- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1542-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23626-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- T. P.
- Trečiasis asmuo
- notarė J
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. atstovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovei A. K. dėl rentos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo bei atsakovės A. K. patikslintą priešieškinį ieškovei T. P. dėl rentos sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine, restitucijos taikymo bei nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo notarė J.K., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino atsakovės atstovo advokato A. L. prašymo dėl baudos panaikinimo. Šį sprendimą argumentavo tuo, kad advokatas pateikė teismui prašymą panaikinti jam paskirtą teismo baudą, tačiau nenurodė termino praleidimo priežasčių. Tiesiog nurodė, kad jo nuomone, praleido terminą tik 3 dienas. Teismas konstatavo, kad terminas įvykdyti teismo įpareigojimą praleistas nesant svarbios priežasties ir padarė išvadą, kad bauda advokatui paskirta pagrįstai, yra teisėta ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti prašyme nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 31 d. nutartį ir Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartimi paskirtą 100 Lt baudą advokatui A. L.. Teigiama, kad nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas išėjo už savo kompetencijos ribų, taip pat pažeidė proceso įstatymo normas, reglamentuojančias teismo nuobaudų skyrimą. Pažymėjo, kad teismas baudas skiria CPK nustatyta tvarka ir jame nustatyto dydžio. Atvejai, kuriems esant teismas gali skirti baudą dalyvaujančiam byloje asmeniui yra aiškūs ir tiksliai reglamentuoti, kitų atvejų skirti baudą negali būti. CPK nenumato teismo baudos skyrimo už teismo nustatyto termino pateikti papildomą procesinių dokumentų egzempliorių praleidimą. Taip pat CPK nenumato galimybės skirti baudą už galimai sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Ta aplinkybė, kad atsakovės atstovas praleido teismo nustatytą terminą pateikti papildomą procesinių dokumentų egzempliorių, ir byloje nenustačius tokio praleidimo priežasčių bei jų svarbumo, negali būti pripažinta nei kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nei kaip sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, teismas, prieš paskirdamas baudą, turėjo nustatyti priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas procesiniams dokumentams pateikti. Pirmosios instancijos teismas to nenustatinėjo ir netyrė. Taigi, nutartis, kuria paskirta teismo bauda ir nutartis dėl prašymo panaikinti paskirtą nuobaudą atmetimo yra formalios ir nepagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. protokoline nutartimi įtraukė į bylą išvadą teikiančią instituciją – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyrių, taip pat šalių atstovai buvo įpareigoti per 10 dienų pateikti teismui procesinių dokumentų ir jų priedų egzempliorius, skirtus išvadą teikiančiai institucijai; kito parengiamojo teismo posėdžio data paskirta 2014 m. kovo 10 d. (b. l. 103-104). Atsakovės atstovas įpareigojimą įvykdė 2014 m. vasario 25 d., tačiau praleidęs nustatytą terminą (b. l. 107). Dėl šios priežasties išvadą teikianti institucija išvadą pateikė tik po 2014 m. kovo 10 d. posėdžio (b. l. 114, 126-130). 2014 m. kovo 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 103 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalimi, 199 straipsnio 6 dalimi, atsakovės atstovui adv. A. L. skyrė 100, 00 Lt baudą už teismo įsipareigojimo nevykdymą (b. l. 123-124). 2014 m. kovo 31 d. teismas atmetė atsakovės atstovo adv. prašymą dėl baudos panaikinimo (b. l. 146-147).
Taigi byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės atstovo prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenimis, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis). CPK 199 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda. Baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.
Tačiau manytina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo 2014 m. kovo 10 d. nutartimi skirti atsakovės atstovui 100 Lt baudą, nes įvykdyti teismo įpareigojimą ir pateikti procesinius dokumentus išvadą teikiančiai institucijai netraktuotina kaip teismo reikalavimas pateikti rašytinius įrodymus CPK 199 straipsnio 6 dalies prasme, kadangi ši norma numato sankcijas už rašytinių įrodymų, o ne procesinio dokumento nepateikimą.
Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nors ir pavėluotai, tačiau teismo įpareigojimas buvo įvykdytas 2014 m. vasario 25 d. (b. l. 107). Pripažintina, jog ši aplinkybė užkirto kelią išvadą teikiančiai institucijai pateikti išvadą iki 2014 m. kovo 10 d. posėdžio, tačiau niekaip neįtakojo bylos nagrinėjimo operatyvumo ir neužvilkino jos nagrinėjimo, nes šio dokumento nepateikimas laiku neužkirto kelio bylą išnagrinėti iš esmės 2014 m. kovo 10 d. teismo posėdyje (b. l. 121-122). Teismo nuomone, šioje byloje duomenų, jog atsakovės atstovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą nėra nustatyta.
Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės atstovo prašymo dėl baudos panaikinimo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė baudą atsakovo atstovui, todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės atstovo A. L. prašymą tenkinti – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį, kuria jam skirta 100 Lt bauda, panaikinti.