Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo I. A. skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo klausimą, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė ir išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Virginija Meškauskienė 2016-12-14 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir perdavė jį kartu su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolio patvarkyme nurodyta, kad nustatytas trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas pažeistas nebuvo, todėl vykdomieji dokumentai buvo pagrįstai priimti vykdyti. Antstolė, priėmusi dokumentus vykdyti, atliko reikiamus vykdymo veiksmus – siuntė skolininkui priimtus procesinius dokumentus, nuolat tikrino skolininko turtinę padėtį. Vykdomieji dokumentai buvo išduoti ir priimti skolininkui būnant laisvėje, tačiau jis, būdamas darbingas, nesistengė padengti įsiskolinimų. Skolininkas žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, tačiau nesikreipė į antstolį, vykdomų bylų eiga nesidomėjo, geruoju skolų nemokėjo. Vykdymo veiksmai užsitęsė būtent dėl jo veiksmų, todėl senaties terminas nėra praleistas ir jį taikyti nėra pagrindo (2-3 b. l.).

Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.) (5, 6 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš civilinėje byloje bei vykdomosiose bylose Nr. 0015/07/00652, Nr. 0015/07/12491 ir Nr. 0015/07/01454 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto VPK VPEPT išduotus nutarimus 2007-03-29 Nr. E229709, 2007-07-09 Nr. E227480 ir 2006-12-08 Nr. E514077 dėl iš viso 152,05 eurų skolų (baudų) išieškojimo iš skolininko I. A. išieškotojo Valstybės naudai. Antstolė, priėmusi jai pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdyti, tinkamai informavo skolininką apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą bei siuntė jam kitus priimtus procesinius dokumentus (4 vykd. b. Nr. 0015/07/01454 l., 4 vykd. b. Nr. 0015/07/00652 l.). Skolininkas sužinojęs apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, į antstolį nesikreipė, vykdomų bylų eiga nesidomėjo, geruoju skolų nemokėjo, todėl antstolė periodiškai tikrino duomenis apie skolininką ir jo turtinę padėtį. 2016‑12-12 antstolių kontoroje gautas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma nutraukti vykdomąsias bylas suėjus vykdymo senaties terminui.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimu, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Civilinio proceso kodekse ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse administracinės nuobaudos (baudos) vykdymo senaties terminai nenustatyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009).

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos ATPK 308 str. 1 d.) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18‑1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos buvo užvestos vykdomosios bylos, antstoliui vykdyti buvo pateikti nepraleidus 3 mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo terminų (2007-03-29 nutarimas Nr. E229709 buvo pateiktas 2007-06-04, 2007‑07-09 nutarimas Nr. E227480 buvo pateiktas 2007-10-05, 2006-12-08 nutarimas Nr. E514077 buvo pateiktas 2007-03-01). Vykdomosios bylos buvo užvestos iki 2007 metų, t. y. skolininkui būnant laisvėje, skolininkas buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu vykdomą išieškojimą, tačiau jis nesistengė padengti įsiskolinimų, nesikreipė į antstolį, vykdomų bylų eiga nesidomėjo. Antstolė, gavusi minėtus vykdomuosius dokumentus, vykdomosiose bylose atliko aktyvius veiksmus, siekdama išieškoti paskirtas baudas iš pareiškėjo: nuolatos periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė paklausimus kredito įstaigoms, viešiesiems registrams (Nekilnojamojo turto registrui, Gyventojų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registrui, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui ir kt.), taip pat priėmė reikiamus antstolio procesinius dokumentus (5-91 vykd. b. Nr. 0015/07/00652 l.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinis turto išieškojimas reiškia ne tik turto realizavimą, bet ir apima kitas vykdymo veiksmų procedūras: turto paiešką, turto aprašo sudarymą, areštą, varžytynių paskelbimą ir kt., todėl pripažintina, kad antstolio atlikti veiksmai vykdomosiose bylose laikytini tinkamu išieškojimo veiksmų atlikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-637/2006). Kadangi antstolis vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose atliko nepraėjus 2 metams nuo vykdomųjų dokumentų gavimo, bei vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis būtų neatlikęs vykdymo veiksmų, nagrinėjamu atveju taikyti senaties termino nėra teisinio pagrindo. Be to, iš vykdomųjų bylų nenustatyta, kad pareiškėjas būtų sumokėjęs bent dalį išieškomų baudų, vykdymo proceso metu jis nebendradarbiavo su antstoliu, nesidomėjo vykdomųjų bylų eiga bei nesiėmė jokių veiksmų siekiant sumokėti bent dalį minėtose vykdomosiose bylose išieškomų sumų (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad baudų ir vykdymo išlaidų išieškojimas vykdomosiose bylose nėra baigti ir vykdymo veiksmai užsitęsė būtent dėl nesąžiningų skolininko, o ne antstolės, veiksmų, todėl senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas ir jį taikyti bei nutraukti vykdomąsias bylas nėra pagrindo.

Skolininkas taip pat nurodė, jog vykdomuosius raštus išdavęs Vilniaus miesto VPK VPEPT privalėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, todėl antstolė negalėjo priimti vykdomųjų dokumentų vykdyti. Šis skolininko argumentas taip pat atmestinas, kadangi Vilniaus miesto VPK VPEPT išduoti nutarimai dėl baudos skyrimo yra laikomi vykdomaisiais dokumentais, kurie teikiami antstoliui vykdyti.

Teismas, ištyręs vykdomojoje bei civilinėje bylose esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad vykdomieji dokumentai antstoliui buvo pateikti vykdyti laikantis įstatymų nustatytų terminų, o antstolė ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų, taip pat periodiškai atliko reikalingus išieškojimo veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti, o vykdomąsias bylas nutraukti nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 176 – 179 str.).

Pripažinus antstolės veiksmus teisėtais ir tuo pagrindu atmetus pareiškėjo skundą, netenkinami ir jo prašymai skirti antstolei baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir reikalavimą bei informuoti prokurorą apie nusikalstamus jos veiksmus.

Kiti byloje esantys argumentai ir rašytiniai įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas papildomai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo I. A. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.