Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023-11-30 nuosprendžio, kuriuo V. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos O. B. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, V. B. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo 2023-11-17.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, iš V. B. išieškota konfiskuotino turto – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio ratinio traktoriaus „CFMOTO CFORCE 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 7 685 Eur .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. B. 2023-11-11, apie 23.18 val., Švenčionių r. sav., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį ratinį traktorių „CFMOTO CFORCE 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promiles etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais V.B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V.B. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V.B. gynėjo advokato apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Apeliaciniu skundu nesutinkama su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminu ir prašoma jį sutrumpinti, taip pat nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – kuria nuspręsta išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, ir prašoma išieškoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą V.B. gynėjo advokato apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, susijusius su V.B. padarytu nusikaltimu jam paskyrė proporcingas baudžiamojo poveikio priemones, jos nėra laikytinos per griežtomis ir negali būti švelninamos arba keičiamos kitomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš esmės visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai buvo išsamiai išnagrinėti apylinkės teismo ir dėl jų pasisakyta skundžiamu nuosprendžiu, o tai, kad apeliantas su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, nori, kad jam būtų taikomos švelnesnės teisinio poveikio priemonės, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl specialiosios teisės atėmimo

7. Apeliaciniu skundu, remiantis teismų praktika, prašoma sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą iki 1 metų, kadangi V.B. po nusikalstamos veikos padarymo atlygino padarytą žalą, neginčijo savo kaltės ir pats patyrė sužalojimų.

8. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai. Apygardos teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams specialiosios teisės atėmimas tam tikram, sąlyginai ženkliam terminui, yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams.

9. Apylinkės teismas spręsdamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės trukmės klausimą V. B. nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė tamsiu paros metu, gyvenvietėje, važiuodamas miesto gatve sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas – tvora ir ratinis traktorius, kurį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) bei asmenį charakterizuojantys duomenys (pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl jos padarymo ir visiškai pripažino savo kaltę) sudaro pagrindą uždrausti 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Tokia priemonė, apylinkės teismo vertinimu, atitinka teisingą pusiausvyrą ir proporcingumo principą. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą neatsižvelgė į V.B. elgesį tuoj po nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas neatitinka kasacinio teismo praktikos, vis tik apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi aplinkybes, reikšmingas specialiosios teisės atėmimo 2 metų laikotarpiui proporcingumui/ neproporcingumui V.B. veiksmams, konstatuoja, jog nors apeliaciniame skunde nurodyti duomenys ir elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (atlygino padarytą žalą tiek dėl tvoros sugadinimo, tiek dėl vairuotos transporto priemonės sugadinimo) jį teigiamai charakterizuoja ir yra reikšmingi jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, tačiau negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių asmeniui būtų taikomos tik minimalios teisinio poveikio priemonės.

10. Apygardos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, V.B. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V.B. nusikalto veikdamas tyčia ir, panaudodamas trečiajam asmeniui priklausantį ratinį traktorių, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,00 promilės neblaivumas, o tai net penkis kartus viršijo leistiną normą, nakties metu, gyvenvietėje vairavo minėtą transporto priemonę ir padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta tvora ir vairuota transporto priemonė, taip pat sukelti sužalojimai pačiam V.B. Šie apelianto veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei jo paties sveikatai ar net gyvybei, o jo nusikalstami veiksmai nutrūko tik dėl sukelto eismo įvykio, kurio metu jis iškrito iš vairuotos transporto priemonės, o tai pastebėjęs pro šalį važiavęs liudytojas Dž.J. iškvietė policijos pareigūnus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien todėl jog asmuo pripažino savo kaltę ir anksčiau nebuvo teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra pagrindas jam taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad darydamas veiką V.B. suvokė, kad yra neblaivus ir transporto priemonę vairuoti pasirinko dėl lengvabūdiškų priežasčių (ketino vairuoti trumpą atstumą ir nenorėjo palikti trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės be priežiūros), turėjo ne vienerių metų vairavimo patirtį, o tai reiškia, kad gerai suprato grėsmę, kurią kelia jo veika kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui, todėl pirmosios instancijos teismo V.B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus – kuri savo dydžiu yra artimesnė minimaliai šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės ribai, negali būti laikoma neproporcinga, varžančia asmens teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad ši V.B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra suderinama su kita šioje byloje jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo paskirta aptariama baudžiamojo poveikio priemonė ir nustatytas terminas yra nepakankamai individualizuota ir dėl to netinkamai pritaikytos BK 68 straipsnio nuostatos (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021). Kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytų išvadų nepaneigia ir negali pakeisti nei ta aplinkybė, jog šio įvykio metu susižalojo ir pats V.B., nei tai, kad jis visą padarytą žalą jis yra atlygines. Šių išvadų nekeičia ir tai, kad prokuroras, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašė uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam vienerių metų laikotarpiui. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje prokuroras nurodė, jog jis sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir mano, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas 2 metams teismo yra nustatytas teisingai ir pagrįstai.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad V.B. buvo atleistas pagal laidavimą minimaliam 1 metų terminui be užstato, teismas jam paskyrė itin švelnias bei tarpusavyje suderinamas poveikio priemones – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir trumpesnio nei vidurkis termino baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 2 metams. Kolegijos nuomone, dar švelnesnės poveikio priemonės konkrečioje situacijoje nebūtų pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Nors tokios trukmės specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastą V.B. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

Dėl turto konfiskavimo

12. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu išieškoti visą konfiskuotinu turtu pripažintos transporto priemonės – ratinio traktoriaus „CFMOTO CFORCE 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, kas, anot apelianto, atitinka dvigubą baudimą už padarytą nusikalstamą veiką, ką įstatymas draudžia. Skundu prašoma pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį ir paskirti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 3 690 Eur, nes kitą konfiskuotino turto vertės dalį – 4 000 Eur – V.B. įmonei, kuriai priklauso minėtas traktorius, atlygino. Teisėjų kolegijos vertinimu tokios gynėjo išvados yra nepagrįstos.

13. Kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neblaivumo patikrinimo vengimą, kai nustatyti transporto priemonės vairuotojo neblaivumo požymiai, arba alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įstatymų leidėjas numatė, kad transporto priemonės, su kuriomis padarytos šios nusikalstamos veikos, turi būti konfiskuojamos, kadangi tai yra būtina priemonė siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, nėra įmanomas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

14. Kolegija pažymi, jog privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas. Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad kaltininkui priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog V.B. padarytas nusikaltimas negalėjo būti padarytas be transporto priemonės – ratinio traktoriaus „CFMOTO CFORCE 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vairavimo, tačiau nustačius, kad ši transporto priemonė priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą iš V.B. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (7685 Eur).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavo prieštaringus duomenis apie transporto priemonės – ratinio traktoriaus „CFMOTO CFORCE 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje yra 9 280 Eur (1 t., b.l. 38), turto vertintojas E.L. nurodė, kad transporto priemonė vertinama 3 690 Eur (2 t., b.l. 1-28). Pažymėtina, jog pastarasis nustatinėjo jau po įvykio sugadintos transporto priemonės vertę, todėl, kolegijos nuomone, šiais duomenimis nėra pagrindo remtis. Tuo tarpu iš įmonės, kuriai transporto priemonė priklauso nuosavybės teise, atstovo paaiškinimų matyti, jog buhalterinėje apskaitoje 2023-10-31 duomenimis likutinė aptariamos transporto priemonės vertė buvo 7 685 Eur), todėl kolegijos nuomone, teismas dėl šio turto vertės teisingai sprendė pagal jo savininko apskaičiavimą, ką patvirtinta ir apeliacinio skundo nagrinėjimo metu gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patekti buhalteriniai duomenys. Taigi, įvertinus transporto priemonės nusidėvėjimą iki nusikalstamos veikos padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė visą šią transporto priemonės vertę išieškoti iš V.B.. Nors apeliaciniu skundu prašoma šią nuosprendžio dalį pakeisti ir paskirti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimą, motyvuojant tuo, kad likusią šios transporto priemonės sumą V.B. atlygino savininkui, vis tik, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turtinės žalos atlyginimas ir turto/ar jo ekvivalento pinigais konfiskavimas yra skirtingais baudžiamojo kodekso institutais reglamentuoti ir vienas kito neeliminuojantys klausimai, o konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

16. Nors įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224-1073/2023, 2K-250-976/2020).

17. Nagrinėjamu atveju gynėjas nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių egzistuojant pagrindą taikyti išimtį iš aptariamos imperatyvios įstatymo nuostatos, t. y. duomenų apie sunkią materialinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus, sveikatos sutrikimus, kitus asmenis, kurių gerovė priklauso nuo V.B. socialinės ir finansinės padėties ar kt. Be to tai, kad V.B. atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, kaip jau minėta, yra svarbi aplinkybė sprendžiant jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą, bet negali būti laikoma išimtine aplinkybe, lemiančia sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą, ypač tuo atveju, kai jokia finansinio pobūdžio bausmė, asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirta nebuvo. Atsižvelgiant į tai pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę ir netinkamai įvertino, ar priėmė nepagrįstą sprendimą konfiskuoti visą jos vertę pinigais - nėra.

18. Gynėjas skundą šioje dalyje grindžia ir tuo, kad V.B. transporto priemonės savininkui atlyginius nusikalstama veika padarytą žalą ir teismui priėmus sprendimą iš jo išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, yra pažeidžiamas konstitucinis non bis idem principas, tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

19. Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi aptariamas principas reiškia asmens patraukimą atsakomybėn, bet ne kilusios atsakomybės apimtis.

20. Nagrinėjamu atveju V.B. nusikalstami veiksmai lėmė ne tik jam kilusią baudžiamąją atsakomybę, pasireiškusią jo pripažinimu kaltu, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamojo poveikio priemonių, padedančių įgyvendinti bausmės tikslus, paskyrimu, bet ir civilinę atsakomybę – nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą. Nors skunde daroma išvada, kad pinigų suma – 4 000 Eur – V.B. atlyginta kaip padaryta turtinė žala, priėmus sprendimą iš jo išieškoti visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, priskaičiuota nepagrįstai ir esant tokiai situacijai V.B. du kartus bus įpareigotas sumokėti aptariamą pinigų sumą, o tai lemtų non bis in idem principo pažeidimą, vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada yra nepagrįsta. Kaip jau minėta, V.B., dėl atliktų nusikalstamų veiksmų, kyla skirtingais baudžiamojo kodekso institutais reglamentuota atsakomybė, kuriais siekiama skirtingų tikslų: vienu atveju – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, o kitu atveju – užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams. Tad nors V.B. kylanti atsakomybės apimtis yra plati, susidedanti iš kelių skirtingų atsakomybės/pareigų rūšių, tačiau tai nėra laikoma dvigubu asmens baudimu už tuos pačius veiksmus.

21. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė tiek BK 68 straipsnio, tiek ir BK 72 straipsnio nuostatas, skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V.B. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą atmesti.