- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- II-702-1133/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00953-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. T.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjo E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), kitas žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 27 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7375-2022 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo pavaduotojo (toliau – ir Institucija) 2022 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-7375-2022 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. Nutarime nurodyta, kad E. T. 2022 m. balandžio 6 d. 14.12 val. Vilniuje, K. Kalinausko g. 24, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini)), sustojo ir stovėjo vietoje, skirtoje tik skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame šio kodekso specialios dalies straipsnyje per vienus metus padarytas pakartotinai. Nurodyta, jog tokiais savo veiksmais E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto, 1 priedo ženklų Nr. 528, Nr. 846 reikalavimus. Jam paskirta 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
E. T. nesutikdamas su Institucijos nutarimu teismui pateikė skundą, kuriame prašo Institucijos priimtą nutarimą panaikinti.
Skunde nurodo, jog 2022 m. balandžio 6 d. vairavo jam priklausantį elektromobilį „Renault Fluence“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), važiavo į elektromobilių įkrovimo stotelės punktą „Ignitis“, esančią Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 27. Tačiau privažiavęs prie įkrovimo vietos, rado byloje minėtą automobilį, „Hyundai Ionic“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pastatytas įkrovimui skirtoje vietoje, bet nebuvo pajungtas. Siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, susisiekė su minėto automobilio valdančios kompanijos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ride share“ (Spark) operatoriumi ir informavo dėl priparkuoto, bet nesikraunančio automobilio bei paprašė leisti perstatyti šį automobilį į kitą vietą, kad galėtų įkrauti savo automobilį. Operatoriui leidus, jis perstatė minėtą automobilį į šalia esančią parkavimo vietą – tarp neįgaliesiems skirtos vietos, kur buvo pastatytas kitas automobilis, ir tarp elektromobiliams krauti skirtos vietos. Pripažino, kad galimai perstatęs minėtą automobilį, galėjo pažeisti neįgaliųjų vairuotojų automobiliams skirtoje vietoje parkavimo vietoje skirtas ribas, tačiau tikrai nestatė šio automobilio toje parkavimo vietoje, nes ten buvo jau pastatytas automobilis, tad jam pastačius automobilį, pakako vietos sustoti dar vienam automobiliui. Jis pasielgė, kaip atsakingas eismo dalyvis, įvykdė savo, kaip vairuotojo pareigą pašalinant KET pažeidimą.
Taip pat nurodė, jog byloje esančioje nuotraukoje nesimato, kiek ir kokia dalimi jo perstatytas automobilis (v. n. (duomenys neskelbtini)) užėmė neįgaliesiems skirtą vietą, o matyti, jog toje vietoje pastatyta tik dalis automobilio (b. l. 3-4).
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog E. T. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas yra teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, todėl Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas. Taip pat nurodė, jog pareiškėjo teiginys, kad jis pastatė automobilį neįgaliųjų stovėjimo vietoje, nes įkrovimo stotelėje stovėjo kitas automobilis, kuris nebuvo kraunamas, tėra tik pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Savaime negalėjimas pastatyti automobilį įkrovimo stotelėje, nesuteikia teisės statyti transporto priemonės neįgaliųjų stovėjimo vietoje. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nurodo, kad atvyko į elektromobilių įkrovimo stotelę, esančią Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 27, bet nusižengimas užfiksuotas Vilniuje, K. Kalinausko g. 24 (b. l. 47-48).
Teisme E. T. savo skundą palaikė ir prašė panaikinti Institucijos nutarimą, kuriuo jam paskirta bauda. Nurodė, kad jeigu būtų pastatęs automobilį po draudžiamuoju ženklu, tikrai neskųstu priimto nutarimo. Nurodė, kad jo skundas buvo ne apie ženklo galiojimą ar paskirtą baudą, bet dėl automobilio patraukimo tarp vietos, skirtos neįgaliesiems ir vietos, skirtos automobiliams įkrauti. Niekada neparkuoja automobilių į neįgaliųjų vietas. Paaiškino, kad Institucijos nutarime nurodytą automobilį patraukė apie tris metrus nuo tos vietos, kur jis stovėjo, o neįgaliųjų stovėjimo vietoje stovėjo automobilis. Patvirtino, kad nuotraukose užfiksuotas automobilis buvo būtent taip jo pastatytas. Parodė, jog pirmas analogiškas administracinis nusižengimas padarytas dėl nesusipratimo, nes buvo įsitikinęs, kad elektromobiliai gali nemokamai parkuotis, tačiau baudą apmokėjo. Yra principingai nusiteikęs, nes dažnai randa nesikraunančius automobilius įkrovimo vietose. Jie irgi pažeidžia KET.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Institucijos atstovas nedalyvavo. Institucijai buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą, laiką ir datą. Institucija teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog posėdyje nedalyvaus.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas automobilis „Hyundai Ioniq“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Nuotraukoje (b. l. 25, 28) užfiksuotas minėtas automobilis šalia esančio ženklo, nurodančio, kad stovėjimo vieta skirta neįgaliesiems arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Iš šioje nuotraukoje užfiksuoto vaizdo matyti, kad automobilio galas yra minėto ženklo galiojimo zonoje (b. l. 25-29).
ANK 641 straipsnyje numatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, administracinė atsakomybė kyla, tam, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojo ir stovėjo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų <...>. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į KET.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, sprendžia, kad E. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
KET 1 priedo 528 punkte nurodyta transporto priemonės stovėjimo vieta. KET 1 priedo 846 punktas nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik KET nustatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.
ANK 417 straipsnio 2 dalis nukreipia į KET 8 punktą, kuriame nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede. KET 1 priedo 528 punkte nurodytas kelio ženklas „Stovėjimo vieta“, nurodo transporto priemonių stovėjimo vietą, KET 1 priedo 846 punkte nurodytas kelio ženklas „Neįgalieji“, nurodo, kad ši stovėjimo vieta skirta tik KET nustatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.
Iš skundo duomenų matyti, jog pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog skundžiamame nutarime nurodytą automobilį perstatė būtent jis. Teisme taip pat pripažino, jog byloje esančiose nuotraukose užfiksuota būtent tokia automobilio padėtis, t. y. būtent toje vietoje ir pastatė minėtą automobilį.
E. T. neginčija, kad dalis perstatyto automobilio buvo kirtusi neįgaliųjų transporto priemonėms skirtą ženklinimą, tačiau nurodė, kad ženklinimas kirstas nežymiai ir netrukdė neįgaliesiems pasinaudoti minėta transporto priemonių stovėjimo vieta, kurioje be kita ko jau stovėjo automobilis.
Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad E. T. automobilį pastatė stovėjimo vietoje, skirtoje tik skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Nuotraukoje (b. l. 25, 28) matyti, kad pareiškėjo perstatyto automobilio galinė dalis yra už minėto ženklo veikimo zonos.
Taigi, iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad formaliai E. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nes pažeidė KET 8 punkto, 1 priedo 528 ir 846 punktų reikalavimus bei draudimus. Nors pasak pareiškėjo, jis elgdamasis pilietiškai norėjo perstatyti skundžiamame nutarime nurodytą automobilį, nes taip stovėdamas taip pat pažeidė KET, o ir negalėjo įkrauti savo automobilio. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nors tuo metu pareiškėjas neturėjo galimybės įkrauti savo automobilio, nes įkrovimo stotelė buvo užimta kito automobilio, kuris nesikrovė, nereiškia, kad pažeidėjas galėjo perstatyti automobilį į jam neskirtą vietą. Pareiškėjas turėjo pasirinkimą nekrauti automobilio būtent toje įkrovimo stotelėje (pats skunde nurodė, kad važiavo įkrauti automobilį į kitą įkrovimo stotelę, esančią Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 27) arba minėtą automobilį perstatyti į tinkamą ir leidžiamą vietą, tačiau taip nepasielgė ir padarė administracinį nusižengimą. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Institucijos nutarimu E. T. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Kita vertus, nors administracinis nusižengimas ir buvo padarytas, negalima neatsižvelgti į aplinkybes, kad automobiliu neįgaliųjų transporto priemonėms skirtas ženklinimas buvo kirstas tik nežymiai (per kelias grindinio plyteles), neįgaliųjų vietoje stovėjo automobilis (šis faktas matyti ir nuotraukose), tad perstatytas automobilis nesudarė kliūties neįgaliesiems pasinaudoti jiems suteikta automobilių statymo vieta.
Teismo nuomone, nors E. T. veika atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, tačiau veika jokių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė (neįgaliesiems statyti leidžiančioje vietoje buvo pastatytas automobilis), veika nebuvo nukreipta tenkinti savo interesus, demonstruojant nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir pažeidžiant jų teises. Teismo nuomone, administracinio nusižengimo tyrimo procesas jau turėjo auklėjamąjį poveikį E. T., o atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, mažą pavojingumą, net ir minimalios, ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas, neatitiktų nei padarytos veikos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės, prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mano, kad nuobaudos tikslams pasiekti E. T. pakaks skirti įspėjimą, t. y. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nes mano, kad E. T. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų. Todėl Institucijos skundžiamas nutarimas keistinas dalyje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo E. T. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 27 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7375-2022.
E. T., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.