Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Nataljai Sliževskajai, pareiškėjų S.M., S.L., J.L., M.T. atstovui P. M., pareiškėjo S.P. atstovei S.S., pareiškėjos L.T. atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui D.L., atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui Tadui Būdvyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S.M., S.L., J.L., M.T., G.T., L.T., S.M., A.V., S.P. patikslintus skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D.L. TEO LT, AB dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-10-28 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 „Dėl S.M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ panaikinimo ir dalies akto panaikinimo, Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymo Nr. 4-1284-(1.3) „Dėl M.T. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kvietinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų patikslinimo“ dalies panaikinimo, įpareigojimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pakeistus duomenis apie žemės sklypų specialiąsias sąlygas ir žemės sklypų plotą, įpareigojimo pašalinti neteisėtai išpilto kelio padarinius, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-12 įsakymo Nr. Ž12-751 panaikinimo, 2011-06-10 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1147 dalies pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2012-11-23 sprendimo Nr. 1T-(7.5)-93 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

- apie S.M. žemės sklypo plotą - patikslinti ariamos žemės plotą - 4,120 ha, panaikinti kelią (duomenys neskelbtini) ir specialiąsias sąlygas - panaikinti ryšių linijos apsaugos zoną;

- apie S.L. žemės sklypą - panaikinti kelią Nr. (duomenys neskelbtini), atstatant anksčiau buvusią gretimybę su S.M. ir L.T. žemės sklypais.

4) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių atlikti visus veiksmus, susijusius su pašalinimu išpilto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) statybos padarinių pagal 2010-08-02 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100802-00044 ir P.M. 2011-11-13 prašymą;

5) priteisti pareiškėjai S.M. 10.350,42 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjui S.L. 1.139,00 Lt turtinės ir 2.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimais į pareiškėjų S.M., S.L., J.L., M.T., G.T. patikslintus skundus nurodo, kad su pareiškėjų reikalavimais nesutinka, ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (t.2, b.l. 45-51; t.3, b.l. 42-49). Argumentuoja, kad pareiškėja S.M. neginčija kelio ir ryšių linijos kabelio buvimo fakto jai priklausančiame žemės sklype, todėl Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius teisėtai ir pagrįstai patikslino žemės sklypo duomenis nustatydamas patikslintas žemės naudmenas ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Pažymi, kad pareiškėja pati kreipėsi dėl žemės sklypo duomenų patikslinimo, kurio pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas. Nurodo, kad pareiškėjai žalos atsiradimą sieja su vengimu šalinti savavališkos kelio statybos padarinius, tačiau nenurodo konkrečių Inspekcija neteisėtų veiksmų ar neveikimo sąlygojusių žalos pareiškėjams atsiradimą, prašomos priteisti žalos dydis realiai nepagrįstas. Teigia, kad atlikus tyrimą 2010-08-02 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-100802-0044 dėl kaimo vietovės kelio savavališkos statybos, esant nežinomam statytojui. Tyrimo metu nustatė, kad tarp S.M. ir S.L. sklypų link L.T. sklypo jau yra buvęs lauko keliukas, tačiau neturima informacijos apie šio kelio valdytojus ar faktinius naudotojus. UAB „Mijorus", direktorius D.L., veikdamas kaip L.T. įgaliotas asmuo, atliko 1 v tipo nuovažos nuo kelio Nr. 216 Gargždai-Kretinga įrengimo darbus pagal VĮ „Klaipėdos regiono keliai" 2004-10-07 išduotą statybos leidimą Nr. 61-04, kuriems pagal galiojančius teisės aktus nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Atsakovė nurodo, kad šiuo metu galiojanti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra nenumato galimybės užfiksavus savavališką statybą valstybinėje žemėje, kai statytojo nėra ar jis nežinomas, pareikalauti šiuos padarinius pašalinti iš valstybinės žemės valdytojo. Argumentuoja, kad savavališkai pastatytas kelias priskirtas prie S.M. žemės sklypo, vadinasi faktinis kelio valdytojas galimai yra pati S.M., o teisinis reglamentavimas leidžia pareikalauti pašalinti savavališkos statybos iš žemės sklypo savininko. Pažymi, kad ginčo kelio statusas nebuvo pastovus ir buvo keičiamas bei tikslinamas, kol buvo pakeistas iš kelio buvusio valstybinėje žemėje į kelią esantį privačiame žemės sklype, ne kartą buvo keičiamos ir savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, aktualios ginčo sprendimui. Atsakovo teigimu, atliekant tolimesnę savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą svarbu nustatyti, faktinį žemės dalies, kurioje yra ginčo kelias, valdytoją, todėl ginčijant Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą, kuriuo tikslinti S.M. žemės sklypo ribos, administracinė procedūra dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo sustabdyta. Nesutikdama su reikalavimu įpareigoti Inspekciją surašyti savavališkos statybos aktą ir reikalavimą AB „TEO LT“ dėl ryšių kabelio iškėlimo iš S.M. ir S.L. žemės sklypų, argumentuoja, jog pareiškėjai nesikreipė į Inspekciją dėl šios ryšių linijos įrengimo teisėtumo bei pagal galiojančias teisės normas ryšių linijos, kabeliai, ryšių kabelių kanalų sistemos yra laikomi kilnojamaisiais daiktais, o tai reiškia, kad per pareiškėjų žemės sklypus einanti ryšių linija nelaikytina statiniu ir jos įrengimo teisėtumo tyrimas nėra priskirtas Inspekcijos kompetencijai.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas prašo atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu skundą dėl visų reikalavimų nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl administracinės bylos dalies nutraukimo

Dėl pareiškėjo S.P. skundo reikalavimų

Lietuvos Respublikos ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Pagal suformuotą teismų praktiką išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą remiantis savo subjektyviu suvokimu apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nurodytos įstatymo nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008 ir kt.). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu.

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999-12-28 įsakymu Nr. 2734 patvirtino Klaipėdos rajono Dauparų - Kvietinių seniūnijos Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotos žemės (miško) sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai. Šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo numatytas privažiavimas prie S.P. žemės sklypo (sklypo Nr. 62-2, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone, bei kitiems asmenims priklausančių sklypų (t.2, b.l.9). Klaipėdos apskrities viršininkas 2006-05-17 įsakymu Nr.13.6-2339 patvirtino O.Joneckienės individualios įmonės parengtą Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir žemės servitutus (t.7, b.l. 39-40). Iš šio įsakymo ištraukos (plano) matyti, kad jame yra įbrėžtas kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas besiribojantis su S.M. žemės sklypu ir S.L. žemės sklypu ir einantis iki L.T žemės sklypo (t.2, b.l.10). Iš žemės sklypų išsidėstymo plano matyti, kad S.P. žemės sklypas nėra gretimybėje su S.M. žemės sklypu (t.2., b.l.102). Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus Tauragės poskyris 2010-09-16 pažyma Nr. 4K-21 nustatė, kad Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius suprojektavo bendro naudojimo kelią Nr. (duomenys neskelbtini) nustatęs, kad tarp S. M. ir S.L. žemės sklypų yra laisvos valstybinės žemės plotas, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad jis nebuvo apskaitytas ir teisės aktų nustatyta tvarka įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondo žemės sąrašą (t.4, b.l.49-55). Dėl šių padarytų procedūrinių pažeidimų Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2010-10-12 įsakymu Nr. Ž12-751 pripažino netekusiu galios suprojektuotą bendro naudojimo kelią Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 17). Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius nustatęs, jog S.P. žemės sklypas nesiriboja su S.M. žemės sklypu ir panaikintu keliu Nr. (duomenys neskelbtini), apie bendro naudojimo kelio panaikinimą jo neinformavo. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo suprojektuotas kaip privažiavimo kelias prie S.P. žemės sklypo, nes iki jam priklausančio žemės sklypo privažiavimas suprojektuotas bendro naudojimo keliu Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad L.T. rengia žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo numatomas ginčo kelio (Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimas su jo žemės sklypu per L.T. žemės sklypą nustačius kelio servitutą, yra nukreiptas į ateitį ir nepaneigia išvados, kad ginčo kelias su jo žemės sklypu nesiriboja, todėl konstatuojama, kad ginčijami sprendiniai, kuriais panaikintas bendro naudojimo kelias Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, ir ginčijamų sprendimų panaikinimas ar pakeitimas neturės įtakos pareiškėjo teisių bei įstatymų saugomų interesų apgynimui. Dėl tos priežasties teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įbraižytas Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir pažymėtas neprivatizuojama žeme. Iš pareiškėjo S.P. ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-23 sprendimo Nr.1T-(7.5)-9 „Dėl S.P. skundo išnagrinėjimo“ (t.7, b.l. 16-20) sprendimo turinio matyti, kad juo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl teritorinio skyriaus minėtų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą papildyti bendro naudojimo keliu Nr. (duomenys neskelbtini). Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatavus, jog ginčijamais teisės aktais nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės bei įstatymu saugomi interesai, darytina išvada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-23 sprendimu Nr.1T-(7.5)-9 negali būti pažeistos pareiškėjo teisės ir bei įstatymu saugomi interesai, todėl ginčijamo sprendimo panaikinimas neturės įtakos pareiškėjo teisių bei įstatymų saugomų interesų apgynimui. Pareiškėjo argumentai dėl ginčijamu sprendimu nustatyto įpareigojimo patikslinti 2010-10-12 įsakymą Nr.Ž12-751 pataisant nurodytą įsakymo priėmimo pagrindą, teismo nenagrinėtini konstatavus, jog šiuo įsakymu nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir saugomi interesai. Pareiškėjas taip pat ginčija 2011-10-28 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 „Dėl S. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“, tačiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuota, jog pareiškėjo žemės sklypas nėra gretimybė su pareiškėjos S.M. žemės sklypu, todėl jo teisės ir įstatymų saugomi interesai negali būti pažeisti ginčijamu įsakymu pakeitus S.M. žemės sklypo duomenis. Aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuojama, jog pareiškėjas S.P. neturi subjektinės reikalavimo teisės panaikinti skundžiamus administracinius aktus, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Nutraukus administracinę bylą dalyje pagal S.M., A.V., M.T., G.T. ir J.L. skundus, ir atmetus pareiškėjo S.P. skundo reikalavimus, šios administracinės bylos pagal S.M., S.L. ir L. T. skundus (t.1, b.l. 52-60; t.2, b.l.145-158) ginčo dalykas yra nustatymas teisėtumo ir pagrįstumo :

4) reikalavimo priteisti pareiškėjai S.M. 10.350,42 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjui S.L. 1.139,00 Lt turtinės ir 2.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą

Teisėjų kolegija, prieš vertindama proceso šalių argumentus ir iš esmės spręsdama kilusį ginčą, pasisako dėl pareiškėjų S.M. ir S.L. prašymo (t.7, b.l. 33-38) ištirti, ar Klaipėdos apskrities viršininko 2006-05-17 įsakymo Nr. 13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ (t.7, b.l.39-40) dalis, kurioje S. M. žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 4,12 ha ploto, ir S.L. žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 5 ha ploto, esantys Gribžinių k., Dauparų-Kvietinių sen., Klaipėdos r., kuriuose suprojektuotas kelias (duomenys neskelbtini), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės bei teisingumo principams, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktams, 13 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktams, 32 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22, 23, 46 straipsniams, Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir žemės ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, reikalavimų nuostatoms. Teismas 2012-12-31 nutartimi nustatė, kad pareiškėjų prašomas tirti aktas nėra priskirtinas norminiams teisės aktams, ir atsisakė priimti pareiškėjų prašymą ištirti Klaipėdos apskrities viršininko 2006-05-17 įsakymo Nr.13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ atitiktį aukštesnės galios teisės aktams (t.7, b.l. 57-58). ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Individualus teisės aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 58 punkto nuostatas žemėtvarkos planas (projektas) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės. Specialusis teritorijų planavimas skirstomas į lygmenis pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį gali būti nacionalinio (visa valstybės teritorija), regiono (valstybės teritorijos dalys, išsiskiriančios teritoriniu, administraciniu, principiniu funkciniu bendrumu), rajono (regiono dalys, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės), konkrečiu funkciniu bendrumu), ir vietovės – žemės sklypai ar jų grupės (rengiami detaliojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką specialusis teritorijų planavimo dokumentas gali būti priskiriamas arba prie norminių, arba prie individualių administracinių aktų. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 2 punkte numatyta, jog žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Įvertinus aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, darytina išvada, kad Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nėra išreiškiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis, nėra nukreiptas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, bet yra susijęs su konkrečioje teritorijoje tam tikrų sąlygų nustatymu. Iš prašomo ištirti akto Klaipėdos apskrities viršininko 2006-05-17 įsakymo Nr. 13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ turinio matyti, kad juo pakeistas tam tikros teritorijos juridinis statusas, susijęs su konkrečiu, vietos požiūriu aiškiai nustatoma (identifikuojama) teritorija ir nėra skirtas individuliais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl atitinka visus individualaus teisės akto požymius. Byloje surinktais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjų prašomas ištirti teisės aktas panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-12 įsakymu Nr.Ž12-751 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006-05-17 įsakymo Nr.13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ pakeitimo, todėl nėra teisinio pagrindo prašyti jį dar kartą panaikinti (t.1, b.l.17).

Dėl Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-10-28 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071, kuriuo pakeisti S.M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone duomenys (t.1, b.l. 18).

Pareiškėjai S.M., S.L., L.T. ginčija Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-10-28 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 „Dėl S.M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjai S.M., S.L. ginčija įsakymo dalį ir argumentuoja, kad dėl neteisėtai suprojektuoto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) sumažėjo S.M..ariamos žemės naudmenos bei panaikinta gretimybė su S.L. žemės sklypu pagal pirminius žemės sklypo planus, bei neteisėtai nustatytos specialios sąlygos - ryšių linijų apsaugos zonos. L.T. ginčija įsakymą visa apimtimi ir argumentuoja, kad ginčo įsakymu nepagrįstai laisvos valstybinės žemės plotas tarp S.L. ir S. M. žemės sklypų, skundžiamu įsakymu priskirtas S.M. nuosavybei, tokiu būdu neteisėtai ir nepagrįstai padidėjo jos žemės sklypas ir suvaržyta galimybė jai patekti į savo gretą esantį žemės sklypą.

Iš nekilnojamo turto registro pažymėjimo matyti, kad pareiškėja S.M. žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Klaipėdos rajone, Gribžinių kaime, nuosavybės teise įsigijo 2004-06-11 iš buvusio savininko V.L. (t.1, b.l.85-86). Pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus jai priklausantis žemės sklypas ribojasi su L.T. žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), S.M. žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei su S. L. žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (t.2, b.l. 9). S.M. žemės sklypą įsigijo tokiomis ribomis, kurios nurodytos 2004-05-12 žemės sklypo plane, parengtoje tikslinėje kartografinėje medžiagoje (t.2, b.l. 20). Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius šiame žemės sklypo plane nurodė, kad žemės sklypo ribos atitinka Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ribas. Sklypo ribos 2004-05-19 įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir pažymėtos kadastro žemėlapyje. 2011 metais atlikti S.M. žemės sklypo ribų kadastriniai matavimai. Iš pareiškėjos S.M. žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos matyti, kad žemės sklypo ribų paženklinimui vietoje kviesti gretimų žemės sklypų savininkai, tačiau L.T. ir S.M. nustatant sklypo ribas nedalyvavo (t.1, b.l. 92) ir pateikė raštiškas pretenzijas (t.1, b.l. 101-102), į kurias matininkas pateikė atsakymus (b.l. 103-106). Kadastrinių matavimų byla su Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriumi suderinta 2011-10-24 (t.1, b.l.84-113). Iš S. M. žemės sklypo ribų kadastrinių matavimų bylos įrašų matyti, kad ji su sklypo kadastriniais matavimais sutiko, tai patvirtina jos parašai (t.1, b.l. 93,113). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu ir privaloma užtikrinti, kad anksčiau teritorijų planavimo dokumentais nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos bei ribas atstatančiam subjektui nėra suteikta teisė keisti nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypo ribų, nes nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš V.L. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byloje esančių bei privatizavimo metu parengtų dokumentų lauko brėžinio – abriso (t.2, b.l.21) ir žemės sklypo plano, kuriuo sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (t.2, b.l.20) matyti, kad žemės sklypo ribų ilgiai yra skirtingi. Kaip minėta pareiškėja S.M. žemės sklypą įsigijo pagal 2004-05-12 žemės sklypo planą, kurio duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Šis planas pagal įrašus atitinka Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas žemės sklypo ribas. Parengus naują 2004-05-12 žemės sklypo planą nebuvo parengtas naujas ar patikslintas 1995-10-25 lauko brėžinys – abrisas. Byloje surinktais duomenimis nenustatyta, kad buvęs žemės sklypo savininkas V.L. ginčijo 2004-05-12 žemės sklypo planu nustatytas žemės sklypo ribas. Tačiau iš ginčijamu įsakymu patvirtintos pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenų bylos matyti, kad žemės sklypo ribos neatitinka nei 1995-10-25 lauko brėžinyje – abrise, nei 2004-05-12 žemės sklypo plane pažymėtų žemės sklypo ribų.

Minėta, kad kadastriniai žemės sklypo matavimai turi atitikti vietovės žemėtvarkos projektą. Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas prilygintinas vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui, kuris pagal Teritorijų planavimo 18 straipsnio 9 dalį keičiamas ta pačia tvarka kaip ir specialusis planas. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos preambulėje (nauja redakcija nuo 2008-08-15, patvirtinta Žemės ir ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207) nurodyta, kad šia metodika privalo vadovautis žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, rengiant dokumentus nuosavybės teisėms atkurti grąžinant natūra, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodant ar nuomojant žemę, mišką, vandens telkinius. Metodikos 45 punktas numato, kad patvirtinus žemėtvarkos projektą, ženklinant vietovėje suprojektuotą žemės sklypą nustatoma, kad jo ribas būtina patikslinti, ir jeigu keičiama ne žemės sklypo vieta, o tik jo konfigūracija ir ribos, tuomet paženklinus teritorijoje, apribotoje vietovės situacijos kontūrais (keliais, upėmis, grioviais, miškais ir kt.) ar kitoje projekto autoriaus pasirinktoje ir su žemėtvarkos skyriumi suderintoje teritorijoje esančius žemės sklypus, patvirtinto žemėtvarkos projekto arba jo dalies kopijoje raudonu tušu išbraižomos patikslintos ir su pretendentais suderintos keičiamų žemės sklypų ribos ir šis žemėtvarkos projekto dalies patikslinimas teikiamas tvirtinti apskrities viršininkui ( šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams skyriams). Prie teikiamo įsakymo projekto būtina pridėti projekto autoriaus raštišką paaiškinimą, nurodant objektyvias žemės sklypų ribų ar ploto patikslinimo priežastis. Apskrities viršininko įsakyme arba įsakymu patvirtintame priede turi būti nurodomas sąrašas pretendentų, kuriems paženklinimo metu buvo patikslintos žemės sklypų ribos, bei šių sklypų numeris ir plotas. Patvirtinto žemėtvarkos projekto ar jo dalies kopijos ir apskrities viršininko įsakymai dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo yra neatsiejama patvirtinto žemėtvarkos projekto dalis. Tokia pačia tvarka tikslinamas patvirtintas žemėtvarkos projektas, kai asmenų, kuriems asmeniniam ūkiui skirtoje ir naudojamoje teritorijoje suprojektuoti žemės sklypai asmeniniam ūkiui, pageidavimu pakeičiamos šių žemės sklypų ribos ir vieta, atsižvelgiant į faktišką naudojimą.

Dėl reikalavimo įpareigoti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių įregistruoti Nekilnojamojo turto registre duomenis

Dėl reikalavimo įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pašalinti išpilto kelio (duomenys neskelbtini) statybos padarinius

Pareiškėjai S.M. ir S.L. skundu teismo prašo įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių atlikti veiksmus, kad pašalinti išpilto kelio (duomenys neskelbtini) statybos padarinius pagal 2010-08-02 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100802-00044 ir P.M. 2011-11-13 prašymą. Šiame sprendime aptartu teisiu reguliavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatavo, jog Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-10-28 įsakymas Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 „Dėl S.M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Panaikinus 2011-10-28 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 „Dėl S.M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ ginčo kelias, kuris buvo suprojektuotas Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimu, pagal pirminius S.M. žemės sklypo dokumentus 1995-10-25 lauko brėžinį – abrisą (t.2, b.l.21), 2004-05-12 žemės sklypo planą (t.2, b.l. 20) nepatenka į S.M. žemės sklypo ribas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro registre įregistruotas S.L. žemės sklypo ribas po kadastrinių matavimų taip pat ginčo kelias nepatenka į pareiškėjo S.L. žemės sklypo ribas. Byloje surinkta rašytine medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nustatęs, jog skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja teismas, Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu, 2012-02-13 sprendimu Nr. (16.2)-2D-2238 sustabdė administracinę procedūrą pagal S.M. ir S.L. skundus dėl neteisėtai išpilto bendro naudojimo kelio Nr. (duomenys neskelbtini)statybos padarinių šalinimo (t. 7, b.l. 129-131). Minėta, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimo. Panaikinus atsakovo įsakymą, kuriuo patvirtinti pareiškėjos S.M. žemės sklypo duomenys, konstatuojama, kad ginčo kelias nepatenka į pareiškėjos S.M. žemės sklypo ribas, todėl tai nepažeidžia pareiškėjų S.L. ir S.M. teisių ar teisėtų interesų, ir įpareigojimas atlikti veiksmus neturės įtakos pareiškėjų teisių bei įstatymų saugomų interesų apgynimui. Savavališkos statybos fakto nustatymas ir atitinkamų padarinių taikymas tokios statybos vykdytojams yra atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos diskrecija, tai yra teisė veikti savo nuožiūra ir tai nereiškia, kad ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu atsakovas privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys. Pareiškėjų S.M. ir S.L. skundas dalyje dėl įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Dėl reikalavimo priteisti pareiškėjai S.M. 10.350,42 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o pareiškėjui S.L. 1.139,00 Lt turtinės ir 2.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai S.M. ir S.L. turtinę ir neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus ir Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus veiksmų. S.M. teigia, kad nepašalinus neteisėtai pastatyto ir suprojektuoto kelio (duomenys neskelbtini) padarinių, bei Nekilnojamojo turto registre nepakeitus jai priklausančio žemės sklypo duomenų negali pradėti žemės sklypo detaliojo plano projektavimo darbus. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK), kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad neturtine žala (CK 6.250 str.) gali būti pripažįstamas ne bet koks valdžios institucijos aktais asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, realiai patyrė atitinkamus CK 6.250 straipsnyje nurodytus neigiamus padarinius, kurie priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų aktais, kokia buvo jų trukmė, intensyvumas ir pan. Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjų reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjų teisės. Pareiškėjai nenurodo konkrečiai dėl kokių valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ar neveikimo kilo turtinė ir neturtinė žala, tačiau įvertinus, tai jog pareiškėja S.M. nurodo, kad nepašalinus ginčo kelio (duomenys neskelbtini) padarinių, bei Nekilnojamojo turto registre nepakeitus jai priklausančio žemės sklypo duomenų negali pradėti žemės sklypo detaliojo plano projektavimo darbus, darytina išvada, kad pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-10-28 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071, kuriuo pakeisti jos žemės sklypo duomenys bei valstybės valdžios institucijų neveikimo dėl kelio padarinių pašalinimo bei duomenų Nekilnojamojo turto registre įregistravimo. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjų S.L. ir S.M. skundas dalyje dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių ir Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių atlikti veiksmus atmestas kaip nepagrįstas. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nesutiko su žemės sklypo plote nustatytu keliu ir to pasekmėje sumažėjusiu ariamos žemės plotu ir nustatyta ryšių linijos apsaugos zona. Pareiškėjai neginčijo kadastrinių matavimų dėl neteisingai nustatytų žemės sklypo ribų, o nagrinėjamu atveju teismo sprendimu konstatuota, kad kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, tai yra nustačius, kad žemės sklypo ribos neatitinka pirminių teritorijos planavimo dokumentų ir duomenų, bet ne dėl to jog, kadastriniais matavimais neteisingai nustatytos faktinės žemės naudmenos, bei faktiškai nustačius žemės sklype esant ryšio liniją. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3. punktas numato, jog nustatant žemės sklypo kadastro duomenis kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, tai yra kadastrinius matavimus atliekantis vykdytojas tik fiksuoja esamą situaciją. Šiuo teismo sprendimu panaikinus 2011-10-28 įsakymą Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 „Dėl S.M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Pareiškėja S.M. su žemės sklypo kadastriniais matavimais sutiko, kreipėsi dėl kadastrinių duomenų patvirtinimo (t. 1, b.l., 93), taip pat iš S. M. rengiamo žemės sklypo detaliojo plano koncepcijos plano brėžinio matyti, kad kadastriniais matavimais užfiksuotoje vietoje planuojamas vietinis vidaus kelias (t.8., b.l. 47), todėl darytina išvada, kad pareiškėja nėra nuosekli, teikiami argumentai prieštaringi, pareiškėjai buvo žinoma, kad kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka pirminiais žemės sklypo planais nustatytų ribų, šias ribas ginčijo gretimų sklypų savininkai. Pareiškėja S.M. 10.350,42 Lt turtinę žalą kildina iš atliktų kadastrinių matavimų, kuriuos ateityje reikės tikslinti ir būsimą turtinę žalą dėl kelio statybos padarinių šalinimo, o pareiškėjas S.L. prašo priteisti 1139,00 Lt turtinę žalą, kurią kildina iš išlaidų notariškai tvirtinant įgaliojimus. Teismas konstatuoja, jo pareiškėjos S.M. turtinė žala pagrįsta prielaidomis, o S.L. prašoma atlyginti žala yra kildinama iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kai reikalaujant žalos atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo, įstatymu numatyta pareiga įrodyti, kad žala atsirado būtent dėl konkrečių valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šių faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjai S.M. ir S.L. neįrodė, kad turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus ar Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus veiksmų, bei dėl priėmimo 2011-10-28 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 „Dėl S.M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ , kuris šiuo teismo sprendimu panaikintas ne tais pagrindais, kuriais skundo reikalavimą grindė minėti pareiškėjai, todėl pareiškėjų S.M. ir S.L. skundas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais, 101 straipsnio 3 punktu,

n usprendė:

nutraukti administracinę bylą dalyje pagal pareiškėjų M.T., G.T., J.L., S.M. ir A.V. skundus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-10-28 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 “Dėl S.M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ panaikinimo ir dalies panaikinimo, Klaipėdos apskrities viršininko 2010-03-17 įsakymo Nr. 4-1284-(1.3) „Dėl M.T. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kvietinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų patikslinimo“ viso ir dalies panaikinimo, įpareigojimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pakeistus duomenis apie žemės sklypų specialiąsias sąlygas ir žemės sklypo plotą, įpareigojimo pašalinti kelio padarinius,

atmesti pareiškėjo S.P. skundą dėl Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-10-28 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-2071 „Dėl S.M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010-10-12 įsakymo Nr.Ž12-751 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2006-05-17 įsakymo Nr.13.6-2339 „Dėl Klaipėdos rajono Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ pakeitimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-23 sprendimo Nr.1T-(7.5)-93 „Dėl S.P. skundo išnagrinėjimo“ panaikinimo ir Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-10 įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1147 „Dėl Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ dalyje dėl savivaldybės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) išbraukimo pakeitimo, įpareigojimo Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių atlikti veiksmus, kad buvęs kelias Nr. (duomenys neskelbtini) būtų įbraižytas Kvietinių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir pažymėtas neprivatizuojama žeme,

patenkinti pareiškėjos L.T. skundą ir pareiškėjų S.M., S.L. skundą ir panaikinti visą Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2011-10-28 įsakymą Nr.12VĮ-(14.12.2.)-2071„Dėl S.M. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Gribžinių kaime, Klaipėdos rajone duomenų pakeitimo“ ,

atmesti pareiškėjų S.M., S.L. skundą dėl įpareigojimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pakeistus duomenis apie žemės sklypų specialiąsias sąlygas ir žemės sklypų plotą, įpareigojimo pašalinti neteisėtai išpilto kelio padarinius ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.