Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės N. B. teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam V. K. baudžiamojoje byloje Nr. e1-1134-1108/2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas antstolės N. B. teikimas dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam V. K., kuriuo prašoma V. K. paskirtą 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio baudą pakeisti kita bausmės rūšimi. Teikime nurodyta, kad priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą skolininkui V. K. vykdomajame dokumente bei prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) (bylos lapai Nr. 4, 5) išsiųstas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas (bylos lapai Nr. 6, 7, 8). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsniu pradėta priverstinio išieškojimo procedūra, areštuotos bankuose ir kredito įstaigose esančios skolininko sąskaitos. Procesiniai dokumentai V. K. įteikti 2023 m. balandžio 20 d. (bylos lapas Nr. 9), tačiau skolininkas su antstole nesusisiekė, baudos bei vykdymo išlaidų neapmokėjo. Vykdymo eigoje V. K. siųsti procesiniai dokumentai: reikalavimas sumokėti baudą, paskirtą baudžiamojoje byloje, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas (bylos lapai Nr. 6, 7, 8, 11, 12, 13, 18, 19, 20). Procesiniai dokumentai skolininkui siųsti vykdomajame dokumente bei prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) bei motinos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) (bylos lapas Nr. 10). Vykdant priverstinį baudos išieškojimą, vykdomojoje byloje atlikti periodiniai užklausimai į Lietuvos Respublikos Gyventojų registrą, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, VĮ „Registrų centras“, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą, VĮ „Regitra“, Valstybinį ginklų registrą, Lietuvos Respublikos socialinės paramos šeimai registrą. Patikrinus skolininko turtinę padėtį nustatyta, jog V. K. vardu nėra ir nebuvo atidarytų banko sąskaitų (bylos lapas Nr. 29). Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkas nedirba. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kito areštuotino ir realizuotino turto, registruoto skolininko vardu, nerasta. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis apie skolininko buvimo vietą ĮKNR Registre nėra. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis skolininkas negauna išmokų. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis V. K. nedeklaravęs gyvenamosios vietos, kita kontaktinė informacija taip pat nežinoma, (bylos lapai Nr. 30, 31, 32, 33). Skolininkas V. K. nededa pastangų sumokėti baudą. Skolininko atžvilgiu yra vykdoma ir daugiau išieškojimų. Antstolių informacinės sistemos duomenis šiuo metu skolininko atžvilgiu vykdomos šešios vykdomosios bylos. Antstolė, prieš kreipdamasi į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo kita bausme, atliko kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasi gali motyvuoti savo poziciją dėl būtinybės keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Akivaizdu, kad V. K. sąmoningai niekur nedirbo, neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, jo vardu nėra atidaryta sąskaitų bankuose ar kredito įstaigose, skolininkas nedeklaravęs gyvenamosios vietos, sąmoningai siekia išvengti baudos mokėjimo. Siekiant užtikrinti baudžiamojo įsakymo įvykdymą ir motyvuojant tuo, kad V. K. baudą vengia mokėti, taip pat, kadangi skolininkas realizuotino turto, iš kurio galima būtų išieškoti baudą, neturi ir galimybių priverstinai išieškoti baudą nėra, prašo 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudą pakeisti kita bausmės rūšimi.

Antstolė N. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuota tinkamai, gautas prašymas teikimą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 362 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, atsižvelgiant į tai, kad antstolei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymas išnagrinėtas jai nedalyvaujant.

Nuteistasis V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad baudos nesumokėjo. Buvo išvažiavęs į užsienį nežinojo, kad kokia antstolė išieško, būtų nuvažiavęs ir susitaręs mokėti dalimis. Turi galimybę sumokėti baudą, neoficialiai dirba ir gauna pajamas. Iš antstolės jokio dokumento negavo. Žinojo apie baudą, bet taip gavosi, kad iš karto išvažiavo į užsienį ir nesumokėjo. Dalimis gali sumokėti, mokant per mėnesį po 30-20 Eur. Dėl mokėjimo dalimis nesikreipė. Nežinojo, kokia antstolė. Gaunamas pajams sudaro apie 600 - 700 Eur per mėnesį. Gyvena Lietuvoje su mama. Nevengia mokėtis baudos. Kadangi dirba pas privatų asmenį, padeda kaimynui statybose, tai reiktų susitarti dėl viešųjų darbų, norėtų baudą mokėti dalimis. Nesutinka su baudos pakeitimu laisvės apribojimu. Viešuosius darbus sutiktų atlikti, tačiau būtų geriau dalimis kas mėnesį baudą mokėti. Gali sumokėti baudą.

Prokurorė palaikė teikimą. Nurodė, kad nuteistasis nedėjo jokių pastangų, kad išsiaiškinti, kada baudą reikia mokėti, oficialių pajamų neturi, turto neturi, pats pasakė, kad sutinka atlikti viešuosius darbus, bet dirba privačiai, galbūt būtų galimybė. Mano, kad teikimą reikia tenkinti. Nuteistasis neturi nei lėšų, nei turto, nei noro mokėti baudą. Siūlo baudą keisti į viešuosius darbus. 40 MGL pakeisti į 80 val. viešųjų darbų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju antstolė prašo nuteistajam V. K. paskirtą 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio baudą pakeisti kita bausmės rūšimi. Iš teikimo nagrinėjimo medžiagos nustatyta, kad antstolei N. B. buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio baudą dydžio baudos išieškojimo, kuriuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0176/23/00604.

Pagal BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalis bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, arba laisvės apribojimu, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti.

Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku įvykdoma. BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) II skyriuje „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“. Vadovaujantis BPK 6 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Jeigu nuteistasis per du mėnesius ar kitą teismo nustatytą terminą savarankiškai laiku nesumoka visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta (BVK 8 straipsnio 2 dalis). Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis). Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus; kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 7 ir 8 dalys). Tai turi nustatyti antstolis, kuriam pavesta vykdyti baudos išieškojimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas kita bausme – viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama, tokia teisė negali būti realizuojama, formaliai siekiant kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis, kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas, privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl antstolis išieškojimo procese turi būti pakankamai aktyvus (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. T-49-557/2019). Darytina išvada, jog norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistasis iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti, o norint baudą pakeisti laisvės apribojimu, būtina nustatyti, ar nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Tai, pagal BVK 8 straipsnio 2 dalį ir BPK 352 straipsnio 2 dalį, priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes.

Dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais pabrėžtina, kad tam, kad bauda būtų pakeista viešais darbais antstolis privalo būti nustatyti, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą ir turi būti nuteistojo sutikimas atlikti viešuosius darbus. Šiuo atveju vykdomojoje byloje nuteistojo sutikimo nėra. Nuteistasis teismo posėdžio metu tik iš dalies sutiko atlikti viešuosius darbus ir teigė, kad jam geriau būtų baudą mokėti dalimis. Esant tokiems nuteistojo išsireiškimams, nesant aiškiai išreikšto sutikimo atlikti viešuosius darbus, teismas sprendžia, kad nuteistasis iš esmės nesutinka atlikti viešuosius darbus. Be to, šiuo atveju nuteistasis nurodė, kad turi pajamų ir gali mokėti paskirtą baudą, kas vertintina, jog nuteistasis turi galimybes baudą sumokėti. Esant nurodytam, teismas sprendžia, jog šiuo atveju pagrindo baudą pakeisti viešųjų darbų bausme nėra.

Iš teikimo turinio matyti, kad antstolė aiškiai ir konkrečiai nenurodo, kokiu pagrindu prašo baudą pakeisti kita bausmės rūšimi. Teikime nurodoma, kokius vykdymo veiksmus atliko antstolė, nurodoma, kad nuteistasis turto, į kurį galėtų būti nukreipimas išieškojimas neturi bei, kad vengia baudą mokėti. Teismas susipažinęs su pateikta vykdomąja byla sprendžia, jog šiuo atveju nėra antstolė nėra priėmusi patvarkymo dėl išieškojimo negalimamumo, teikimą grindžia iš esmės tik tuo, kad nuteistasis neturi realizuotino turto, iš kurio galima būtų išieškoti baudą, neturi banko sąskaitų. Dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu pažymėtina, kad tam, kad bauda būtų pakeista laisvės apribojimu privalu nustatyti, kad nuteistasis vengia vykdyto paskirtą baudos bausmę. Teismo vertinimu vien tai, kad nuteistasis neturi turto, nedirba Lietuvos Respublikoje, neturi Lietuvos Respublikoje banko sąskaitų pagrindo daryti išvadai, jog vengia mokėti baudą nėra. Pažymėtina ir tai, kad iš vykdomosios bylos matyti, kad tik 2023 m. balandžio 20 d. buvo įteikti pirminiai antstolės dokumentai, tačiau nėra duomenų, kad jie buvo įteikti asmeniškai nuteistajam. Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad po baudžiamojo įsakymo priėmimo išvyko į užsienį ir tik po kelių mėnesių motina pasakė, kad yra bauda. Pažymėtina ir tai, kad po 2023 m. balandžio 20 d. iki teikimo pateikimo teismui siųsti antstolės procesiniai dokumentai nuteistajam grįžo neįteikti.

Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, sprendžia, kad vykdomosios bylos duomenys nepagrindžia, jog V. K. vengia ir piktybiškai nevykdo paskirtos baudos.

Be to, akcentuotina, kad vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, keičiant baudos bausmę laisvės apribojimu, viena laisvės apribojimo diena yra prilyginama 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis). Taigi, aptariamu atveju pakeitus 40 MGL dydžio baudą laisvės apribojimo bausme nuteistajam būtų paskirta tik 20 dienų laisvės apribojimo bausmė, kuri būtų 4,5 karto mažesnė už minimalų laisvės apribojimo bausmės dydį pagal BK 48 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, tokia bausmė nepasiektų bausmės tikslų, procesinis šios bausmės vykdymas prieštarautų ekonomiškumo, proporcingumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, BK 47 straipsnio 8 dalies taikymui yra būtina nustatyti ir tai, kad asmuo vengia savo noru sumokėti baudą, tačiau tokiai išvadai šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo.

Teismas, įvertinęs nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus nuteistojo paaiškinimus ir byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog šiuo atveju baudos keitimo laisvės apribojimo bausme pagrindai nėra nustatyti, kadangi išvadai, jog V. K. vengia savo noru sumokėti baudą, duomenų nepakanka, be to, nesumokėtos baudos pakeitimas laisvės apribojimo bausme būtų tik formalus bausmės vykdymo procesas, neatitinkantis bausmės paskirties. Atsižvelgiant į tai, antstolio teikimas dėl V. K. paskirtos baudos pakeitimo viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausme atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

antstolės N. B. teikimą dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam V. K. atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.