Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Kretingos grūdai“, uždaroji akcinė bendrovė „Litectus III“, uždaroji akcinė bendrovė „Dvi jėgos“, uždaroji akcinė bendrovė „Trendeom“, uždaroji akcinė bendrovė „Balticmarine Trading“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sea First International“, atstovaujama bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Atenegro“, M. P. (M. P.), J. V. (J. V.), G. O. (G. O.), B. I. Z. (B. I. Z.), antstolė V. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti ir panaikinti antstolės 2017-09-06 patvarkymus Nr. S-170005061 ir Nr. 170005066 dėl išieškotų lėšų paskirstymo bei perskirstyti vykdymo procese išieškotas lėšas.Nurodė, kad 2017-10-10 patvarkymu Nr. S-170005356 antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymus atnaujinti praleistą terminą skundams paduoti. 2017-10-31 pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad terminas skundams paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. pareiškėjos teisininko teisėto nebuvimo darbe. Teigė, kad pareiškėja pagal 1993 m. Tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų (toliau – Kovencija) turi šioje Konvencijoje įtvirtintus jūrinius reikalavimus (uosto rinkliavos), todėl vadovaujantis Konvencijos 4 straipsnio 1 dalies d punktu, pareiškėjos reikalavimai turi būti tenkinami pirmiausiai. Be to, vadovaujantis Konvencijos 5 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos reikalavimai yra lygiaverčiai su įgulos reikalavimais dėl darbo užmokesčio ir turi pirmumo teisę prieš kitus išieškotojus, todėl skirstant lėšas pagal šios Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, turi būti vadovaujamasi nurodytos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalimi ir išlaidos dėl uosto rinkliavų dengiamos lygiaverčiai su įgulos darbo užmokesčiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017-11-28 nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės V. D. veiksmų tenkino. Panaikino antstolės V. D. 2017-06-06 patvarkymus Nr. S-170005061 ir Nr. S-170005066 dėl išieškotų lėšų paskirstymo.Teismas sutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad vykdant išieškojimą iš skolininkės turto turi būti vadovaujamasi Konvencijos nuostatomis. Nurodė, kad vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir Konvencijos nuostatomis, pardavus laivą iš varžytynių, būtent įgulos atlyginimams ir laivo eksploatacinės priežiūros išlaidoms yra suteikiama pirmenybė prieš jūriniu suvaržymu užtikrintą pareiškėjo reikalavimą dėl uosto rinkliavų. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, tokiu būdu paneigdama Konvencijos 5 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiami antstolės 2017-09-06 patvarkymai Nr. S-170005061 ir Nr. 170005066 dėl išieškotų lėšų paskirstymo yra priimti neteisingai taikant Konvencijos nuostatas dėl reikalavimų taikymo eiliškumo, kadangi išieškotas lėšas antstolė paskirstė ne pagal Konvencijos 4 ir 12 straipsnių nuostatas, todėl yra pagrindas juos panaikinti. Pažymėjo, kad antstolė priimdama patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo turi vadovautis Konvencijos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimų tenkinimo eiliškumu bei atsižvelgti į 5 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimai yra kilę iš skolininkų nesumokėtų uosto rinkliavų, jos reikalavimai apskritai nepatenka į Konvencijos 12 straipsnį, kadangi uosto rinkliavos nėra eksploatacinės laivo priežiūros išlaidos. Taip pat nurodė, kad šioje byloje antstolės veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, tolimesnius vykdymo veiksmus vadovaudamasi įstatymo nuostatomis turi atlikti išieškojimą vykdanti antstolė, todėl suinteresuotam asmeniui išaiškino, kad nesutikdamas su antstolės vykdomais veiksmais ji turi teisę juos apskųsti CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo panaikinti 2017-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmėsNurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolė priimdama patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo turi vadovautis konvencijos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimų tenkinimo eiliškumu ir atsižvelgti į 5 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes iš minėto aiškinimo sektų, kad pagal Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį Uosto direkcijos reikalavimai dengiami iš karto po jūrininkų, tačiau teismas vadovaudamasis konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi į antrą eilę pastato UAB „Litectus“ su reikalavimais už laivo eksploataciją. Pažymi, kad teismas taip pat neteisingai vadovavosi Konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi ir padarė klaidinančią išvadą, jog pagal UAB „Litectus“ nurodytas aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1024-123/2015 2015-06-22 sprendimu išieškotojai UAB „Litectus“ yra priteistas įsiskolinimas už laivų aprūpinimą elektra, laivų apsaugos, laivų techninės priežiūros (valdymo ir kt.) ir kitas paslaugas, tai yra išlaidos už eksploatacinę laivų priežiūrą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Pažymi, kad UAB „Litectus“ reikalavimą sudaro žyminis mokestis, bylinėjimosi išlaidos, taip pat nėra detalizuotos kitos paslaugos, kurios gali būti nesusijusios su laivo eksploatacija. Teigia, kad teismas sudarydamas reikalavimų eilę į išieškotas sumas ir vadovaudamasis Konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi turėjo atsižvelgti, ar darbuotojų ir UAB „Litectus“ reikalavimai ar dalis jų reikalavimų yra atsiradę iki laivų arešto ar po jo.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė V. D. prašo skundą atmesti.Nurodo, kad sutinka su teismo nutartyje nurodytu motyvu, jog pareiškėjos reikalavimai, kurie kilę iš skolininkų nesumokėtų uosto rinkliavų, nepatenka į Konvencijos 12 straipsnį. Taip pat nurodo, kad laivai areštuoti dar 2012-02-07 nutartimi Nr.2-1082-479 ((duomenys neskelbtini)) ir 2012-03-02 nutartimi Nr. 2-4067-769 ((duomenys neskelbtini)). Ieškovai bylose buvo UAB „Memelio miestas“ (ieškininis reikalavimas buvo už laivų priežiūrą nuo arešto momento), kuri savo reikalavimo teises perleido AB „Kretingos grūdai“. Vadinasi, AB “Kretingos grūdai“ reikalavimas prilygintinas tai pačiai reikalavimo eilei kaip ir UAB “Litectus III“.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys UAB „Litectus III“, M. P., G. O., J. V., B. I. Z. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, jog jūriniais suvaržymais užtikrinti reikalavimai turi būti dengiami tokiu eiliškumu, kaip jie yra išvardinti 4 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nurodo, kad teismas teisingai aiškino Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį ir padarė teisėtą bei pagristą išvadą, kad išieškotojų - jūrininkų reikalavimai dengiami pirmąją eile. Pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad uosto rinkliavos nėra priskiriamos prie laivo eksploatacinių išlaidų, nurodytų Konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nurodo, kad teismas teisingai taikė Konvencijos 12 straipsnio nuostatas, kadangi tiek UAB „Litectus III”, tiek jūrininkų reikalavimai atsirado iki laivų arešto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti antstolės 2017-09-06 patvarkymus Nr. S-170005061 ir Nr. 170005066 dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir perskirstyti vykdymo procese išieškotas lėšas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino skundžiamus patvarkymus. Tačiau pareiškėja su teismo nutartimi nesutinka ir skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį motyvuodama tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolė priimdama patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo turi vadovautis Konvencijos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytu reikalavimų tenkinimo eiliškumu ir atsižvelgti į Konvencijos 5 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes iš minėto aiškinimo sektų, kad pagal Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį pareiškėjos reikalavimai dengiami iš karto po jūrininkų, tačiau teismas vadovaudamasis konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi į antrą eilę pastato UAB „Litectus“ su reikalavimais už laivo eksploataciją. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. 1993 m. Tarptautinės konvencijos dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų (toliau - Konvencija) 4 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti reikalavimai laivo savininkui, laivo be įgulos nuomotojui, laivo valdytojui ar operatoriui, kurie užtikrinami jūriniais suvaržymais: a) reikalavimai dėl atlyginimų ir kitų sumų, mokėtinų kapitonui, kapitono padėjėjams ir kitiems laivo įgulos nariams už jų darbą laive, įskaitant repatriacijos išlaidas ir jų vardu mokamas socialinio draudimo įmokas; b) reikalavimai dėl žūties arba asmens sužalojimo sausumoje arba vandenyje, kai tai yra tiesiogiai susiję su laivo eksploatacija; c) reikalavimai dėl atlyginimo už laivo gelbėjimą; d) reikalavimai dėl uosto, kanalo ir kitų laivakelių mokesčių ir locmano rinkliavų; e) deliktiniai reikalavimai, kylantis dėl fizinės žalos ar nuostolių, kurie sukeliami eksploatuojant laivą, išskyrus reikalavimus dėl laive esančio krovinio, konteinerių ir keleivių daiktų praradimo ar apgadinimo.Konvencijos 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 4 straipsnyje nustatytų jūrinių suvaržymų eiliškumas yra toks, koks išvardytas, tačiau su sąlyga, kad jūrinis suvaržymas, užtikrinantis reikalavimus dėl atlyginimo už laivo gelbėjimą, turi pirmenybę prieš visus kitus jūrinius suvaržymus ir įkeitimus, atsiradusius laivo atžvilgiu iki to laiko, kol atliekami veiksmai, dėl kurių atsiranda minėtasis suvaržymas.Taigi atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jūriniais suvaržymais užtikrinti reikalavimai turi būti dengiami tokiu eiliškumu, kaip jie yra išvardinti 4 straipsnio 1 dalyje (priešingu atveju jie nebūtų nurodyti skirtinguose punktuose), tai yra, išieškotojų - laivo įgulos narių M. P., J. V., G. O., B. I. Z. reikalavimai dėl atlyginimų už darbą laive (duomenys neskelbtini) dengiami pirmąja eile (a punktas), o pareiškėjos reikalavimai dėl uosto rinkliavų dengiami ketvirtąja eile (d punktas), arba po pirmos eilės reikalavimų, jei nėra (b) ir (c) punktuose numatytų reikalavimų.Atmestinas apeliantės argumentas, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo reikalavimai dėl nesumokėtų uosto rinkliavų nėra priskiriami prie laivo eksploatacinės priežiūros išlaidų Konvencijos 12 straipsnio 2 dalies prasme. Konvencijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš pardavus laivą gaunamų pajamų pirmiausia apmokamos dėl laivo arešto ar konfiskavimo ir vėlesnio pardavimo susidariusios sąnaudos ir išlaidos. Tokios sąnaudos ir išlaidos apima inter alia eksploatacinę laivo priežiūrą ir įgulos išlaikymą, taip pat atlyginimus ir kitas sumas ir sąnaudas, minimas 4 straipsnio 1 dalies a punkte, susidarančias nuo arešto arba konfiskavimo dienos. Pajamų likutis paskirstomas pagal šios Konvencijos nuostatas tiek, kiek reikia, kad būtų patenkinti atitinkami reikalavimai. Kai patenkinami visų pareiškėjų reikalavimai, pajamų likutis, jei toks yra, sumokamas savininkui ir yra laisvai perleidžiamas. Kadangi pareiškėjo renkamos rinkliavos yra susijusios ne su konkretaus laivo eksploatacija, pagrista pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos reikalavimai neatitinka Konvencijos 12 straipsnio 2 dalies reguliavimo, kadangi uosto rinkliavos nėra ir negali būti priskiriamos prie eksploatacinių laivo priežiūros išlaidų.Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai, kad dalis darbuotojų reikalavimų ir eksploatacinės išlaidos yra atsiradusios iki laivo arešto. Iš bylos duomenų matyti, kad neišmokėtas darbo užmokestis jūrininkams buvo priteistas už darbą laive laikotarpiu nuo 2011-05-18 iki 2012-11-05, kada laivas buvo areštuotas, taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1024-123/2015 2015-06-22 sprendimu UAB „Litectus III“ įsiskolinimas už eksploatacinę laivų priežiūrą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste yra priteistas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn., o laivas (duomenys neskelbtini) antstolės buvo areštuotas jau nuo 2012-03-13, vykdant 2012-03-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4067-769/2012.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės argumentu, kad UAB „Litectus“ reikalavimą sudaro ne tik eksploatacinės, bet ir kitos paslaugos - žyminis mokestis, bylinėjimosi išlaidos, kurios gali būti nesusijusios su laivo eksploatacija, nes akivaizdu, kad reikalavimai dėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra tiesiogiai susiję su reikalavimu dėl eksploatacinių išlaidų. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei nagrinėjamo klausimo baigčiai apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.