Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. N. 2019 m. vasario 28 d. apie 17 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamo veikos padarymui, smurtavo prieš J. L., o būtent tyčia sudavė jai vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į šonkaulių sritį, tuo padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės X–XI šonkaulių lūžimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis D. N. kaltę pripažino visiškai. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad nukentėjusioji J. L. – jo draugė, jie pažįstami daugiau kaip 17 metų. 2019 m. vasario 28 d. J. L. buvo atėjusi pas jį, jie vartojo alkoholį. Pasibaigus alkoholiui, abu dėl menkniekio susiginčijo. J. L. garsiai šaukė ir nereagavo į kaltinamojo prašymus nurimti, todėl jis, nesuvaldęs pykčio, vieną kartą ranka sudavė J. L. į dešinį šoną, nuo ko nukentėjusioji pargriuvo ant fotelio ir išsyk puolė rėkti, kad jai skauda, tuoj pat išsikvietė greitąją med. pagalbą. Atvažiavo medikai ir nukentėjusiąją išvežė į ligoninę, kur jai nustatė šonkaulių lūžimą. Kaltinamasis pripažino, kad tai jo veiksmais buvo padaryta žala nukentėjusiosios J. L. sveikatai. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai dalį žalos ir susitarė dėl likusios žalos atlyginimo, jie abu susitaikė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. kovo 1 d. J. L. kreipėsi su pareiškimu į Alytaus apskrities VPK dėl to, kad 2019 m. vasario 28 d. apie 17 val. D. N. sudavė jai vieną kartą kumščiu į krūtinę, dėl ko jai lūžo trys šonkauliai, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. vasario 28 d. apie 17.20 val. gavo policijos budėtojo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėją sumušė sugyventinis. Nuvykus nurodytu adresu, rado J. L., kuri verkė, skundėsi, kad skauda šoną, nes draugas D. N. ranka sudavė jai į tą vietą. Šalia buvęs D. N. paaiškino, kad pastūmė J. L., nes ši nepagamino jam valgyti. Atvyko GMP ir J. L. išvežė į ligoninės priėmimo skyrių. D. N. buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jam alkotesteriu nustatytas 2,12 promilių girtumas (b. l. 8).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti buto (duomenys neskelbtini), kambaryje; apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 17–23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2019 m. vasario 28 d. ji buvo nuėjusi pas pažįstamą D. N., jie vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo. Apie 17 val. D. N. paprašė, kad ji pagamintų jam valgyti – iškeptų kiaušinienės. Jai atsistojus ir pasukus link virtuvės, netikėtai pajuto smūgį į šonkaulių sritį dešinėje pusėje. D. N. buvo jai už nugaros, tai jis smūgiavo jai dešine ranka. Po suduoto smūgio ji pajautė stiprų skausmą, jai net užgniaužė kvapą ir ji suklupo. D. N. pasakė, kad sudavė profilaktiškai. Ji iš karto paskambino 112 ir išsikvietė greitąją med. pagalbą. D. N. jau ne pirmą kartą prieš ją smurtavo, bet ji dėl to į policiją nesikreipė. Paskutinį kartą jis smurtavo maždaug prieš penkerius metus. J. L. pabrėžė, kad ji su D. N. nėra sugyventiniai, jie kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio (b. l. 27, 28–29).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 190/2019 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajai J. L. buvo nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinės pusės X–XI šonkaulių lūžimai, šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės X–XI šonkaulių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 41).

Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas patvirtina, kad 2019 m. vasario 28 d. 17:13.06 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) gautas moters pranešimas, kad jai reikia greitosios med. pagalbos, nes ją ką tik sumušė draugas, sudavė per kepenis, jai skauda šoną, ji negali kvėpuoti; moteris prisistatė J. L., pagalbą kvietė adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 62–64).

Iš D. N. ir nukentėjusiosios J. L. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. L. patvirtino savo parodymus, jog D. N. sudavė jai vieną kartą ranka į nugaros dešinę pusę, tuo tarpu D. N. pripažino pastūmęs J. L. link fotelio, į kurį pastaroji galėjo atsitrenkti ir susimušti (b. l. 67–69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. P. parodė, kad nukentėjusioji J. L. yra jos draugo motina. 2019 m. vasario 28 d. apie pietus jai paskambino J. L. ir pasakė, kad ją skriaudžia D. N., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ji tuoj pat nuėjo pas D. N., rado bute J. L., tarp jų vyko žodinis konfliktas, D. N. vadino J. L. necenzūriniais žodžiais. Paklausus, ko jie pykstasi, nei vienas nieko neatsakė. Tada G. P. išėjo, o J. L. pasiliko pas D. N.. Apie 17 val. J. L. paskambino jai antrą kartą ir paprašė ateiti, nes atvažiuoja greitoji. G. P. nuėjo į D. N. butą, pamatė J. L. sėdinčią ant fotelio, ji laikėsi už dešinio šono ir verkė, sakė, kad jai trūksta oro. D. N. sėdėjo ant lovos. Tuo metu atėjo policijos pareigūnai. Daugiau įvykio aplinkybių nežino (b. l. 71–72).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad 2019 m. vasario 28 d. jis dirbo ekipaže AP-1707 kartu su vyriausiuoju patruliu T. M.. Apie 17.20 val. iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sugyventinis, skauda šonus. Nuvyko nurodytu adresu ir rado pranešėją J. L., kuri verkė, skundėsi, kad ją sumušė draugas. Be jos bute buvo pranešėjos marti G. P. ir D. N., kuris pagal nukentėjusiosios žodžius vieną kartą rankos kumščiu sudavė jai į šoną. Po smūgio jai pradėjo skaudėti šoną. Moteris nuolat verkė ir skundėsi, kad jai skauda, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo J. L. ir išvežė į ligoninę. D. N. aiškino, kad jis nesmurtavo, tik pastūmė J. L., nes ši jam nepagamino maisto. D. N. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ 17.53 val. nustatytas 2,12 prom. girtumas, J. L. nustatytas 2,42 prom. girtumas (b. l. 74–75).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo D. N. kaltei pagrįsti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis D. N., duodamas parodymus teisme, pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis konfliktavo su nukentėjusiąja J. L. dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų ir konflikto metu jis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, t. y. sudavė kumščiu smūgį jai į šonkaulių sritį, po ko nukentėjusioji ėmė skųstis stipriu skausmu dešiniame šone, buvo išvežta į ligoninės priėmimo skyrių. Nukentėjusioji J. L. patvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė kumščiu iš nugaros pusės į dešinį šoną, po ko jai atsirado stiprus fizinis skausmas, ji negalėjo kvėpuoti, todėl kvietė medicinos pagalbos tarnybą, ligoninės priėmimo skyriuje jai diagnozavo šonkaulių lūžimą. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai J. L. buvo padaryti sužalojimai – kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinės pusės X–XI šonkaulių lūžimai, padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. L., suduodamas smūgį jai į dešinį šoną, dėl ko atsirado padariniai – J. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. N. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Kaltinamasis D. N. teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, stengėsi sušvelninti kilusius padarinius, atlygino dalį žalos nukentėjusiajai J. L., šios aplinkybės pripažįstamos lengvinančiomis atsakomybę. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad D. N. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui.

Dėl sąlygų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. L. pateikė teismui rašytinį pareiškimą, kad ji susitaikė su kaltinamuoju D. N., neturi jam pretenzijų dėl jai padaryto sveikatos sužalojimo, jie susitarė dėl likusios žalos atlyginimo tvarkos, todėl prašė bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis ir jo gynėja prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. N. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl jo kaltę teisme visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nors ikiteisminio tyrimo metu D. N. nurodė, kad jis kaltę pripažįsta tik iš dalies, t. y. aiškino kumščiu smūgio nukentėjusiajai nesudavęs, tik ją pastūmęs, nuo ko nukentėjusioji atsitrenkė į fotelį ir galėjo susižaloti, tačiau iš esmės D. N. ir ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad dėl jo tyčinio poveikio (pastūmimo) nukentėjusiąjai galėjo būti padarytas sveikatos sužalojimas, taigi, jis pripažino esmines veikos padarymo aplinkybes. Antra vertus, BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga nereikalauja visiško kaltės pripažinimo, kaip tai numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kada sprendžiamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas. Pagal teismų praktiką, kaltininko kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja jo teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-516-697/2015). Šiuo atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamasis D. N. teisme pripažino kaltinimą visoje apimtyje, jis nuoširdžiai apgailestavo dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, stengėsi sušvelninti padarinius, atlygino dalį žalos, savanoriškai atlygino nuostolius ligonių kasai, kas rodo kaltinamojo psichinį santykį su padaryta veika ir jos padariniais, t. y. kad jis pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Taigi, teismas sprendžia, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga yra nustatyta. D. N. teisiamas pirmą kartą, dirba pagal verslo liudijimą. Psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 101). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, elgesį po nusikaltimų padarymo, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis D. N. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiąja J. L., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Šių priemonių paskyrimu siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tame tarpe sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo kaltės formą (tyčia), siekdamas baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, sprendžia, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam D. N. tikslinga paskirti 8 MGL dydžio, t. y. 400 Eur (8 x 50 Eur) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nesuvaržys kaltinamojo interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia pasiekti visuotinai svarbius bausmės tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi byloje civilinį ieškinį 35,34 Eur sumai už nukentėjusiajai J. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 47–48, 49). 2019 m. balandžio 16 d. pašto perlaidos kvitas (b. l. 56) patvirtina, kad kaltinamasis D. N. savanoriškai atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą ir sumokėjo 35,34 Eur, tuo pagrindu procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusioji J. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo D. N. 2 500 Eur (b. l. 58). Teisme J. L. sumažino reikalavimą iki 500 Eur. Dalį žalos – 40 Eur kaltinamasis atlygino savo noru, dėl likusios žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų nukentėjusioji ir kaltinamasis susitarė, pateikdami rašytinį pareiškimą, kuris patvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti D. N. ir J. L. 2019 m. liepos 1 d. susitarimą, pagal kurį D. N. įsipareigojo atlyginti (sumokėti) J. L. 2019 m. liepos 1 d. 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų) ir 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) 2019 m. rugpjūčio 30 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti D. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 8 MGL dydžio, t. y. 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor banke Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokėtojo vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (Baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalis).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 35,34 Eur sumai.

Kompaktinį diską su garso įrašu, pateiktu Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti prie bylos.

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas,

2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.