Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2-17925-727/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2-17925-727/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02468-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalija Daškovienė
Ieškovas
Seesam Insurance AS
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Stagrema“
Trečiasis asmuo
D. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-17925-727/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02468-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8; 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.6.5; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,dalyvaujant ieškovo atstovui Kęstučiui Gedvilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS, veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stagrema“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo, tretieji asmenys byloje D. P. ir D. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Seesam Insurance AS, veikiantis per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (toliau – ieškovas), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stagrema“ (toliau – atsakovė, įmonė) 730,93 Eur žalos atlyginimo, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 300 0866724, kuria buvo apdrausta transporto priemonės IVECO 35S12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2018 m. kovo 24 d. 6.37 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu D. P., atbuline eiga vairuodamas transporto priemonę IVECO 35S12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino Vilniaus lopšelio-darželio „Berželis“ tvorą, o 11.34 val. apgadino transporto priemonę Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) D. P. eismo įvykių metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės IVECO 35S12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasišalino iš abiejų eismo įvykių ir atsisakė pasitikrinti blaivumą. Ieškovas už D. P. eismo įvykių metu padarytus nuostolius iš viso sumokėjo 730,93 Eur (el. b. t. I, psl. 1-4).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimu už akių visiškai patenkino šiuos ieškovo reikalavimus (el. b. t. I, psl. 45-48).

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, be kita ko, nurodydama, kad sprendime už akių eismo įvykių kaltininkas D. P. nepagrįstai buvo įvardintas atsakovės darbuotoju. D. P. pas atsakovę dirbo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. kovo 21 d., kadangi jis eismo įvykių dieną pas atsakovę nebedirbo, negalėjo būti laikomas atsakovės darbuotoju. Atsakovė, esant poreikiui atlikti atitinkamas darbines funkcijas, duodavo bendrojo naudojimo automobilį IVECO 35S12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savo darbuotojui D. P. – D. P. broliui. D. P. buvo leista laikyti automobilį savaitgalį, t. y. nuo 2018 m. kovo 24 d. iki 2018 m. kovo 25 d., prie namų, o pirmadienį vykti juo tiesiai į darbo vietą. Atsakovė nedavė leidimo D. P. naudoti automobilį savo reikmėms, juo labiau nedavė leidimo D. P. valdyti automobilį ir jai nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis D. P. jį užvaldė, tikėtina, jog D. P., galimai pasinaudodamas giminystės ryšiu su D. P., neteisėtai užvaldė automobilį ir sukėlė eismo įvykį (el. b. t. I, psl 53-56).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi (el. b. t. I, psl. 89-94) pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi panaikino minėtą nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – patenkino UAB „Stagrema“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą už akių ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (el. b. t. I, psl. 114-120).

Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovas ieškinį paleikė ir prašė jį patenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindu.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį (rašytinės pozicijos, kuri buvo teismo prašyta 2019 m. liepos 19 d. nutartimi (el. b. t. I, psl. 128)) nepateikė, į numatytą teismo posėdį neatvyko, informuota apie jį tinkamai pasirašytinai per direktoriaus įgaliotą asmenį darbuotoją V. J. (el. b. popierinio priedo lapas 6, 7). Atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išreikšta motyvacija laikytina atsiliepimu į ieškinį.

Į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti D. P. ir D. P. rašytinės pozicijos dėl ieškinio nepareiškė, į numatytą teismo posėdį neatvyko, apie bylos iškėlimą, jų įtraukimą į bylos nagrinėjimą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, taip pat apie teismo posėdį informuoti tinkamai (el. b. popierinio priedo lapas 8, 9).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 289 straipsnis, reglamentuojantis teismo sprendimo atnaujinus bylos nagrinėjimą ir šaliai neatvykus į posėdį priėmimą, numato, jog jeigu teismas atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės šio Kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais (tenkinus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinus byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą), tačiau šalis, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių, nors jai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, teismas atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies prašymu išnagrinėja ieškinį pagal byloje esančią medžiagą ir priima sprendimą. Jeigu atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis nepateikia prašymo išnagrinėti ieškinį pagal byloje esančią medžiagą, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, arba, kai prašymo išnagrinėti ieškinį pagal byloje esančią medžiagą nepateikia atsakovas, palikti ieškinį nenagrinėtą.

Minėta, atsakovė į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė, todėl teismas ieškovo prašymu ir remdamasis minėta procesine teisės norma ginčą išnagrinėjo iš esmės pagal byloje esančią rašytinę medžiagą nedalyvaujant atsakovei. Taip pat nedalyvaujant ir tretiesiems asmenims, kuriems, minėta, taipogi pranešta tinkamai, jokių prašymų dėl neatvykimo, bylos nagrinėjimo be jų ir pan. iki posėdžio pradžios nebuvo gauta (CPK 247 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 300 0866724, kuria apdrausta transporto priemonės IVECO 35S12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (el. b. t. I, psl. 21-22). Šiai sutarčiai taikomos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatos. Numatyta, kad atsakovė, kaip draudėja, įsipareigoja: a) sumokėti ieškovui, kaip draudikui, už suteikiamą pagal šią sutartį draudimo apsaugą draudimo įmoką; b) naudoti ar leisti naudotis apdrausta transporto priemone tik turint galiojantį draudimo liudijimą; c) pranešti draudikui sutarties vykdymui svarbią ir teisingą informaciją; d) informuoti apie adreso, kuriuo turi būti siunčiami dokumentai pasikeitimus; e) per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, o taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas; f) per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją. Sutarties 1.5.11 p. numatyta, kad draudėjas laikomas atsakingu už šios sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš šios sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo atstovai. Atsakovė – juridinis asmuo, vykdantis tam tikrą ūkinę veiklą, turintis tam tikrą verslo riziką, samdantis darbuotojus asmuo.

2018 m. kovo 24 d. 6.37 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu D. P. atbuline eiga vairuojant transporto priemonę IVECO 35S12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta Vilniaus lopšelio-darželio „Berželis“ tvora, taip pat Taikos g. 177, Vilniuje 11.34 val. apgadinta transporto priemonė Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. kovo 26 d. surašyto protokolo Nr. 10-ANR_P-18669-2018 matyti, jog dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinės kairės pusės durys, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, kaltas yra D. P., neturėjęs teisės vairuoti atsakovei priklausančios transporto priemonės IVECO 35S12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiuodamas atbuline eiga D. P. buvo neatidus, nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė ir apgadino stovintį automobilį Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apie įvykį policijai nepranešė ir pasitraukė iš įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Tikrinančiam pareigūnui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pareikalavus patikrinti blaivumą, atsisakė. Ieškovas išmokėjo už turto sugadinimą eismo įvykio metu patirtą žalą. 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakovei išsiųsta pretenzija Nr. R 18-0332/R 18-0662 dėl 730,93 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė buvo raginama iki 2018 m. rugsėjo 20 d. atlyginti išmokėtą 730,93 Eur draudimo išmoką (el. b. t. I, psl. 5-7, 8, 9, 10, 11, 13-20).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi reikalavimą grąžinti sumokėtą dėl padarytos žalos draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, kad apie tokį reikalavimą ji žinojo ir žino.

Iš atsakovės pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad policijos suformuotoje eismo įvykio medžiagoje vairuotoju ir įvykio kaltininku įvardintas asmuo D. P. eismo įvykio metu, t. y. 2019 m. kovo 24 d., galimai nebebuvo atsakovės darbuotoju, atsakovės įmonėje dirbo D. P. (el. b. t. I, psl. 70, 71-72, 75-77), kuris, tikėtina, yra D. P. brolis. Atsakovė 2017 m. lapkričio 17 d. buvo priėmusi įsakymą Nr. 1 dėl įmonės automobilio IVECO 35S12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo (el. b. t. I, psl. 74), kuriuo nustatė tokią naudojimosi juo tvarką: vadovui leidus, darbo funkcijoms atlikti ir/ar įmonės interesams tenkinti, darbuotojai, turintys atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, gali naudoti šį bendro naudojimo automobilį; darbuotojams, kuriam leista naudoti bendro naudojimo automobilį, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą, jei automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų, leido automobilį vairuoti kitam asmeniui arba jei žalą padarė tyčia; pasinaudojus bendro naudojimo automobiliu, darbuotojas privalo jį pastatyti įmonės teritorijoje/aikštelėje bei grąžinti automobilio raktelius vadovui; vadovui leidus bendrojo naudojimo automobilis gali būti paliktas statybvietėje ar kitoje vietoje.

Atsakovė pripažino, jog leido savo darbuotojui D. P. naudotis minėtu automobiliu ir savaitgalį, t. y. 2018 m. kovo 24 – 25 d. d. laikyti jį prie namų, o pirmadienį juo vykti tiesiai į darbą. (el. b. t. I, psl.54).

Trečiais asmenimis į bylą įtraukti D. P. ir D. P. nuomonių dėl ieškinio neišreiškė ir nepaaiškino jokių faktinių eismo įvykio aplinkybių, t. y. neginčijo to, ką nurodė ieškovas ir atsakovė.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (1 punktas); padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (3 punktas); pasišalino iš įvykio vietos (4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 1 dalis). Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos ar jos dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įvykus eismo įvykiui su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas (5 punktas); per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją (6 punktas).

Minėta, ginčo šalių pasirašytos reikalavimo pagrindu esančios sutarties 1.5.11 p. numato, kad draudėjas laikomas atsakingu už šios sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš šios sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo atstovai.

Atsakovė pripažino, jog leido naudotis automobiliu, kuriuo vieną ir tą pačią dieną buvo sukelti du skirtingi eismo įvykiai, savo darbuotojui D. P., leido jam laikyti automobilį prie namų ir juo pirmadienį važiuoti į darbą. Nėra pagrindo manyti, kad atsakovė nežinojo apie eismo įvykį: apie jį negalėjo nežinoti ir asmuo, kuriam buvo patikėtas automobilis, jis negalėjo nepranešti apie įvykį pirmadienį atvykęs į darbą. Net gi manant, kad to nebuvo, atsakovė apie jį žinojo tuoj po pretenzijos jai pateikimo 2018 m. rugsėjo 6 d. (el. b. t. I, psl. 8), tačiau nesiėmė jokių veiksmų apsiginti ar situacijai išsiaiškinti, bendradarbiauti su draudiku.

Nors šis asmuo (D. P.) policijos suformuotoje eismo įvykio informacijoje nefigūruoja, yra labai didelė prielaida manyti, jog jis leido automobilį vairuoti kitam asmeniui (jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų užvaldytas jėga, nėra, duomenų, kad dėl to būtų kreiptasi į policiją ir pan. nėra), ir pakankamai akivaizdu, jog jis ginčo situacijoje veikė kaip draudėjo atstovas, todėl draudėjui, t. y. atsakovei, kyla pareiga atsakyti už tokius jo veiksmus sutarties 1.5.11 p. pagrindu.

Pasisakytina ir dėl kai kurių atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų teiginių, kurie, teismo manymu, svarbūs nagrinėjamo ginčo kontekste.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė yra nurodžiusi, kad eismo įvykių kaltininkas – D. P. nepagrįstai įvardytas atsakovės darbuotoju, teigė, jog D. P. pas atsakovę dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. kovo 21 d., kad jis, kaip vamzdžių klojėjas, buvo atleistas iš darbo pas atsakovę Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį, šiai aplinkybei pagrįsti pateikė 2019 m. balandžio 8 d. suformuotą pažymą (el. b. t. I, psl. 71).

Pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą (DK 55 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis minėtomis teisės normomis, D. P., nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, kaip yra nurodyta atsakovės direktoriaus Š. J. 2019 m. balandžio 8 d. pažymoje „Dėl vamzdžių klojėjo D. P.“, turėjęs atsakovei pateikti rašytinį pareiškimą prieš dvidešimt kalendorinių dienų, t. y. 2018 m. kovo 1 d., o atsakovė, pasibaigus įspėjimo terminui, privalėjo ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, t. y. 2018 m. kovo 21 d., įforminti darbo sutarties pasibaigimą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, nurodydama, kad D. P. pas atsakovę dirbo tik nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. kovo 21 d., ir eismo įvykio metu nebuvo atsakovės darbuotojas, be atsakovės direktoriaus Š. J. 2019 m. balandžio 8 d. pažymos „Dėl vamzdžių klojėjo D. P.“, nepateikė jokių kitų rašytinių įrodymų, kaip antai rašytinio D. P. pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovės direktoriaus Š. J. įsakymo, patvirtinančio tiksliai nuo kada yra nutraukiama darbo sutartis su D. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos apie D. P. draudimo pradžios ir pabaigos laikotarpį ir pan..

Tokiu būdu nėra pakankamai tvirto pagrindo išvadai, jog D. P. 2018 m. kovo 24 d., t. y. eismo įvykių dieną, nebebuvo atsakovės darbuotoju.

Akcentuotina ir tai, kad šio atsakovė nesiteikė nurodyti ir draudikui, t. y. ieškovui, nuo momento, kada gavo pastarojo pretenziją. Atsakovė neįrodinėjo byloje aplinkybės, jog pretenzijos negavo.

Tokiu atveju sukėlus žalą didesnio pavojaus šaltinį naudojusiam darbuotojui, atsakomybė be kaltės virš minėtu teismo aptartu teisiniu pagrindu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalį kyla atsakovei, kuri išliko didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, nebuvo praradusi valdymo, leido savo darbuotojui naudoti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustą automobilį, todėl iš jos išieškotina 730,93 Eur žalos atlyginimo.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018).

Kadangi atsakovė 730,93 Eur draudimo išmokos sumos neatlygino, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 730,93 Eur draudimo išmokos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 17,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Pažymėtina, jog pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, už 730,93 Eur ieškinio sumą ieškovas turėjęs sumokėti ne 17,00 Eur, tačiau 16,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, visiškai tenkindamas ieškovo reikalavimus, ieškovui iš atsakovės priteisia 16,00 Eur žyminio mokesčio, grąžindamas 1,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoką (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 11,02 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus visiškai, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 289 str., 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302677744, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stagrema“, juridinio asmens kodas 172379827, 730,93 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų ir devyniasdešimt tris euro centus) žalos atlyginimo, 6,00 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 730,93 Eur (septynių šimtų trisdešimt eurų ir devyniasdešimt trijų euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,00 Eur (šešiolika eurų ir nulį euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Stagrema“, juridinio asmens kodas 172379827, valstybės naudai 11,02 Eur (vienuolika eurų ir du euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.

Grąžinti ieškovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302677744, 2018 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. PB1801281 sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZH21832) permoką –1,00 Eur (vieną eurą ir nulį euro centų), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Natalija Daškovienė