- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-1789-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01495-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- G. S., P. T.
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1788-559/2013 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams P. T. ir G. S., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovų P. T. ir G. S. sudarytą UAB „Ritorema“ akcijų paketo dovanojimo sutartį pripažinti niekiniu sandoriu nuo jo sudarymo dienos; panaikinus niekinį sandorį, įpareigoti atsakovą G. S. atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti į akcininko P. T. pateiktą pasiūlymą dėl jo turimo akcijų paketo pardavimo; įpareigoti įmonės vadovą G. S., kaip akcijų tvarkytoją, panaikinti įrašą akcijų knygoje ir registre, apie jam neteisėtu niekiniu dovanojimo sandoriu perleistas akcijas; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – apriboti G. S. neturtinę teisę balsuoti akcininkų susirinkime padovanotų 33% akcijų paketu nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodoma, kad šia laikinąja apsaugos priemone siekiama, kad nebūtų vienašališkai priimami sprendimai bei iššvaistomas turtas. Įmonės veikla nuo 2009 metų yra nuostolinga, įmonės pajamos (apyvarta) nuolat mažėja. Turtas sumažėjo nuo 949 423 Lt sumos 2011 metais iki 390 529 Lt sumos 2012 metais, tačiau įsipareigojimai didėjo ir 2012 metais beveik du kartus viršijo turto vertę. Įmonė yra atsidūrusi ant bankroto ribos ir nesiėmus skubių veiksmų įmonei gali būti iškelta bankroto byla. Nurodytos aplinkybės patvirtina būtinybę nedelsiant imtis veiksmų, siekiant apriboti vadovo ir akcininko G. S. neturtines teises – teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime dėl įmonės UAB „Ritorema“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovo reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones uždraudė atsakovui G. S. naudotis neturtinėmis teisėmis – balsuoti UAB „Ritorema“ akcininkų susirinkime akcininko P. T. padovanotu 33 proc. akcijų paketu. Teismas nutartyje nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo keliamų reikalavimų pobūdį, tuo atveju jei būtų pagrindas tenkinti ieškinį, teismo sprendimo vykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti preliminarią išvadą, kad šis atsakovas, galimai neteisėtai įsigytų akcijų pagrindu, turėdamas 67 proc. įmonės akcijų ir sprendžiamojo balso teisę, turėtų galimybę daryti negrįžtamą įtaką bendrovės veiklai bei akcijų vertei, ir tokiu atveju teismui patenkinus ieškinį, būtų užkirstas kelias išspręsti ieškinio reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas G. S. atskiruoju skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
apribojus atsakovui galimybę naudotis akcijų suteikiamomis teisėmis gali pasunkėti bendrovei reikšmingų sprendimų priėmimas, įmonei naudingų sandorių sudarymas, dėl ko dar labiau gali nukentėti įmonės finansinė situacija. Tikėtina, kad nuvertėtų visos įmonės akcijos, dėl ko atsakovas patirtų neproporcingai didelę žalą;bendrovės turtas yra areštuotas UAB „Litmontažas“ galimų reikalavimų užtikrinimui, todėl ieškovas negalėtų išvaistyti bendrovės turto;ieškovas yra nelojalus bendrovei. Tai patvirtina faktas, kad ieškovas 2013 m. gegužės 17 d. sutartimi perleido balsavimo teisę visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime P. B. ir I. L., kurie yra susiję su konkurencine veikla užsiimančia UAB „Litmontažas“. UAB „Litmontažas“ bendrovei yra pareiškusi nepagrįstą ieškinį dėl daugiau nei pusės milijono litų sumos priteisimo.
Atsiliepimas
Ieškovas R. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą ir skirti atsakovui baudą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
atsakovo teiginiai apie tariamai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčius atsirasti trikdžius įmonei sudaryti pelningus sandorius ir disponuoti įmonės turtu, ar dėl tariamai galinčios sumažėti akcijų vertės, yra melagingi ir dėl to atmestini;įmonės turtas buvo areštuotas ir 2012 metais, tačiau nepriklausomai nuo to, įmonės turtas sumažėjo 558 894 Lt suma;ieškovas niekada nėra dirbęs UAB „Litomtažas“, ar turėjęs su šios bendrovės vadovais ir akcininkais kokių nors verslo reikalų. Įmonė su didžiausiu kreditoriumi UAB „Litmontažas“ nėra atsiskaičiusi. Atsakovo teiginius apie ieškovo tariamą lojalumo stoką įmonei UAB „Ritorema“ paneigia ir faktinės aplinkybės;neturtinių akcininko G. S. teisių balsuoti akcininkų susirinkime apribojimas, yra susijęs tik su neteisėtai įgytų akcijų paketu per ginčijamą akcijų dovanojimo sandorį, tačiau niekaip nesuvaržo jo, kaip akcijų savininko teisių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, nepažeidė proporcingumo principo, dėl ko buvo priimtas pagrįstas procesinis sprendimas.
Sprendžiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą pakanka nustatyti dvi sąlygas, ar 1) ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą ir 2) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama ne tik reali grėsmė, bet ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams ir jų tikslingumas bei ekonomiškumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai susiję su ieškinio pagrįstumu. Jie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia dėl šalių reikalavimų pagrįstumo.
Šioje byloje ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas pripažinti akcijų paketo dovanojimo sutartį niekiniu sandoriu nuo jo sudarymo dienos. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – draudimą naudotis balsavimo teise, užkirto kelią galimų neigiamų pasekmių atsiradimui, jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyros principą ir laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias CPK nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 145 straipsnį konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir paprastai tik siekiant užtikrinti būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus priimto teismo sprendimo vykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti materialinio reikalavimo esmę ir būti susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Šiuo konkrečiu atveju yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės kaip prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, nes suteikus atsakovui teisę pasinaudoti balsavimo teisėmis, gali padidėti teismo sprendimo neįvykdomumo rizika plačiąja prasme. Tokia yra ir susiformavusi teismų praktika („Teismų praktika“ Nr. 34, 2011 m., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovui baudą. CPK 301 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesprendė baudos skyrimo klausimo, šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nesvarstytinas.
Remiantis išdėstytais motyvais, Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.