Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-193-312/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-04
Bylos Nr.
AN2-193-312/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00331-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
Pažeidėjas
A. Ž.
Institucija
Valstybė mokesčių inspekcija prie LR FM
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-193-312/2022Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00331-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. (A. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarimu A. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis, būdamas UAB „K.“ (toliau – Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 13 d. nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „K.“, tuo pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 2700 Eur dydžio baudą, kurios sumokėjimas išdėstytas 20 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 135 Eur baudos.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-239-1057/2022, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas iš esmės surašytas formaliais pagrindais, siekiant kuo greičiau užbaigti bylą, visiškai nesigilinant į svarbias faktines aplinkybes, neatliekant įrodymų vertinimo. Taip pat pažeisti proceso teisės principai ir normos – CPK įtvirtinti rungimosi, betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12 straipsnis, 14 straipsnis, 17 straipsnis ir 235 straipsnis). Skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių tyrimu, teisingu (nešališku) jų įvertinimu (CPK 183 straipsnio ir 185 straipsnio pažeidimas), sprendimo motyvai nėra išsamūs (CPK 270 straipsnis).

2.2. Pažymima, kad apelianto, kaip Bendrovės vadovo, veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Šiuo atveju nebuvo tyčios, nebuvo siekta pažeisti VMI interesų ar išvengti Bendrovės turimų įsipareigojimų kreditoriui VMI. Nurodoma, kad Bendrovės veiklai itin neigiamą įtaką turėjo COVID-19 pandemija, todėl Bendrovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. Apelianto nuomone, jo veiksmuose nėra kaltės, nes naujas įmonės vadovas A. V. galimai nepasirūpino įmonės veikla, neatliko reikiamų investicijų ir tai lėmė Bendrovės nemokumą.

2.3. Skunde nurodoma, kad byloje turi būti nustatyta, kada vadovas sužinojo apie Bendrovės nemokumo faktą ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kada vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti padaryti nuostoliai. Apelianto nuomone, jo paties vadovavimo metu 2019-2020 metais Bendrovės veikla buvo vykdoma ir pagal galimybes buvo atsiskaitoma su visais kreditoriais. Nors apelianto veiksmais ir nebuvo pasiekta akivaizdaus Bendrovės mokumo būsenos atkūrimo, tačiau buvo sustabdytas finansinės situacijos blogėjimo intensyvumas. Tai, kad Bendrovėje neliko darbuotojų, tik patvirtina faktą, kad siekiant kuo labiau sumažinti išlaidas ir išvengti žalos darbuotojams ir kreditoriams, buvo imtasi įvairių priemonių, kas patvirtina naudos įmonei faktą. Šios aplinkybės, apelianto vertinimu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl apelianto tyčinio neveikimo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad Bendrovės nemokumo priežastis nėra COVID-19 viruso plitimas bei valstybės dėl to nustatyti verslo veiklos ribojimai, o tai patvirtina šie duomenys: UAB „K.“ mokestinė nepriemoka susidarė dar nuo 2019 m. birželio 18 d., o priverstiniai mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai pradėti taikyti nuo 2019 m. liepos 8 d. Išdėstyti faktai liudija, kad įmonės finansinė būklė pradėjo blogėti dar tuo metu, kai pandemijos nebuvo, t. y. 2019 m. Be to, mokestinės nepriemokos išieškojimo pradžioje, kuomet 2019 m. liepos 8 d. buvo priimtas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), mokestinė nepriemoka buvo tik 4208,37 Eur, o kreditoriui VMI atlikus paskutinį išieškojimo veiksmą, t. y. 2020 m. gruodžio 9 d. priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, mokestinė nepriemoka sudarė jau 33004,10 Eur, t. y. A. Ž. vadovavimo laikotarpiu mokestinė nepriemoka padidėjo 7,8 karto. Dėl to, apeliantas aiškiai matydamas blogėjančią Bendrovės būklę ir būdamas įmonės vadovas, kuris turi pareigą dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai, geriausiai žinodamas (privalėdamas žinoti) įmonės finansinę padėtį, privalėjo inicijuoti nemokumo procesą. Be to, tai, kad kreditoriui VMI nuo skolos susidarymo iki bankroto bylos iškėlimo per daugiau nei metus laiko nepavyko išieškoti skolos, rodo, kad Bendrovės finansiniai sunkumai buvo ilgalaikiai ir tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą. Šios faktinės aplinkybės paneigia apelianto teiginius, jog įmonės mokumu tinkamai nepasirūpino naujasis įmonės vadovas, nes, kaip jau minėta, įmonės finansiniai sunkumai atsirado dar 2019 m., t. y. apelianto vadovavimo laikotarpiu ir iki naujojo vadovo A. V. paskyrimo (2019 m. liepos 14 d.).

3.2. Atsiliepime nurodoma, kad Bendrovės mokumas išsamiai buvo įvertintas VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjusio Vilniaus apygardos teismo. Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, jog Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą teikti už 2019 m. Pagal balansą už 2019 m. matyti, kad Bendrovė turto iš viso turėjo 133168 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 114872 Eur. Aktualesnių duomenų Bendrovė registrų tvarkytojui nėra pateikusi. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog atsakovė darbuotojų neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovė nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruota 1 transporto priemonė – automobilis HONDA HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliai R. V., M. D., B. P. ir I. G. Bendrovės atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas. Įvertinęs turimus duomenis, teismas sprendė, kad Bendrovė yra nemoki. Taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „K.“ yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, pati Bendrovė nurodė, kad nevykdo veiklos nuo (duomenys neskelbtini), iš Sodros viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad įmonė darbuotojų neturi. Tokiu būdu, VMI vertinimu, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visi aukščiau minėti duomenys suponuoja išvadą, kad apeliantas, būdamas UAB K. vadovu, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 13 d., turėjo žinoti tuos pačius duomenis, kuriuos konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, t. y. apeliantas žinojo apie Bendrovės sunkią finansinę padėtį ir akivaizdžią nemokumo būseną, tačiau pats nemokumo procesą inicijuoti delsė, nors Bendrovė tapo nemoki, kaip jau buvo minėta, apelianto vadovavimo laikotarpiu.

3.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto argumentai apie jo tariamą Bendrovės nemokumo būsenos nesuvokimą bei teiginiai, kad naujasis įmonės vadovas turėjo pasirūpinti įmonės veikla ir atstatyti įmonės mokumą, taip pat apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė apie administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio teismo šališkumą yra tik gynybinė tikrovės neatitinkanti pozicija ir jie niekaip neįtakoja pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo nutarimo neteisėtumo.

Atsiliepimas

3.4. Atsiliepime nurodoma, kad, VMI nuomone, administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų apelianto kaltę pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, jo kaltė neginčijamai įrodyta teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą. Apeliantas jokių duomenų, kurie paneigtų VMI pateiktus duomenis administracinio nusižengimo byloje, skunde nepateikė, todėl, VMI nuomone, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. VMI vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė visas sąlygas A. Ž. administracinei atsakomybei kilti ir pripažinti jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6- 239-1057/2022.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl A. Ž. kaltės, padarius ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentais ir dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. Ž. pagrįstai pripažino padariusį ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, konstatavęs, jog A. Ž. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka šio administracinio nusižengimo, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, pažeidė proceso teisės principus ir normas – CPK įtvirtintus rungimosi, betarpiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12 straipsnis, 14 straipsnis, 17 straipsnis ir 235 straipsnis). Skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių tyrimu, teisingu (nešališku) jų įvertinimu (CPK 183 straipsnio ir 185 straipsnio pažeidimas), sprendimo motyvai nėra išsamūs (CPK 270 straipsnis). Apygardos teismas nagrinėjamo skundo kontekste pažymi, jog civilinių bylų nagrinėjamo tvarką reglamentuoja CPK teisės normos, o administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesas vyksta pagal ANK nuostatas. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, kaip jau minėta, reglamentuoja ANK normos.

6. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako juridinio asmens vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kurie pažeidė kreditorių teises, nepateikdami pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę pateikti tokį pareiškimą teismui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako juridinio asmens vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kurie padarė pakartotinai šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. JANĮ yra numatyta, kokie subjektai ir kada gali ar privalo kreiptis į kompetentingas institucijas, nustatančias juridinio asmens nemokumą. JANĮ 5 dalies 1 punkte nurodyta, jog juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

7. Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

8. Šioje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo ir šią savo pareigą aiškiai suvokė.

9. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad A. Ž. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 13 d. buvo šios Bendrovės vadovas (b. l. 1). Pirmosios instancijos teismo įvertinti: VMI pareiškimas, iš kurio matyti, kad UAB „K.“ yra VMI skolininkė (b. l. 1); VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 22 d. duomenys, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 44 976, 80 Eur (mokestinė Bendrovės nepriemoka susidarė nuo 2019 m. birželio 18 d. nesumokėjus deklaruotų mokesčių (gyventojų pajamų mokesčio 733,70 Eur, pridėtinės vertės mokesčio 44 243,10 Eur)) (b. l. 9); atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, kuriais buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, tačiau nesėkmingai (b. l. 1); VĮ „Registrų centras“ išrašas „duomenys apie finansines ataskaitas“, kad Bendrovės anksčiau nurodyta finansinė ataskaita buvo sudaryta 2020 m. spalio 26 d., patvirtinta 2020 m. gruodžio 30 d. ir 2021 m. sausio 30 d. pateikta VĮ „Registrų centras“ (b. l. 12); VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenys, kad Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 13); VĮ „Regitra“ duomenys, kad Bendrovės vardu registruota tik viena transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b. l. 14); VĮ „Registrų centras“ duomenys, kad Bendrovės paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2019 m., kuomet Bendrovė turto iš viso deklaravo už 133 168 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 114 872 Eur (b. l. 11) bei kiti duomenys, patvirtinantys negalėjimą laiku vykdyti turtinių prievolių, dėl ko Bendrovė laikytina neabejotinai nemokia.

10. Tokią išvadą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria iškelta bankroto byla Bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, jog iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „K.“ įsteigta (duomenys neskelbtini), veiklos tikslai ir rūšys pelno siekimas, vykdant bet kurią šalyje nedraudžiamą veiklą; naujų darbo vietų kūrimas, ekonominio gerbūvio kėlimas; bendrovė gali užsiimti bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą teikti už 2019 m. Pagal balansą už 2019 m. matyti, kad įmonė turto iš viso turėjo 133 168 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 114 872 Eur. Aktualesnių duomenų atsakovė registrų tvarkytojui nėra pateikusi. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog atsakovė darbuotojų neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruota 1 transporto priemonė – automobilis HONDA HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolis Rimantas Vižainiškis atsakovės atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 33 004,10 Eur skolos išieškojimo, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 584,97 Eur išieškojimo, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 869,96 Eur išieškojimo (duomenys neskelbtini) naudai. Taip pat antstolis M. D. atsakovės atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Eur skolos išieškojimo (duomenys neskelbtini) naudai. Antstolė B. P. atsakovės atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 581,84 Eur skolos išieškojimo UAB „1.“ naudai. Antstolis I. G. atsakovės atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 269,13 Eur skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, įmonė bylų neturi. Teismas pažymėjo, kad įvertinus nurodytus duomenis matyti, kad atsakovė neatsiskaito su kreditoriumi – VMI. Taip pat teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, konstatavo, jog matyti, kad įmonė dar 2017 m. atitiko nemokumo kriterijų, t. y. turimi įsiskolinimai viršijo turimo turto vertę, tai patvirtina ir turimas bei nemokamas įsiskolinimas VMI. Atsakovė į bylą pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2020 m. ir laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021m. rugpjūčio 31 d., pagal kuriuos įmonė taip pat atitinka nemokumo kriterijų – turimi įsiskolinimai viršija turimo turto vertę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė yra nemoki. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, pati atsakovė nurodė, kad nevykdo veiklos nuo (duomenys neskelbtini), iš Sodros viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad įmonė darbuotojų neturi (b. l. 46) („LITEKO“ duomenimis, minėta nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 2 d.).

11. Aptarti duomenys paneigia apelianto argumentus, jog jis (vadovavimo metu 2019-2020 metais) dėjo pagal galimybes visas įmanomas pastangas, siekdamas atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais ir apygardos teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad A. Ž., būdamas UAB „K.“ vadovu nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki 2021 m. liepos 13 d., turėjo žinoti tuos pačius duomenis, kokius konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, t. y. žinojo apie įmonės sunkią finansinę padėtį ir akivaizdžią nemokumo būseną, tačiau pats inicijuoti bankroto procesą delsė. Žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonės nemokumo proceso neinicijavo ir į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Apelianto argumentai, kad Bendrovės veiklai itin neigiamą įtaką turėjo COVID-19 pandemija, dėl kurios Bendrovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, kadangi įmonės finansiniai sunkumai atsirado dar nuo 2019 m. birželio 18 d., o priverstiniai mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai pradėti taikyti, VMI teigimu, nuo 2019 m. liepos 8 d. taigi, išdėstyti faktai liudija, kad įmonės finansinė būklė pradėjo blogėti dar tuo metu, kai pandemijos nebuvo, t. y. 2019 m.

12. Byloje taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, kad apeliantas nežinojo, jog Bendrovė negali vykdyti turimų prievolių. Kaip minėta, atsižvelgiant į atliktus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, kuriais buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, tačiau nesėkmingai, ir kitos nurodytos aplinkybės rodo, jog A. Ž. neabejotinai žinojo Bendrovės finansinę padėtį, tačiau pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė. Bendrovės bankrotas buvo iškeltas ne pagal A. Ž., o pagal VMI pareiškimą.

13. A. Ž. argumentai apie jo tariamą Bendrovės nemokumo būsenos nesuvokimą yra tik gynybinė tikrovės neatitinkanti pozicija, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, A. Ž. ilgą laiką vadovavo Bendrovei. Apylinkės teismo įvertinti duomenys ir nustatytos aplinkybės rodo A. Ž., kaip vadovo, nerūpestingumą, nesuderinamą su juridinio asmens vadovui keliamais elgesio standartais. Vien tai, kad A. Ž. nurodo nesuvokiantis savo vadovaujamos įmonės finansinės padėties sunkumo ir galimybių grąžinti skolas, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.

14. Pastebėtina, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Nagrinėjamu atveju, A. Ž., kaip įmonės vadovo, veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, įmonei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, net jei ir, kaip nurodoma, A. Ž. nepagrįstai nevertino savo įmonės nemokia, rodo jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. Ž. kaltės ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė