- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1826-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01495-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- P. T., V. T., G. S.
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovams P. T., V. T. ir G. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. B. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovų P. T. ir G. S. 2013 m. gegužės 16 d. sudarytą UAB „Ritorema“ akcijų dovanojimo sutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. vasario 7 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota įmonė UAB „Ritorema“, kurios akcininkai iki ginčo sandorio buvo: P. T. (33 proc. paprastų vardinių akcijų), R. B. (33 proc. paprastų vardinių akcijų) ir G. S. (34 proc. paprastų vardinių akcijų), kuris buvo ir UAB „Ritorema“ direktoriumi. 2013 m. gegužės 3 d. P. T. pranešimu informavo UAB „Ritorema“ direktorių apie ketinimą parduoti visas savo turimas įmonės akcijas, nurodė akcijų pardavimo kainą 50 000 Lt bei terminą atsiliepimams į pasiūlymą pareikšti iki 2013 m. gegužės 15 d. G. S. 2013 m. gegužės 10 d. informavo ieškovą kaip įmonės akcininką pranešimu dėl gauto P. T. pasiūlymo ir nustatė terminą pasiūlymo akceptavimui ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 9 d. Ieškovas R. B. 2013 m. gegužės 17 d. pranešimu informavo įmonės vadovą, kad sutinka nupirkti 33 proc. P. T. parduodamų paprastųjų vardinių akcijų paketą už pardavėjo pageidaujamą kainą, t. y. už 50 000 Lt. Tačiau 2013 m gegužės 21 d. pranešimu įmonės vadovas G. S. pranešė, kad 2013 m. gegužės 16 d. P. T. padovanojo savo akcijas G. S.. Ieškovo nuomone, dovanojimo sandoris yra apsimestinis, sudarytas atgaline data, siekiant pridengti akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, kadangi P. T. tikrieji ketinimai ir valia buvo nukreipta akcijas perleisti sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, o ne sudaryti dovanojimo sandorį. Be to, sandoriu nebuvo išreikšta tikroji atsakovo P. T. sutuoktinės V. T. valia. Pažymėjo, jog sandoris prieštarauja ir imperatyvioms įstatymo normoms – Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsniui, kadangi ieškovas savo valią pirkti akcijas išreiškė dar nepasibaigus įmonės vadovo nustatytam terminui, to tarpu G. S. pageidavimo pirkti parduodamas paprastas vardines akcijas per savo paties nustatyta terminą nepareiškė. Todėl akcijos turėjo būti parduotos ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui G. S. 7 000 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų bei 82,17 Lt valstybei, panaikino teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartimi (byloje Nr. 2-1788-559/2013) taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – draudimą atsakovui G. S. naudotis įgytų akcijų neturtinėmis teisėmis – balsuoti UAB „Ritorema“ akcininkų susirinkime akcininko P. T. 2013 m. gegužės 16 d. padovanotų 33 proc. akcijų paketu, paliko iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus - nusprendė jas panaikinti.
Dėl dovanojimo sutarties kaip apsimestinio sandorio. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju duomenų apie atlygintiną akcijų perleidimą nėra, o vien ieškovo paaiškinimas ir abejonės negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti sandorį šiuo aspektu negaliojančiu. Nors formaliai įmonės vadovo nustatytas terminas pasiūlymui pateikti nebuvo pasibaigęs, tačiau teismas konstatavo, jog ieškovui buvo žinoma apie P. T. pranešime nustatytą terminą (2013-05-15), nes minėtą pranešimą ieškovas pats rengė bei žinojo, kad atsakovas P. T. tikėjosi gauti pasiūlymą būtent iki šios dienos. Be to, ieškovas su atsakovu P. T. buvo susitikę paskutinę šio termino dieną ir ieškovas turėjo galimybę šį pasiūlymą pateikti, tačiau to nepadarė. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas P. T., pasibaigus jo paties nustatytam terminui, pagrįstai sudarė akcijų dovanojimo sandorį, kurį pasiūlė atsakovas G. S., negaudamas iš jo jokio atlygio. Teismas pažymėjo, kad ieškovo argumentai, jog nebuvo išreikšta tikroji P. T. sutuoktinės V. T. valia, yra paneigti atsakovės V. T. paaiškinimais bei jos ranka padarytu įrašu dovanojimo sutartyje.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu. Teismas nustatė, jog P. T. pranešimas apie ketinimą parduoti akcijas buvo informacija kitiems akcininkams apie ketinimą parduoti akcijas, o ne konkretus pasiūlymas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį konkrečiomis sąlygomis (oferta), kuris saistytų atsakovą P. T. ieškovo sutikimu. Todėl atsakovas (akcijų turėtojas) turėjo teisę pakeisti savo valią dėl sandorio sudarymo, nes priešingu atveju būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Teismas, įvertinęs tai, jog akcininkas P. T. akcijas perleido kitam asmeniui ne pardavimo būdu, o dovanojimo sutarties pagrindu, sprendė, jog pripažinti dovanojimo sandorį prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nustatęs, jog ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos ženkliai viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.15, 8.16 ir 8.18 punktuose nurodytus rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, sprendžiamą teisinį klausimą, bylos nagrinėjimo trukmę (teismo posėdžių bendra trukmė 27,5 val.), priteisė atsakovui G. S. iš ieškovo 7 000 Lt dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą teisme. Ieškinį atmetus, valstybės naudai priteisė 82,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų – sumažinant iš ieškovo R. B. atsakovui G. S. priteistas 7 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 3 544,61 Lt; priteisti ieškovo R. B. naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas priteisė atsakovui bylinėjimosi išlaidas pažeisdamas CPK 98 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų (advokato teisinei pagalbai apmokėti) ir jų dydžio priteisimo klausimą, priteistos bylinėjimosi išlaidos yra aiškiai per didelės bei neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Byla nebuvo sudėtinga, todėl atsakovo naudai už jo advokato teiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę pinigų sumą;
2. Apelianto nuomone, atsakovo išlaidos advokatui, patirtos už jo suteiktas konsultacijas, atliktą procesinių dokumentų analizę, teismų praktikos paiešką, įrodymų rinkimą, pasirengimus posėdžiams, susipažinimą su teismo posėdžio protokolu, paaiškinimų rengimą, atstovavimą derybose ir už susitikimus su atsakovu nepriteistinos.
3. Atsakovui už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą priteista per didelė suma, kadangi prašymo ir priedų rengimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neužima daug laiko, prašymas rengiamas iš esmės ant trafaretinės formos, todėl už tokio pobūdžio prašymą, neįskaitant atstovavimo teisme, atsakovui galėtų būti priteista 96,80 Lt.
4. Nepagrįstas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo ir prašymo dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo parengimą, nes jie buvo atmesti.
5. Apelianto nuomone, atsakovas prašo išlaidų, patirtų kitose nei nagrinėjama byla, priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. S. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog byla nebuvo sudėtinga. Atsakovo nuomone, bylos aplinkybės patvirtina, kad byla buvo sudėtinga.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovo išlaidos advokatui, patirtos už jo suteiktas konsultacijas, atliktą procesinių dokumentų analizę, teismų praktikos paiešką, įrodymų rinkimą, pasirengimus posėdžiams, susipažinimą su teismo posėdžio protokolu, paaiškinimų rengimą, atstovavimą derybose ir už susitikimus su atsakovu negali būti priteisiamos, kadangi ieškovas savo nesąžiningais veiksmais lėmė atsakovo išlaidų advokato teisinei pagalbai atsiradimą.
3. Niekuo nepagrįstas apelianto argumentas, jog už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą priteista per didelė suma, kadangi atsakovo naudai priteistų išlaidų rūšys atitinka LR teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintą rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ reikalavimus.
4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas prašo išlaidų, patirtų kitose nei nagrinėjama byla, priteisimo. Atsakovo nuomone, apeliacinio skundo argumentai grindžiami prielaidomis ir teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reguliuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
Dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gautas atsakovo G. S. prašymas priteisti jam 19 577,07 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu pagal pateiktą išlaidų detalizaciją, sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 7 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteisė nepagrįstai didelę jo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl prašo ją sumažinti iki 3 544,61 Lt.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro dvi savarankiškos išlaidų grupės (rūšys): žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Skirtinga bylinėjimosi išlaidų prigimtis ir funkcijos lemia atitinkamus, tarp jų – šių išlaidų paskirstymo (atlyginimo) – teisinio reglamentavimo skirtumus. Principinė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra tokia, kad jų atlyginimo našta tenka bylą pralaimėjusiai, neteisiajai, taigi kaltai dėl išlaidų atsiradimo šaliai. Tokia taisyklė numatyta CPK 93 straipsnio 1 dalyje: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos, reikalingos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.
Iš bylos aplinkybių spręstina, jog būtent ieškinio, ieškinio patikslinimo pateikimas lėmė atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas procese, nes priėmus ieškinį, vėliau patikslintą ieškinį, atsakovui atsirado pareiga pateikti atsiliepimus, atvykti į teismo posėdžius, paruošti atsikirtimus, rinkti ir pateikti tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus (CPK 225 straipsnio 3 punktas).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai.
Atsakovo pateiktoje išlaidų detalizacijoje nurodoma, jog atsiliepimų į ieškinį bei patikslintą ieškinį ruošimui atsakovas patyrė 697,81 Lt išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytų maksimalių dydžių.
Atsakovo išlaidos, patirtos už prašymo ir priedų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą, yra laikytinos iš dalies pagrįstomis, kadangi prašymas yra susijęs su atstovavimu nagrinėjamoje byloje, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas pateikė tik vieną tokį prašymą (nors išlaidų detalizacijoje nurodyti du tokie prašymai), vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, prašoma priteisti šių išlaidų suma mažintina iki 120 Lt.
Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių bendra trukmė – 27,5 val., kas, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punkto nuostatomis, maksimalia pinigine išraiška sudarytų 4 200 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas yra konstatavęs, kad ilgą bylos nagrinėjimo trukmę iš esmės lėmė ir atsakovo byloje pateikti įrodymai, kurie nėra tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, darytina išvada, jog nėra pagrindo šioje išlaidų srityje taikyti maksimalius jų dydžius. Įvertinus nustatytas aplinkybes, bei tai, jog atsakovo atstovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, konstatuotina, jog 2 800 Lt (už atstovavimo valandą teisme po 100 Lt) suma yra pagrįsta.
Nors atsakovas nurodė, jog patyrė 595,56 Lt išlaidų įrodymų rinkimui, tačiau byloje nėra pateikta advokatų kontoros paklausimų ar pareikalavimų nuorašų apie įrodymų rinkimą ir jų išreikalavimą, dėl ko tokios išlaidos nepriteistinos (CPK 178 straipsnis).
Atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei prašymo dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo surašymas yra tarpiniai procesiniai dokumentai, kurių parengimas, nepriklausomai nuo jų išnagrinėjimo rezultato (teismo priimto procesinio sprendimo), jeigu nebuvo nustatytas netinkamas skundus (pareiškimus) teikusios šalies procesinis elgesys, išnagrinėjus bylą iš esmės, šalies patirtos išlaidos priteisiamos bendra tvarka, kaip tai numato CPK 98 straipsnio 1 dalyje. Ši apeliacinio teismo išvada grindžiama sisteminiu 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies, 95 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Kadangi atsakovo nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių sumų, jos laikytinos pagrįstomis.
P. R. 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat kelionės išlaidos priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog Jonavoje bylos nagrinėjimo metu nebuvo reikiamos specializacijos advokato ar advokato padėjėjo, ir/ar kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Be to, išlaidų detalizacijoje nurodyta kelionės išlaidų kompensavimui suma nėra pagrįsta jokiais šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais (kuro pirkimo kvitais ir pan.). Todėl kelionės išlaidos negali būti pripažintos būtinomis ir pagrįstomis, dėl ko šios išlaidos nepriteistinos.
Be to, kaip matyti iš pateiktos išlaidų detalizacijos, atsakovas patyrė ir kitas Rekomendacijose nenumatytas išlaidas, susijusias su konsultacijomis, procesinių dokumentų analize, teismų praktikos paieška, atstovavimu derybose, susipažinimu su teismo posėdžio protokolu, pasirengimu teismo posėdžiams. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos, šiame straipsnyje nenumatytos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Teismas, vadovaudamasis paminėto CPK 88 straipsnio nuostatomis, išlaidų realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, nustatęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurios atlyginamos CPK 93 ir 98 straipsniuose nustatyta tvarka, gali tokias išlaidas pripažinti būtinomis proceso šalies išlaidomis, kurias turi atlyginti bylą pralošusi šalis. Remiantis nurodytu, atsakovas turėjo pagrindą reikalauti minėtų išlaidų atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinį atmetus, atsakovas turi teisę į tokias bylinėjimosi išlaidas: atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį rengimą – 697,81 Lt; prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą – 120 Lt; dalyvavimą teismo posėdžiuose – 2800 Lt; atsirojo skundo paruošimą – 420 Lt; prašymo dėl bylos sustabdymo paruošimą – 72,60 Lt. Be to, kaip jau minėta, atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos, susijusios su konsultacijomis, procesinių dokumentų analize, teismų praktikos paieška, atstovavimu derybose, susipažinimu su teismo posėdžio protokolu, pasirengimu teismo posėdžiams, yra pripažintos būtinomis išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje kilęs ginčas teisės taikymo aspektu nėra naujas ir/ar sudėtingas, dalis atsakovo patirtų išlaidų nėra tinkamai pagrįstos, dėl ko likusią ir atsakovo prašomą priteisti 15 466,66 Lt sumą buvo pagrindas sumažinti iki 2889,59 Lt būtinų išlaidų sumos.
Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, bendra iš ieškovo atsakovui priteistina išlaidų suma sudarytų 7 000 Lt. Nors pirmosios instancijos teismas detaliau nepasisakė dėl kiekvienos išlaidų rūšies, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl keisti ginčijamą sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliacinį skundą atmetus, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisme gautas atsakovo G. S. prašymas priteisti iš ieškovo 1 815 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Minėta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus tai, jog prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytą maksimalią sumą (1 500 Lt) bei tai, kad apeliacine tvarka skundžiama tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 750 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Ši teismo nutarties įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.