Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl įpareigojimo įforminti priimto palikimo procedūras ir skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Būsto valda“ patikslintame ieškinyje teismo prašė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybei S. A. turtas perėjo nuo velionės mirties dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti valstybę atstovaujančią VĮ Turto bankas nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, priteisti iš atsakovės 136,62 Eur įsiskolinimą už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas, susidariusį po S. A. mirties, t. y. nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn., bylinėjimosi išlaidas teikiant šį ieškinį ir 2015-02-17 pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei 77 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad S. A. nuosavybės teise priklausė 2 kambarių butas, esantis daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo pavesta vykdyti daugiabučių namų, esančių Kauno miesto Šančių seniūnijoje, bendrojo naudojimo objektų administravimą. Tarp priskirtų namų buvo ir daugiabutis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nuo S. A. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. rugpjūčio mėn. susidarė įsiskolinimas, kurio suma yra 136,62 Eur. Ieškovė, pateikusi Kauno miesto 6-ajam notaro biurui užklausą, buvo informuota, jog po S. A. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Todėl palikimas pereina valstybei ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos.Atsakovė valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė apie S. A. mirtį sužinojo iš Kauno apylinkės teismo 2015-03-09 nutarties, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, kad informuotų apie nepriimtą palikimą bei suteiktas paslaugas nei VMI, kuri administravo valstybės paveldimą turtą, nei VĮ Turto bankas, kuri šią funkciją atlieka nuo 2015-03-20, tuo pažeisdama reikalavimą veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Tai, kad ieškovė apie S. A. mirtį sužinojo tik 2015-03-09, nors įsiskolinimas yra nepadengtas dar nuo 2012 m. (ar dar anksčiau), taip pat rodo pačios ieškovės nesąžiningumą ir nerūpestingumą bei neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Ieškovės nurodytos kreditorinio reikalavimo pareiškimo termino praleidimo priežastys nėra pripažintinos svarbiomis, be to, net ir 2015-03-09 sužinojusi apie skolininkės S. A. mirtį ieškovė toliau delsė išsiieškoti šį įsiskolinimą ir tik 2015-09-22 kreipėsi į teismą su ieškiniu. 2015-07-03 suėjo net ir naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui įpėdiniams pareikšti.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad Lietuvos Respublikai S. A. turtas perėjo nuo jos mirties dienos (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo valstybę atstovaujančią VĮ Turto bankas įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, ieškovei 62,40 Eur įsiskolinimą, susidariusį po S. A. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio, 35,42 Eur žyminį mokestį ir 24,49 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė S. A., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Centrinės hipotekos įstaigos 2016-01-11 duomenimis nėra įregistruotų (duomenys neskelbtini) mirusios S. A. palikimo priėmimo faktų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad būtų tinkamai įformintas įstatymo pagrindu įvykęs palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, sprendė, kad atsakovė, nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po S. A. mirties, privalėjo atlikti palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti skolą, susidariusią nuo 2012 m. liepos mėnesio t. y. jau po S. A. mirties. Reikalavimas priteisti skolą, atsiradusią iki palikėjos mirties, byloje nepareikštas. Todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovei pareikštas kaip naujajai turto savininkei, bet ne kaip palikėjos įpėdinei. S. A. mirties diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Nuo šios dienos visos prievolės, susijusio su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą. Nuo palikimo atsiradimo dienos palikėjos turto perėmėjai pereina ir pareiga rūpintis paveldėtu turtu ir jo išlaikymu, taigi kartu atsakovei kaip naujai turto savininkei perėjo ir pareiga mokėti su butu susijusias išlaidas už ieškovės teikiamas komunalines, administravimo ir techninės priežiūros paslaugas.

Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Būsto valda“ patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies, pripažinta, kad Lietuvos Respublikai S. A. turtas perėjo nuo jos mirties dienos (duomenys neskelbtini) ir įpareigota valstybę atstovaujanti VĮ Turto bankas įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, taip pat priteista iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas ieškovės naudai 62,40 Eur įsiskolinimas, susidaręs po S. A. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio, 35,42 Eur žyminis mokestis ir 24,49 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, visą ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal CK 5.62 str. l d. valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, ne tik kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, bet ir kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šiuo atveju 2016-03-18 VĮ Turto bankas gavo iš Kauno apylinkės teismo 2016-03-07 S. A. pareiškimą dėl S. A. palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą faktiniu valdymu juridinio fakto nustatymo, taigi paaiškėjo, kad S. A. palikimą galimai priėmė jos sūnus S. A., pradėdamas paliktą turtą faktiškai valdyti. Tokiu atveju valstybė negali paveldėti S. A. palikto turto bei atsakyti už to turto skolas po palikėjos mirties. Ieškovė UAB „Būsto valda“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad po Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-2261-894/2016 buvo kreiptasi dėl S. A. palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą faktinio valdymo juridinio fakto nustatymo. Ieškovė sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad paaiškėjus tokioms aplinkybėms, valstybė negali paveldėti S. A. palikto turto, kol nebus išspręsta civilinė byla Nr. 2YT-8630-713/2016 dėl juridinio fakto nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl civilinės bylos nagrinėjimo ribų, naujų įrodymų priėmimo ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Ieškovė paduodama ieškinį prašė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybei perėjo (duomenys neskelbtini) mirusios S. A. turtas (šiuo atveju butas) nuo jos mirties dienos ir prašė įpareigoti valstybę atstovaujančią VĮ Turto bankas įforminti priimto palikimo procedūras bei priteisti po palikėjos mirties atsiradusią skolą dėl ieškovės vykdyto bendrojo naudojimo objektų administravimo. Teismas skundžiamu teismo sprendimu ieškovės reikalavimus iš esmės patenkino tik sumažino priteistos skolos dydį. Atsakovė nesutinka su priimtu teismo sprendimu, kadangi po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog po S. A. mirties nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė, yra nepagrįsta, nes palikėjos sūnus S. A. kreipėsi dėl S. A. palikimo priėmimo faktiniu valdymu juridinio fakto nustatymo. Apeliantė naujoms apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė naujus rašytinius įrodymus – teismo pranešimą, S. A. pareiškimo teismui ir jo priedų nuorašus, teismo sprendimo nuorašą, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Kadangi apeliantė šiuos įrodymus gavo po teismo sprendimo priėmimo (2016-03-18), todėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, šie įrodymai turi reikšmės byloje nustatytinoms aplinkybėms pagrįsti, todėl jie priimtini apeliacinės instancijos teisme, remiantis CPK 314 straipsniu.

Dėl palikimo perėjimo valstybei konstatavimo pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Centrinės hipotekos įstaigos 2016-01-11 duomenimis, nustatė, kad nėra įregistruotų (duomenys neskelbtini) mirusios S. A. palikimo priėmimo faktų, todėl sprendė, kad valstybė, atstovaujama atsakovės, nė vienam iš S. A. įpėdinių nepriėmus palikimo, privalėjo atlikti palikimo perėjimo valstybei pagal įstatymą įforminimo veiksmus, kurių ji neatliko, todėl ieškinio reikalavimus iš esmės patenkino.

Nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada buvo padaryta nevisapusiškai išsiaiškinus visas bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis), t. y. nenustačius, ar nėra įpėdinių, palikimą galbūt priėmusių faktiniu valdymu, nes toks palikimo priėmimo būdas sukelia tas pačias teisines pasekmes, kaip ir palikimo priėmimas paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės turi esminę reikšmę, kadangi paveldimas turtas paveldėjimo teise valstybei pereina, kai turtas testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ir iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad S. A. palikimą po jos mirties priėmė testamentinis įpėdinis – jos sūnus S. A., pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti. S. A. kreipėsi į teismą paduodamas pareiškimą, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po S. A. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Atsakovės pateiktas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-8630-713/2016, nuorašas patvirtina, kad šiuo sprendimu S. A. reikalavimas buvo patenkintas ir paveldėjimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. A. priėmė savo motinos S. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad sprendimas yra įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nustačius nurodytą aplinkybę, netinkamai buvo taikytos ir materialinės teisės normos (CK5.62 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teisme nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišsiaiškinęs reikšmingų bylos aplinkybių padarė nepagrįstą išvadą, jog S. A. palikimo niekas iš įpėdinių nepriėmė, todėl palikimą turi perimti valstybė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas naikintinas, o nustačius aplinkybę, kad palikimą priėmė S. A., priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atsakovei – valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, visiškai atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Panaikinus teismo sprendimą dėl materialinių reikalavimų neteisingo išsprendimo, naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, nepriteisiant iš atsakovės ieškovės patirtų išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nėra pateikusi prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nėra pateikusi jas pagrindžiančių įrodymų, todėl nėra jokio pagrindo spręsti dėl jų priteisimo,

iš ieškovės, o procesinių dokumentų siuntimo valstybei išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ dydžio – 3 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ ieškinį atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.