- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-680-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00811-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- UAB „Juozo alus“
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- R. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Juozo alus“ apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Juozo alus“ ieškinį atsakovui J. M. dėl valymo įrenginio valdymo teisių pažeidimo, trečiasis asmuo R. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašė pašalinti valdymo pažeidimą ir grąžinti valymo įrenginį, esantį Žibininkų k., Kretingos r., iš neteisėto atsakovo J. M. valdymo ieškovei UAB „Juozo alus“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-08-01 ieškovė su trečiuoju asmeniu R. M. pasirašė žemės nuomos sutartį su užstatymo teise ir ieškovei buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis Žibininkų k., Kretingos r. 2004-01-02 ši sutartis buvo papildyta, suteikiant teisę ieškovei statyti valymo įrengimus. 2004-08-01 nuomos sutartis buvo papildyta, išnuomojant žemės sklypą su jame pastatytais valymo įrengimais 15 metų, ir įteisinus pastatus, suteiktas ieškovei servitutas. 2004-07-29 Kretingos rajono savivaldybės Tarybos sprendimu buvo patvirtintas detalusis planas, kuriame buvo leista statyti valymo įrengimus. 2004-03-18 rangovas UAB „Dinaitas“ perdavė ieškovei valymo įrenginį ir 2005 metais buvo išduotas taršos leidimas. Šis valymo įrenginys nuosavybės teise priklauso ieškovui jis eksploatuoja jį, šis įrenginys yra įmonės balanse, už juos mokami mokesčiai. 2013-06-21 atsakovas pranešė įmonės darbuotojams, kad valymo įrenginys yra jo žemės sklype ir šis įrenginys gali būti naudojamas tik atsakovui leidus bei su juo suderinus žemės sklypo ir įrenginio nuomos sąlygas. 2013-06-24 buvo pakeistos spynos vartuose, pro kuriuos patenkama į įrenginį ir atsakovas pareiškė, kad be jo sutikimo ir leidimo į įrenginio teritoriją patekti negali niekas. 2013-07-01 atsakovas neįleido į įrenginį kontroliuojančios institucijos atstovo planiniam patikrinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-12-23 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neturi pagrindo reikšti vindikacinį ieškinį, nes ji nėra vindikuojamo daikto savininkė. Dėl to ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei pasiūlė ieškovei reikšti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ar nuostolių atlyginimo. Teismo vertinimu, pateiktos statybos rangos sutartys, darbų atlikimo aktai ir darbų perdavimo priėmimo aktai nepatvirtina nuosavybės teisės į įrenginius, kadangi nuosavybė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą (CK 4.47 str. 1d. 4p.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateiktose rangos sutartyse yra susitarta dėl valymo įrenginių padidinimo, tai yra dėl daikto pagerinimo. Tuo tarpu, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas daiktines teises - nuosavybės teisę į žemės sklypą yra įregistravęs viešajame registre ir šios teisės nėra nuginčytos, todėl jos laikytinos išsamiomis ir teisingomis (CK 4.262 str.). CK 4.40 str. yra išvardintas žemės sklypo savininko teisių turinys. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovui nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklype esantys statiniai ir statinio priklausiniai.
Šalies argumentai
Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, –ieškinį tenkinti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo pripažino, jog ji nėra valymo įrenginių savininkė. Pasak apeliantės, visi teismui su ieškiniu pateikti įrodymai – sutartys, darbų priėmimo aktai, nuomos sutartis bei kiti dokumentai įrodo, kad valymo įrenginių statytoja buvo UAB „Juozo alus“. Teismas į šiuos įrodymus priimdamas sprendimą neatsižvelgė, dėl to neatskleidė bylos esmės. Taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog valymo įrenginių statytojas buvo atsakovas. Vien tik administracinio pažeidimo protokolo atsakovui surašymas dėl savavališkų statybų nereiškia, kad statytojas buvo atsakovas. Jam šis protokolas buvo surašytas kaip buvusiam ieškovės direktoriui. Taip pat apeliantė nesutiko, jog pagal CK 4.40 straipsnį atsakovas įgijo nuosavybės teisę į valymo įrenginius. Be to, kaip nurodė ieškovė, valymo įrenginiai nėra įregistruoti nei ieškovės, nei atsakovo vardu. Dėl to atsakovas taip pat negali būti pripažįstamas įrenginių savininku.
Atsakovas su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog ji yra valymo įrenginių savininkė. Be to, jos užstatymo teisė yra negaliojanti, kadangi neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo turinio, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti jos ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju visiškai neturi teisinės reikšmės, ar ginant valdymo teisę asmuo turi nuosavybės teisę, ar ne. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino tarp šalių kilusio ginčo esmę. Nepaisant to, kad ieškovė ieškinyje ir nurodė, jog savo teisių pažeidimą kildina iš CK 4.95 straipsnio, tačiau teisinio santykio kvalifikavimas priklauso teismui, o ne šaliai. Nepaisant to, kad šalis netinkamai nurodė teisės normas, tai nėra kliūtis teismui tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį nurodant teisės normas, kurios būtent ir turi būti taikomos siekiant tinkamai išspręsti ginčą tarpo šalių. Kaip matyti iš 2013-11-19 teismo posėdžio protokolo, ieškovė nurodė, kad negali patekti į valymo įrenginį, kadangi atsakovas fiziškai jį užvaldė ir neleidžia į jį patekti. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovas siekia pašalinti jo teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atribodamas vindikacinį ieškinį nuo negatorinio, ne kartą yra pasakęs, jog atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsnis) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Pažymėtina, jog bylos dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjamos CPK XXI skyriaus nustatyta tvarka. CPK 422 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Dėl to esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo analizavo, kam priklauso nuosavybės teisė į valymo įrenginius. Tuo labiau, kad šalys reikalavimo nustatyti nuosavybės teisę į valymo įrenginius nebuvo pareiškusios. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo motyvuose iš esmės nustatė, jog atsakovui, kaip žemės sklypo savininkui, pagal CK 4. 40 straipsnį priklauso ir valymo įrenginiai. Kadangi nuosavybės teisės klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, kam priklauso nuosavybės teisė į valymo įrenginius. Pažymėtina, jog teismų praktika, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, neatitinka šios bylos faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo cituojamose bylose be reikalavimo ginti nuosavybės teises buvo reikalaujama pripažinti nuosavybės teisę į atitinkamus objektus. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė, nors ir netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, tačiau posėdžio metu iš esmės prašė pašalinti kliūtis, kurios trukdo jai valdyti daiktą. Dėl to pagal ginčo esmę ir pareikštus reikalavimus nustatyti nuosavybės teisę nebuvo teisinio pagrindo.
Vis dėlto atsižvelgiant į faktinę situaciją, kad valymo įrenginiai yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, ieškovės teisės negali būti ginamos pagal pareikštus reikalavimus. Atsakovas, būdamas žemės sklypo savininku bei nesant jam priklausančiame žemės sklype jokių daiktinės teisės apribojimų, iš esmės gali nesuteikti galimybės patekti į valymo įrenginius per jo žemės sklypą. Todėl ieškovė galėtų ginti savo teises pareikšdama ieškinį teisme kitais pagrindais.
Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį remdamasis ne tais motyvais ir teisės normomis, kurios taikytinos šiam teisiniam santykiui, nėra teisinio pagrindo naikinti iš esmės teisingo teismo sprendimo (CPK 328 straipsnis).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.