- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-526-1059/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12627-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Totilas
- Ieškovas
- F. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Visi laimingi“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Labai laimingi“, Ž. A., T. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Ignas Totilas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. R. (F. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal F. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Visi laimingi“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Labai laimingi“, Ž. A. ir T. D. dėl susitarimų perduoti ginčą nagrinėti arbitraže, mainų ir reikalavimo perleidimo sutarčių bei papildomų susitarimų pripažinimo negaliojančiais ir niekiniais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Nekilnojamojo turto valdymas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia 2023 m. birželio 14 d. ieškovo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Visi laimingi“ sudarytą mainų sutartį bei takyti restituciją; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia 2023 m. birželio 16 d. ieškovo ir UAB ,,Labai laimingi“ sudarytą mainų sutartį bei takyti restituciją; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2023 m. birželio 14 d. ieškovo ir UAB ,,Visi laimingi“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį bei takyti restituciją; 4) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2023 m. birželio 14 d. mainų sutarties papildomą susitarimą dėl ginčų nagrinėjimo Vilniaus komerciniame arbitraže bei 2 000 000,00 Eur baudos taikymo; 5) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2023 m. birželio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties papildomą susitarimą Nr. 2 dėl ginčų nagrinėjimo Vilniaus komerciniame arbitraže bei 2 000 000,00 Eur baudos taikymo; 6) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2023 m. birželio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties papildomą susitarimą Nr. 1; 7) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2023 m. birželio 16 d. mainų sutarties papildomą susitarimą dėl ginčų nagrinėjimo Vilniaus komerciniame arbitraže bei 2 000 000,00 Eur baudos taikymo; 8) priteisti iš atsakovų solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma – 20 Eur. Pasak ieškovo, tenkinus ieškinį, jis atsakovams turės grąžinti tik 20 Eur turtą – futbolo kamuolį bei bokso pirštinę, t. y. daiktus, kurie, ieškovo teigimu, jam buvo perleisti už ginčijamų sandorių sudarymą, o atsakovai ieškovui nieko neturės perduoti, nes nieko nebuvo gavę, kadangi sandorių sudarymo metu ieškovas reikalavimo teisių UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nebeturėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo F. R. ieškinį ir išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
4. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad ieškovas su tapačiu ieškiniu jau buvo kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2025 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15261-1168/2025 atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nustatęs, kad ieškovo pareikšti reikalavimai, kuriais yra siekiama nuginčyti akcijų mainų sutartis, reikalavimo perleidimo sutartį bei papildomus susitarimus dėl baudų taikymo, yra laikytini turtiniais, o šių reikalavimų suma viršija 100 000,00 Eur. Be to, teismas išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
5. Teismo vertinimu, ieškovo pareikšti reikalavimai, kuriais yra siekiama nuginčyti akcijų mainų sutartis, reikalavimų teisių perleidimo sutartį bei papildomus susitarimus dėl baudų taikymo ir taikyti restituciją yra laikytini turtiniais, o šių reikalavimų suma viršija 100 000,00 Eur. Todėl, teismas atsisakė priimti ieškovo F. R. ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui ir išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
6. Be to, atsižvelgęs į tai, jog ieškovas pakartotinai teikia tapatų ieškinį, kurio priėmimo klausimas jau buvo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, išaiškinant, kad ieškovas turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, t. y., kad ieškovas ignoruoja ankstesnį teismo procesinį sprendimą ir jame nurodytą išaiškinimą, teismas išaiškino, jog toks procesinis elgesys gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, už kurį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio pagrindu gali būti skiriama bauda.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas F. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2- 22496-1040/2025 ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7.1. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamomis mainų ir reikalavimo teisių perleidimo sutartimis bei jų priedais nebuvo sukurtos jokios turtinės prievolės, kurių vertė viršytų 100 000 Eur sumą, kadangi minėtųjų sutarčių ir papildomų susitarimų sudarymo dieną nei viena iš sudarytų sutarčių neatitiko įmanomumo reikalavimų. Be to, ginčijamų sutarčių ir susitarimų sudarymo metu ieškovas nebuvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkas, ginčijamų sutarčių ir susitarimų sudarymo metu ieškovas nebuvo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorius, turintis minėtai bendrovei įstatymų nustatyta tvarka patvirtiną reikalavimo teisę. Teigia, kad ginčijamos sutartys ir susitarimai prie jų yra ne atskiri sandoriai, o tik jų neatskiriama dalis, todėl vien tik piniginės baudos dydžio nurodymas nelemia tokios prievolės kaip turtinės ir turtinio ginčo kvalifikavimo.
7.2. Pasak apelianto, ginčo mainų sutarčių objektą sudaro menkaverčiai daiktai – bokso pirštinės ir futbolo kamuolys, kurių reali vertė nesiekia kelių šimtų eurų. Šie daiktai ieškovui buvo perduoti imituojant UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcijų perleidimą, žinant, kad ieškovas jų jau neturėjo. Faktiškai jokios akcijos ieškovo atsakovams nebuvo perduotos, nes ieškovas jų neturėjo. Teigia, kad ginčo reikalavimo teisės perleidimo sutarties objektas apskritai neegzistuoja, nes ieškovui esant apgautam, ieškovas pagal ginčo reikalavimo teisių perleidimo sutartį apskritai negavo jokių pinigų, o minėtos sutarties sudarymo dieną ieškovas neturėjo jokios reikalavimo teisės į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir jokia turtinė teisė atsakovams nebuvo perduota. Viešai skelbiami duomenys, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje priimtos nutartys dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo liudija faktą, jog ieškovas ginčo sutarčių ir susitarimų sudarymo su atsakovais dieną turtu (akcijomis) ir turtinėmis teisėmis (kreditoriniu reikalavimu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) nedisponavo.
7.3. Mano, kad formalus ieškiniu pareikštų reikalavimų vertinimas, juos vertinant kaip turtinius ir viršijančius 100 000 Eur pinigų sumą, prieštarauja konstitucinei asmens teisių ir laisvių garantijai kreiptis į teismą, įtvirtintai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje.
7.4. Teigia, kad tenkinus ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus atsakovai ieškovui neprivalėtų nieko grąžinti, kadangi atsakovai mainų sutartimis su papildomais susitarimais ir reikalavimo teisės perleidimo sutartimi su papildomais susitarimais iš ieškovo jokio turto ir turtinių teisių neįgijo. Jokios turtinės prievolės nebūtų sukuriamos ir panaikinamos, apart vienintelio turtinio pobūdžio reikalavimo, t. y. vienašalės restitucijos taikymo, kurios pagrindu ieškovas privalėtų grąžinti atsakovams vos kelių šimtų eurų vertės bokso pirštines ir futbolo kamuolį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
11. Nagrinėjamu atveju, ieškiniu ieškovas prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius – akcijų mainų sutartis, reikalavimo perleidimo sutartį, papildomus susitarimus dėl nuostolių, kuriais ieškovas perleido viso 15224 vnt. akcijų, kurių vienos nominali vertė 28,96 Eur, 8 350 756,37 Eur kreditorinį reikalavimą, o papildomais susitarimais prie mainų sutarčių ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties įsipareigojo atlyginti nuostolius.
12. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, o tinkamas šių klausimų išsprendimas lemia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma pagal išieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis). CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba pagal atsakovo grąžintino turto vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suma lygi turtinei naudai, kurią gautų ieškovas, nuginčijęs sandorį ir tokiu būdu atgavęs iš atsakovo lėšas ar turtą. Tačiau tam tikrais atvejais tenkinus ieškinį dėl sandorio nuginčijimo, ieškovas taip pat įgyja turtinę naudą, nors ir neatgauna jokio turto (pavyzdžiui, ieškovas yra atleidžiamas nuo pareigos sumokėti skolą, nuostolius; ieškovas įgyja reikalavimo teisę į atsakovą dėl lėšų sumokėjimo ir pan.). Vadinasi, tokio pobūdžio ieškinio reikalavimas, kurio tenkinimas, net ir netaikius restitucijos, sukuria ieškovui tam tikro dydžio turtinę naudą, taip pat laikomas turtiniu reikalavimu, kurio suma lygi ieškovo siekiamos gauti turtinės naudos dydžiui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1171/2014). Turtinės naudos gavimu šiuo atveju laikytini ir atvejai, kuomet ieškinio patenkinimas sudaro sąlygas ieškovui išvengti piniginės prievolės kreditoriui vykdymo.
15. Pažymėtina, kad, šiuo konkrečiu atveju, vien ginčijamo reikalavimo teisių perleidimo sandorio kaina – 350 000 Eur, nors teismų praktikoje ieškinio suma prašant pripažinti negaliojančia reikalavimo teisės perleidimo sutartį skaičiuojama nuo perleistos reikalavimo teisės sumos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1206/2012; 2013 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-584/2013). Kas reiškia, kad ieškinio suma vien pagal reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartį skaičiuotina nuo perleistos reikalavimo teisės sumos – 8 350 756,37 Eur. Be to, ieškovas siekia nuginčyti papildomus susitarimus, kuriais susitarta dėl ženkliai didesnių nei 100 000 Eur suma nuostolių atlyginimo. Nuginčijus šiuos susitarimus, ieškovas išvengtų prievolių pagal tokius susitarimus vykdymo, t. y. išvengtų turtinių prievolių vykdymo. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovas siekia nuginčyti 15224 vnt. akcijų, kurių vienos nominali vertė 28,96 Eur, mainų sutartis, kas laikytina turtiniu reikalavimu, kurio suma akivaizdžiai viršija 100 000 Eur.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad ieškinio sumos skaičiavimas turi būti grindžiama tuo, kad ginčijamos sutartys galbūt yra niekinės, neįvykdomos ir negaliojančios, kaip tai siekia įrodyti ieškovas, nėra pagrįsti, nes toks aiškinimas nėra suderinamas su CPK numatytu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu – ieškinio, kuriame reiškiami turtiniai reikalavimai, įkainojimu.
17. Konstatuotina, kad ieškovo pareikšti reikalavimai, kuriais yra siekiama nuginčyti akcijų mainų sutartis, reikalavimų teisių perleidimo sutartį bei papildomus susitarimus dėl baudų taikymo yra turtiniai ir jų suma viršija 100 000,00 Eur. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti ieškovo F. R. ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui.
18. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją remiantis ieškovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.