- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-1713-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00811-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- UAB „Juozo alus“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. M. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Juozo alus“ ieškinį atsakovui J. M. dėl valymo įrenginio valdymo pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu dėl valymo įrenginio valdymo pažeidimo, juo prašo pašalinti valdymo pažeidimą ir grąžinti daiktą, t. y. valymo įrenginį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš svetimo neteisėto atsakovo valdymo. Ieškovas ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ieškovui priklausančių nuosavybės teise valymo įrenginių darbu, esančių ant atsakovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir galinčius sutrukdyti valymo įrenginio darbą pagal jo tiesioginę paskirtį inter alia išjungiant elektros srovės padavimą į valymo įrengimą bei atjungiant nuotekų padavimą iš ieškovo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio valymo įrenginio ir įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovo atstovams ir prižiūrinčių institucijų darbuotojams patekti prie valymo įrenginio, esančio ant atsakovo žemės sklypo, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-07-09 nutartimi prašymą tenkino, ieškovo ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ieškovui priklausančių nuosavybės teise valymo įrenginių darbu, esančių ant atsakovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), galinčius sutrukdyti valymo įrenginio darbą pagal jo tiesioginę paskirtį inter alia išjungiant elektros srovės padavimą į valymo įrengimą bei atjungiant nuotekų padavimą iš ieškovo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo ieškovui priklausančio nuosavybės teise valymo įrenginio; įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovo atstovams ir prižiūrinčių institucijų darbuotojams patekti prie ieškovo nuosavybės teise priklausančio valymo įrenginio, esančio ant atsakovo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju ir nesant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas patirtų realiai didelę žalą, sutrikdžius valymo įrenginio darbą žūtų aerobinės bakterijos, patirtų išlaidas dėl ieškovo vykdomos veiklos viešojo maitinimo įstaigos darbo sustabdymo, alternatyvios valymo įrangos įsigijimo bei sukeliamo pavojaus gamtos aplinkai dėl užterštumo pavojaus bei žmonių sveikatai kilus pavojui užteršti paviršutinius vandenis. Teismas įvertinęs faktinius duomenis padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis teisingumo principo, užtikrins ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutartį. Nurodo, kad teismas nenurodė jokių teisinių argumentų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas reikšdamas vindikacinį ieškinį privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą ir tik tuomet gali įrodinėti to daikto valdymo pažeidimą bei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nepateikė jokių oficialių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nuosavybės teisę į nuotekų valymo įrenginius. Kadangi jis yra žemės sklypo, ant kurio stovi valymo įrenginiai, savininkas, todėl kol neįrodyta kitaip, jis yra ir šiame žemės sklype esančių statinių ir įrenginių savininkas ir ieškovo ieškinys negali būti patenkintas. Nesant tikimybės, kad ieškovui gali būti priimtas palankus teismo sprendimas, teismui nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo argumentai, kad jam buvo suteikta užstatymo teisė remiantis 2002-08-01 nuomos sutartimi ir suteiktas servitutas, remiantis nuomos sutarties papildymu, yra niekiniai, kadangi šios teisės yra daiktinės ir joms privaloma notarinė sandorio forma. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto ieškinio reikalavimo esmės ir yra nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga. Ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ne sprendimo įvykdymo užtikrinimo – išreikalauti daiktą, o užsitikrinti savo veiklos nenutrūkstamą darbą viešojo maitinimo srityje, gauti pelną bei be jokio teisinio pagrindo ir neatlygintinai naudotis jo žeme bei priklausiniais. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė remdamasis prielaidomis, o ne leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nustatytais duomenimis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų egzistuojančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymą išsprendė nepranešęs atsakovui ir neleidęs išdėstyti nuomonę bei pateikti įrodymus, tokiu būdu pažeidė šalių rungimosi, lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad jis pats statė valymo įrenginius ir jie priklauso jam nuosavybės teise. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį užstatymo teisė „superficies“ registruojama tik nuo 2003-07-01, todėl prievolės tvirtinti 2002-08-01 sandorį notarine forma nebuvo. Atsakovas nepateikė jokių faktinių bei teisinių argumentų, kaip bus pažeistos jo teisės, jeigu jis negalės prieiti prie valymo įrenginių, ginčo objektas užima tik nedidelę dalį 2,4941 ha žemės sklypo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2013-07-09 nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ieškovui priklausančių nuosavybės teise valymo įrenginių darbu, esančių ant atsakovui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir galinčius sutrukdyti valymo įrenginio darbą pagal jo tiesioginę paskirtį inter alia išjungiant elektros srovės padavimą į valymo įrengimą bei atjungiant nuotekų padavimą iš ieškovo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio valymo įrenginio; įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovo atstovams ir prižiūrinčių institucijų darbuotojams patekti prie ieškovo nuosavybės teise priklausančio valymo įrenginio, esančio ant atsakovo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba nebeįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
Apeliantas teigia, kad ieškovas reikšdamas vindikacinį ieškinį nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nuosavybės teisę į nuotekų valymo įrenginius, todėl nesant tikimybės, kad ieškovui gali būti priimtas palankus teismo sprendimas, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Byloje esantys įrodymai (pagrindinių priemonių likučių sąrašas, kuriame nurodyta nuotekų valymo įrenginių vertė 174 659 Lt, ilgalaikio turto – nuotekų valymo įrenginių apskaitos kontrolės kortelė, UAB „Juozo alus“ gamybinių nuotekų valymo įrenginių aktai už 2001 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn., UAB „Juozo alus“ gamybinių nuotekų valymo įrenginių atliktų darbų už 2001 m. spalio mėn. aktas, UAB „Juozo alus“ gamybinių nuotekų valymo įrenginių atliktų darbų aktai už 2002 m. vasario, balandžio mėn.) patvirtina, kad valymo įrenginiai priklauso ieškovui, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nuosavybės teisę į nuotekų valymo įrenginius. Preliminariai įvertinus šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir ieškinio faktinio pagrindo argumentų turinį, nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įsitikino, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas ir nustatęs galimą grėsmę, tokio ieškinio reikalavimų būsimam įvykdymui, turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.
Apeliantas teigia, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka pareikšto ieškinio reikalavimo esmės ir yra nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtina išsiaiškinti ginčo dalyką ir pobūdį, nustatyti, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti šaliai galbūt palankaus sprendimo įvykdymą. Visais atvejais tarp prašomų taikyti konkrečių prevencinių priemonių ir toje byloje siekiamo teisinio rezultato turi būti toks tarpusavio ryšys, kad tam tikri veiksmai ar draudimai pašalintų būtent toje byloje priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu, negali būti taikoma, nes priešingu atveju būtų pažeistas ekonomiškumo principas (CPK 145 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su vindikacinius ieškiniu, prašydamas pašalinti valdymo pažeidimą ir grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – valymo įrenginius, esančius ant atsakovo žemės sklypo, šiuo metu neteisėtai valdomus atsakovo. Įvertinus ieškinio reikalavimą bei ieškinio faktinio pagrindo (motyvų) turinį, darytina išvada, kad ieškovo kreipimosi į teismą tikslas – išsireikalauti valymo įrenginius iš atsakovo neteisėto valdymo. Vadinasi, šioje byloje taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas, siekiant eliminuoti ar sumažinti grėsmes galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra susijęs su ieškovo vindikacinio reikalavimo – valymo įrenginio grąžinimo – įvykdymo užtikrinimu. Pirmosios instancijos teismas uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ieškovui nuosavybės teise priklausančių valymo įrenginių, esančių atsakovo žemės sklype, darbu, dėl kurių išreikalavimo iš atsakovo ir yra kilęs ginčas, bei įpareigojo atsakovą netrukdyti patekti prie valymo įrenginių. Įvertinus pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį bei dėl jų pritaikymo kylančius suvaržymus atsakovui, darytina išvada, kad šios laikinosios apsaugos priemonės visiškai atitinka įstatymo leidėjo įtvirtintus ieškinio užtikrinimo priemonių tikslus bei paskirtį, nes jomis užtikrinamas būtent ieškovo galbūt patenkinto vindikacinio reikalavimo būsimas įvykdymas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 6, 12 p.).
Atmesti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad teismas nenurodė jokių teisinių argumentų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą teismui manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pas atsakovą esantis turtas gali būti sunaikintas, apgadintas, ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas ieškinyje bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovas trukdo ieškovui naudotis valymo įrenginiais bei imasi aktyvių veiksmų – nudaužė teritorijos vartų bei valymo įrengimų pastato lauko durų spynas, jas pakeitė, neįleidžia ieškovo darbuotojų prie valymo įrenginių ir tokiais veiksmai trukdo bei gali sutrukdyti valymo įrenginių darbą. Šių aplinkybių egzistavimą patvirtina ir antstolių 2013-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pirmosios instancijos teismas įvertino šias ieškovo nurodytas aplinkybes bei manė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovas patirtų realiai didelę žalą, sutrikdžius valymo įrenginio darbą žūtų aerobinės bakterijos, būtų sutrikdyta ieškovo vykdoma veikla viešojo maitinimo įstaigoje, alternatyvios valymo įrangos įsigijimas bei sukeliamas pavojus gamtos aplinkai dėl užterštumo pavojaus bei žmonių sveikatai kilus pavojui užteršti paviršutinius vandenis. Teismo nuomone, būtent minėtos aplinkybės ir patvirtina grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, ir tai sudarė teismui pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus argumentus, į būsimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas, mano, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, ekonomiškumo principais, tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes, atsižvelgė į grėsmę ieškovo interesams ir siekdamas užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios nesuvaržo atsakovo teisių daugiau nei būtina teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.).
Atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, apribojo atsakovo teisę pareikšti savo argumentus bei pateikti įrodymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, o apie tokio prašymo nagrinėjimą teismas atsakovui praneša tik tokiu atveju, kai mano, jog tai yra būtina. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo, teismas nėra saistomas šalių prašymo, o turi teisę pats, nesant šalies prašymo, pasirinkti klausimo nagrinėjimo būdą. Klausimą, ar informuoti atsakovą apie ieškovo paduotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas sprendžia kiekvienu atveju įvertinęs faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir nusprendęs, kad jų pakanka klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti, pagrįstai jį nagrinėjo rašytinio proceso tvarka nepranešdamas apie tai atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad teismas apribojo atsakovo teises pateikti atsikirtimus nagrinėjamu klausimu, kadangi atsakovui įstatymo yra užtikrinta teisė, nesutinkant su teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ją apskųsti ir pateikti savo argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Minėta teise atsakovas pasinaudojo, tačiau neįrodė skundžiamos nutarties neteisėtumo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutartį palikti nepakeistą.