Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių ir 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo ir paskirta galutinė bausmė – 4 (ketveri) metai 5 (penki) mėnesiai ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. M. nuteistas už tai, kad atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatytų asmenų įgijo, laikė ir 2020 m. vasario 3 d. apie 9.25 val. pristatė išsiuntimui laišką, adresuotą D. G., (duomenys neskelbtini), su dviem popieriaus iškarpomis, kurios impregnuotos psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu 5-fluoro-MDMB-PICA, kuriose yra 0,0025 g ir 0,0016 g gryno sintetinio kanabinoido 5-fluoro-MDMB-PICA, tačiau pataisos įstaigos pareigūnas, patikrinęs siunčiamą laišką, rado ir psichotropinėmis medžiagomis impregnuotas popieriaus iškarpas paėmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį traukiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje byloje nustatyta, kad D. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai iš nenustatytų asmenų įgijo ir laikė popieriaus iškarpas, impregnuotas psichotropine medžiaga, kurias su D. G. adresuotu laišku pristatė išsiuntimui, tačiau medžiagas surado ir paėmė laišką tikrinęs pataisos įstaigos pareigūnas. Nuteistasis D. M. apeliaciniame skunde neneigia aplinkybės, kad buvo įgijęs psichotropinėmis medžiagomis impregnuotas popieriaus iškarpas. Tačiau tvirtina, kad psichotropinės medžiagos buvo įgytos savo reikmėms, tikslo platinti neturėjo.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, nuteistojo apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. M. kaltu dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų nepažeidė ir baudžiamąją įstatymą D. M. pritaikė teisingai. Bendrosios įrodymų vertinimą reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad minėtų reikalavimų sprendžiant D. M. kaltės klausimą buvo laikomasi.

8. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl D. M. kaltės grindė liudytojo M. K. parodymais, rašytiniais bylos duomenimis, kurių visuma patikimai įrodo, kad D. M. psichotropinėmis medžiagomis impregnuotas popieriaus iškarpas D. G. siuntė turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas. Šią išvadą visų pirma patvirtina psichotropinėmis medžiagomis impregnuotų popieriaus iškarpų suradimo aplinkybės, Iš liudytojo M. K. parodymų matyti, kad lapeliai buvo užkišti už laiško kampo, buvo išlankstytas visas laiškas ir tik tada tie lapeliai atsirado, išėmus voko turinį, popieriaus lapeliai buvo užlenktame laiško kampe, vidinėje dalyje. Šio liudytojo parodymų turinys leidžia spręsti, kad psichotropinėmis medžiagomis impregnuoti popieriaus lapeliai laiške buvo įdėti taip, kad be detalesnio patikrinimo jie nebūtų matomi ir surasti ir jau vien ši aplinkybė teikia pagrindą manymui, kad nuteistajam buvo gerai žinoma, koks yra voko turinys ir kad lapeliai su draudžiama medžiaga buvo slepiami sąmoningai. Be to, liudytojas nurodė, kad informavus nuteistąjį D. M., kad laišką reikia tikrinti pas specialistą, nuteistasis susinervino, t. y. reakcija buvo tokia, kokia paprastai būna išimant laiškus su tokiomis medžiagomis (2 t., b. l. 37). Liudytojo M. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Parodymus liudytojas davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jo suinteresuotumas šioje byloje, siekis pakenkti nuteistajam (dėl konfliktiškų tarpusavio santykių, asmeninio pobūdžio nesutarimų ar kt.) nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, byloje nenustatytas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojo parodymų objektyvumu ir patikimumu, ir nelaikyti jų BPK reikalavimus atitinkančiu įrodymu.

11. Teisėjų kolegijos vertinimus, šios nutarties 8–10 punktuose aptartų įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių visuma neabejotinai paneigia nuteistojo iškeltą versiją ir tuo pačiu patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų dėl D. M. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir jo kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą pagrįstumą. Pažymėtina, kad tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, kuris nustatomas vertinant surinktų įrodymų visumą. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog aplinkybėmis, parodančiomis tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.).

13. Konstatavus šią išvadą, skunde nurodoma aplinkybė dėl slaptažodžio pakeitimo nuteistojo veiksmų teisiniam vertinimui neturi esminės reikšmės. Nors iš tikrųjų eksperimento atlikimo protokole nustatyta, kad vienu atveju bandant prisijungi nuteistojo nurodytais prisijungimo duomenimis (suvedant elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį (duomenys neskelbtini)) prisijungti nepavyko dėl pakeisto slaptažodžio, apie slaptažodžio pakeitimą nuteistasis buvo nurodęs 2020 m. rugsėjo 9 d. apklausos metu, ši aplinkybė išvados, kad nuteistasis suprato siunčiantis psichotropinėmis medžiagomis impregnuotus popieriaus lapelius, niekaip nepaneigia. Pažymėtina, kad asmens, neteisėtai disponavusio narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kaltės turinys, nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjami remiantis ne vien kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, kurie vertinamu atveju nurodyti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje bei dar kartą aptarti šioje nutartyje. Pirmosios instancijos teismo ištirtų ir laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertintų įrodymų visuma įrodo D. M. veiksmuose tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl jis dėl šios nusikalstamos veikos pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai. Nuteistojo iškelta versija dėl tikslo platinti nebuvimo buvo patikrinta, nuosprendyje nurodyti byloje esančiais įrodymais pagrįsti šios versijos atmetimo motyvai, kurių skundo teiginiai nepaneigia.

14. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, t. y. pripažinimu, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Nesutikimas su šia teismo nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe grindžiamas tuo, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį D. M. teisiamas pirmą kartą ir anksčiau nebuvo pripažintas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas apibrėžtas BK 27 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuteistasis D. M. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą padarė atlikdamas subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo paskirta taip pat už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką D. M. padarė būdamas recidyvistas ir šią aplinkybę pripažindamas jo atsakomybę sunkinančia pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nusikaltimų recidyvas ir nusikaltimą padariusio asmens pripažinimas recidyvistu nėra siejamas su teistumu už tokią pačią nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal tą patį BK straipsnį, todėl tai, kad praeityje pagal BK 260 straipsnio 1 dalį D. M. nebuvo teistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimui neturi teisinės reikšmės.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė D. M. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti, bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai patvirtina, kad D. M., turėdamas tikslą platinti, iš nenustatytų asmenų įgijo ir laikė psichotropinėmis medžiagomis impregnuotas popieriaus iškarpas ir jas siuntė su D. G. adresuotu laišku. Apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų išvadų dėl D. M. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, paskirtą bausmę individualizavo tinkamai. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam D. M., kurias sudaro 126,91 Eur (2 t., b. l. 101). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas apeliacinėje instancijoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

17. Vertinamu atveju nuosprendį skundė nuteistasis D. M., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagrindas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nenustatytas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis šiuo metu atlieka. Byloje duomenų apie nuteistojo turtą, gaunamas pajamas nėra. Taigi byloje nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo D. M. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo D. M. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 126,91 Eur, neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.