- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- AS-62-252-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos apeliaciniam teismui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos apeliaciniam teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl žalos, susijusios su teisėjo atlyginimo dalies nemokėjimu, priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. V. (toliau – pareiškėja) skundu (b. l. 3 – 6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos apeliacinio teismo dėl atlyginimo sumažinimo netektą uždarbį už laikotarpį nuo 2000 m. sausio mėn. iki 2008 m. kovo 1 d., kuris sudaro iš viso 336 453,44 Lt, įskaitant neišmokėtą 245 611,02 Lt (atsižvelgiant į infliaciją); 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skirti tam reikalingas lėšas; 3) įpareigoti atsakovus Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos apeliacinį teismą toliau mokėti ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 689 ,,Dėl teisėtvarkos, teisėsaugos ir kontrolės institucijų vadovaujančiųjų pareigūnų ir valdininkų darbo apmokėjimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. 689) nustatytą atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovų išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (b. l. 138 – 150) pareiškėjos skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, žalai atlyginti 176 409,38 Lt (su mokesčiais, juos išskaičiuojant vykdymo procese) kaip negautą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2003 m. sausio mėn. iki 2008 m. kovo 1 d., nurodė pareiškėjai atskaičius mokesčius išmokėti 128 778,85 Lt.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimą pakeitė, sumažinant pareiškėjai E. V. priteistos sumos dydį iki 99 487,40 Lt (devyniasdešimt devynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių litų ir 40 ct). Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams.
II.
2010-12-14 Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašymas atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-12 sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (tomas 2, b.l. 1-3). Atsakovo atstovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1429 „Dėl lėšų, numatytų 2009 m. teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengti, paskirstymo“ E. V. per Lietuvos apeliacinį teismą buvo išmokėta 17315 Lt (liko grąžinti 82172,40 Lt). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. gruodžio 1 d. priėmė nutarimą Nr. 1735 „Dėl teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo programos patvirtinimo“, kuriuo šios programos įgyvendinimui 2010 metams skyrė 10 mln. litų iš Privatizavimo fondo lėšų.
Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad nesumokėta darbo užmokesčio dalis kasmet dalimis išmokama iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarime „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 194 numatyta, jog šiuo aprašu vadovaujamasi išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista teismo sprendimu (3 punktas).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 194 2.2 punkte nustatyta, kad nuo 2010 m. paskirstyti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį Vyriausybė įgalioja Teisingumo ministeriją. Lietuvos Respublikos 2010 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu 2010 m. iš valstybės biudžeto dėl valstybės sunkios ekonominės ir finansinės padėties Teisingumo ministerijai šiam tikslui lėšų skirta nebuvo, todėl, siekdama laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, valstybė skyrė lėšų iš Privatizavimo fondo. Minėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimais teismams buvo paskirstytos lėšos nesumokėtai darbo užmokesčio daliai padengti visiems teisėjams, nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas. Valstybė pagal galimybes siekia įvykdyti teismų sprendimus bylose dėl teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio grąžinimo.
Esant itin sunkiai valstybės ekonominei bei finansinei situacijai, įvertinus gaunamas pajamas, valstybėje laikinai sumažintos valstybės išlaidos, todėl iškyla sunkumų ir vykdant teismo sprendimus bylose dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies. Nagrinėjamu atveju, terminas teismo sprendimui įvykdyti buvo pernelyg trumpas valstybei pastoviai susiduriant su objektyviais ekonominio pobūdžio sunkumais, ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (LAT 2001 m. spalio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-903, 2004 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 p. ir kt).
Nacionalinė teismų administracija kartu su 2010 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 412-610-(4.34) pateikė informaciją apie pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą ir teismų sprendimus išmokėtos ir likusios išmokėti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį. Pagal minėtą įstatymą apskaičiuotos ir pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies suvestines už 2010 m. I ketvirtį iš viso šiam tikslui reikėtų 47,8 mln. Lt, tačiau šiais metais yra skirta tik 10 mln. Lt. Valstybei tuo pačiu metu reikia spręsti ne tik teismo sprendimo vykdymo šioje individualioje byloje klausimą, bet ir įsipareigojimų vykdymą pagal kitus teismo sprendimus ir Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą. Tvirtina, kad šiuo metu nėra galimybių įvykdyti teismo sprendimą iš karto, t.y., išmokėti pareiškėjai visą priteistą sumą. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalimi bei 284 straipsniu.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime (tomas 2, b.l. 10) pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo prašymui atidėti teismo sprendimo vykdymą.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – teismo sprendimo vykdymą atidėjos metams laiko nuo atsakovo atstovo prašymo padavimo teismui dienos – iki 2011-12-14.
Administracinėje byloje Nr. I-3595-437/2008 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-09-12 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjai E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės žalai atlyginti priteisė 176409,38 litus (su mokesčiais, juos išskaičiuojant vykdymo procese) kaip negautą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2003 metų sausio mėnesio iki 2008 m. kovo 1 d. Teismas nustatė, kad E. V. atskaičius mokesčius turi būti išmokėti 128778,85 litai (tomas 1, b.l. 138-150). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-07-28 priėmė nutartį, kuria iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-12 sprendimas, E. V. priteista suma sumažinta iki 99 487,40 Lt, o sprendimo vykdymas atidėtas vieneriems metams (tomas 1, b.l. 190-198). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir LR CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas prašymą atidėti sprendimo vykdymą grindžia sunkia valstybės ekonomine ir finansine padėtimi, pateikė Statistikos departamento 2010 m. Statistinius rodiklius Lietuvos ekonomikos ir finansų raidai stebėti. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius. Administracinių bylų teisenos įstatymas nereguliuoja sprendimo įvykdymo atidėjimo, todėl taikytinos Civilinio proceso kodekso nuostatos. Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą, įvykdymą atideda arba išdėsto.
Lietuvos valstybės sunki ekonominė ir finansinė padėtis konstatuota Seimo 2008-12-09 nutarimu Nr. XI-52 patvirtintos Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos II dalyje „Krizės įveikimo planas“ bei Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295 ,,Dėl ekonomikos sunkmečio“. Atsakovas papildomai pateikė Statistinius rodiklius Lietuvos ekonomikos ir finansų raidai stebėti. Pateikti statistiniai rodikliai patvirtina, kad Lietuvos valstybės ekonominė ir finansinė yra sunki (tomas 2, b.l. 18-50).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo 2009-07-17 įstatymo Nr. XI-362 pagrindu šiuo metu dėl sunkios valstybės finansinės padėties yra mokami sumažinti teisėjų atlyginimai visiems teisėjams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo) klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (LAT teisėjų kolegijos 2001-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-1113/2001). Pažymėtina, kad valstybė prievolę pripažįsta, savo įsipareigojimus vykdo geranoriškai pagal išgales, sukurta norminė bazė, reglamentuojanti teisėjams neišmokėtų atlyginimų kompensavimo tvarką, lėšos pagal finansines galimybes skiriamos ir išmokamos nepriklausomai nuo to, ar sprendimo vykdymas yra atidėtas. Tačiau teismas įvertina kaip nepagrįstą prašymo dalį dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo trukmės. Teismo sprendimo vykdymą prašoma atidėti vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Taip atidėjus teismo sprendimo vykdymą, faktiškai nebūtų galimybės žinoti, kuriam laikui jo vykdymas atidedamas. Įvertintina tai, kad yra apeliacijos galimybė ir tikimybė, ir tai, kad apeliacinis procesas užtruks, todėl patenkinus atsakovo atstovo prašymą taip, kaip jis suformuluotas, teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas žymiai ilgesniam nei metai laikui. Todėl teismo sprendimo vykdymą atidėjo metams laiko nuo atsakovo atstovo prašymo padavimo teismui dienos – 2010-12-14.
IV.
Pareiškėja E. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti, o atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas yra reglamentuotas civilinio proceso kodekso normomis, vertina, kas sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, taikytinas rungtyniškumo principas, o prašymą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad šiuo metu dėl sunkios ekonominės padėties tam tikrą laiką negali vykdyti įsipareigojimų. Pareiškėja vertina, kad prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nebuvo tinkamai pagrįstas įrodymais, be to, sprendimo vykdymo atidėjimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 4 straipsnio nuostatoms.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad sunki valstybės ekonominė padėtis yra konstatuota Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime pabrėžia sunkią valstybės padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirasis skundas atmetamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja sprendimo vykdymo atidėjimo, todėl šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.
CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti [...]. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas – išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. Sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos (CK VI d.), todėl sprendimo vykdymas atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutas taikytini tik išimtiniais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009). Nagrinėjamoje byloje prašymą atidėti sprendimo vykdymą metams pateikė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Pažymėtina, kad sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Todėl, sprendžiant šį klausimą, pirmiausia būtina remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį turi būti gerbiamos ir ginamos teisėtai įgytos civilinės teisės. sprendžiant sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtina vadovautis CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principais, kurių taikymas reikalauja nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo mėn. 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1051/2010). Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis. Atsakovas, kolegijos vertinimu, nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimo vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju iš tiesų yra būtinas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti šį prašymą nėra jokio pagrindo.
Pažymėtina, jog aplinkybė, kad šalies ekonominė ir finansinė situacija yra sudėtinga, yra visiems žinoma ir jos įrodinėti nereikia. Be to, Lietuvos valstybės sunki ekonominė ir finansinė padėtis konstatuota Seimo 2008-12-09 nutarimu Nr. XI-52 patvirtintos Penkioliktosios Vyriausybės veiklos programos II dalyje „Krizės įveikimo planas“ bei Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1295 ,,Dėl ekonomikos sunkmečio“. Atsakovas papildomai pateikė Statistinius rodiklius Lietuvos ekonomikos ir finansų raidai stebėti. Visus šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas skundžiamą nutartį. Kolegija sutinka, kad pateikti statistiniai rodikliai patvirtina, kad Lietuvos valstybės ekonominė ir finansinė yra sunki.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tinkamai taikė materialinės teisės normas, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis bei motyvais, todėl jų nebekartos. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo ar kitais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos E. V. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.