Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-4739-466/2017 pagal pareiškėjo I. A. skundą dėl antstolio veiksmų, antstolė V. M., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuria pareiškėjo skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas I. A. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/00652, Nr. 0015/07/01454 bei Nr. 0015/07/12491, kadangi yra suėjęs vykdymo senaties terminas, be to, vykdomuosius raštus išdavęs Vilniaus miesto VPK VPEPT nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, todėl antstolė negalėjo priimti vykdomųjų dokumentų vykdyti. Pareiškėjas taip pat prašė skirti antstolei baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir reikalavimą bei informuoti prokurorą apie nusikalstamus jos veiksmus.Antstolė V. M. 2016 m. gruodžio 14 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo I. A. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas konstatavo, kad vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos buvo užvestos vykdomosios bylos, antstoliui vykdyti buvo pateikti nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo terminų (2007 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. E229709 buvo pateiktas 2007 m. birželio 4 d., 2007 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. E227480 buvo pateiktas 2007 m. spalio 5 d., 2006 m. gruodžio 8 d. nutarimas Nr. E514077 buvo pateiktas 2007 m. kovo 1 d.). Vykdomosios bylos buvo užvestos iki 2007 metų, t. y. skolininkui būnant laisvėje, skolininkas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, tačiau jis nesistengė padengti įsiskolinimų, nesikreipė į antstolį, vykdomų bylų eiga nesidomėjo. Antstolė, gavusi minėtus vykdomuosius dokumentus, vykdomosiose bylose atliko aktyvius veiksmus, siekdama išieškoti paskirtas baudas iš pareiškėjo: nuolatos periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė paklausimus kredito įstaigoms, viešiesiems registrams (Nekilnojamojo turto registrui, Gyventojų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui ir kt.), taip pat priėmė reikiamus antstolio procesinius dokumentus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt., todėl pripažintina, kad antstolio atlikti veiksmai vykdomosiose bylose laikytini tinkamu išieškojimo veiksmų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Kadangi antstolis vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose atliko nepraėjus 2 metams nuo vykdomųjų dokumentų gavimo, bei vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis būtų neatlikęs vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo. Be to, iš vykdomųjų bylų nenustatyta, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs bent dalį išieškomų baudų, vykdymo proceso metu jis nebendradarbiavo su antstoliu, nesidomėjo vykdomųjų bylų eiga bei nesiėmė jokių veiksmų siekdamas sumokėti bent dalį minėtose vykdomosiose bylose išieškomų sumų (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis).Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad baudų ir vykdymo išlaidų išieškojimas vykdomosiose bylose nėra baigti ir vykdymo veiksmai užsitęsė būtent dėl nesąžiningų skolininko, o ne antstolės, veiksmų, todėl senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas ir jį taikyti bei nutraukti vykdomąsias bylas nėra pagrindo.Skolininko argumentą, kad vykdomuosius raštus išdavęs Vilniaus miesto VPK VPEPT privalėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, todėl antstolė negalėjo priimti vykdomųjų dokumentų vykdyti, teismas taip pat atmetė, nurodęs, kad Vilniaus miesto VPK VPEPT išduoti nutarimai dėl baudos skyrimo yra laikomi vykdomaisiais dokumentais, kurie teikiami antstoliui vykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas I. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį ir įpareigoti antstolę V. M. nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/00652, Nr. 0015/07/01454, Nr. 0015/07/12491. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Nuo 2006 m. iki 2013 m., gyvendamas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėjas nė karto negavo iš antstolės raginimo, kuriuo antstolė būtų pranešusi pareiškėjui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas iš VPK VPEPT. Tokio raginimo pareiškėjas nėra gavęs ir į Marijampolės pataisos namus. Nenusiuntusi raginimo įvykdyti sprendimą į laisvės atėmimo vietą, antstolė 2016 m. lapkričio 25 d. iš karto atsiuntė patvarkymą dėl mokėtinų lėšų arešto, skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie pradėtą vykdymo procesą, įteikiant pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą ir suteikiant galimybę išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei papildomų išlaidų, o iš karto pradėtas 152,05 Eur ir 368,63 Eur vykdymo išlaidų išieškojimas. Tokie antstolės 2016 m. lapkričio 25 d. vykdomi veiksmai yra netinkami, lėmė skolininko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, reikalaujant iš pareiškėjo sumokėti vykdymo išlaidas, nesudarius jam galimybės įvykdyti VPK VPEPT sprendimą ne priverstinio vykdymo tvarka. Nesilaikius įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos, visos išieškomos vykdymo išlaidos negali būti išieškomos, o išieškotos turi būti grąžintos. Vykdymo išlaidos gali būti skaičiuojamos ir išieškomos tik tinkamai įvykdžius įstatymo reikalavimus dėl raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo skolininkui.Dėl skolos išieškojimo antstolis į pareiškėją nesikreipė daugiau kaip 9 metus, kas reiškia, kad skolos išieškojimui vykdymo senaties terminas yra pasibaigęs.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. M. prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas nebuvo pažeistas.Vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė apeliantui priimtus procesinius dokumentus (siūlymai sumokėti skolas ir vykdymo išlaidas, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, skolininkui išsiųsti registruota pašto siunta, siūlymai įteikti, įstatymas neįtvirtina reikalavimo antstolės vykdomose bylose siųsti skolininkui raginimo), periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietę.Tai, kad apeliantas atlieka bausmę pataisos namuose, niekaip nepateisina jo pasyvumo vykdymo procese. Taip pat tai, jog apeliantas nedirba, negauna pajamų ar nepertraukiamai atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindas savaime nutraukti išieškojimą iš skolininko.Išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės, o būtent dėl apelianto vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų.Pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų apeliantas prašė nutraukti vykdomąsias bylas tuo pagrindu, kad išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.Pirmosios instancijos teismas apelianto skundą atmetė, konstatavęs, kad išieškojimo senaties terminas nėra pasibaigęs.Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi grindžia argumentu, kad jam įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.Nagrinėjamu atveju antstolė vykdo Vilniaus miesto VPK VPEPT priimtus nutarimus, kuriais apeliantui paskirtos baudos už administracinių teisės pažeidimų padarymą. Pastarųjų įvykdymo terminai buvo nustatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 metų sausio 1 d.) 313 straipsnyje, todėl, kaip teisingai nurodo antstolė, ji neturėjo įstatyminės pareigos siųsti skolininkui (apeliantui) raginimo įvykdyti sprendimą ir galėjo iš karto pradėti priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolė, vadovaudamasi tuo metu galiojusios redakcijos Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 punktu, priėmusi vykdomuosius dokumentus vykdyti, išsiuntė apeliantui siūlymus sumokėti skolą bei vykdymo išlaidas, ir dviejose vykdomosiose bylose jie apeliantui buvo įteikti asmeniškai. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad antstolė siuntė apeliantui ir kitus priimtus procesinius dokumentus.Dėl nurodytų priežasčių apelianto argumentai, kad antstolė nesilaikė įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos ir dėl skolos išieškojimo į apeliantą nesikreipė daugiau kaip devynerius metus (dėl ko išieškojimo senaties terminas turėtų būti laikomas pasibaigusiu), atmetami kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, kad apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.