- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- eI1-6445-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01028-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalys teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 10000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus kameroje Nr. 15. Pareiškėjo teigimu, kameroje langai neatitiko nustatytų reikalavimų (80x80 cm), per nesandarius langus nuolat skverbėsi vėjas ir šaltas oras, todėl kameroje pareiškėjas turėjo kęsti šaltį, drėgmę. Šildytuvas pareiškėjui išduotas nebuvo. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjui sutriko sveikata, jis turėjo vartoti vaistus. 2020 m. liepos 27 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL). 2020 m. rugpjūčio 11 d. remiantis gydytojo radiologo konsultacija, atlikus krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją, pareiškėjui buvo nustatyta plaučių tuberkuliozė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad tuberkulioze užsikrėtė nuo šia liga sirgusio nuteistojo Ž. B., su kuriuo 2018 m. atlikinėjo bausmę. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į ligos inkubacinį laikotarpį, kuris gali trukti net keletą metų, tikėtina, jog jau 2018 m. patogenams patekus į organizmą vystėsi pirmieji tuberkuliozės simptomai, o dėl netinkamų kalinimo sąlygų nusilpus jo imunitetui, 2020 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjui buvo nustatyta plaučių tuberkuliozė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK žinodama, jog nuteistasis Ž. B. serga plaučių tuberkulioze nesiėmė jokių būtinų priemonių siekiant jį izoliuoti bei apsaugoti kitus nuteistuosius nuo šios ligos, ko pasėkoje jis buvo užkrėstas plaučių tuberkulioze. Dėl tokių neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniais išgyvenimais, fizinės sveikatos suprastėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Dėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas būdamas Pravieniškių PN-AK užsikrėtė plaučių tuberkulioze, atsakovės atstovas nurodė, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje metu apskritai buvo nuteistųjų sergančių tuberkulioze. Nurodė, kad jeigu yra nustatomi nuteistieji sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, jie yra laikomi izoliuotai nuo sergančių asmenų. Įvertinus medicininius tuberkuliozės plitimo ypatumus, darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo būti užsikrėtęs tuberkulioze jau atvykęs į pataisos įstaigą, tačiau pats šia liga nesirgo ir jos neplatino. Atsakovės atstovo nuomone, darytina prielaida, jog asmens susirgimas tuberkulioze galėjo būti įtakotas nepalankių veiksnių, priklausančių nuo paties pareiškėjo.
Pravieniškių PN-AK byloje pateikė duomenis, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. į Turto valdymo skyrių dėl kameros Nr. 15 būklės nesikreipė. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad kameros Nr. 15 langas yra 80x80 cm, jis yra tvarkingas. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų rašytinius prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai. Nurodė, kad skundžiamu periodu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kameros Nr. 15 būklės netikrino.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nusilpus pareiškėjo imunitetui, Pravieniškių PN-AK pareiškėjas nuo kito nuteistojo užsikrėtė plaučių tuberkulioze.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus kameros Nr. 15 langai neatitiko nustatytų reikalavimų (80x80 cm), langai buvo nesandarūs, pro juos nuolat skverbėsi vėjas ir šaltas oras, todėl kameroje pareiškėjas turėjo kęsti šaltį, drėgmę. Šildytuvas pareiškėjui išduotas nebuvo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalėjimo sąlygų kameroje nusilpo jo imunitetas.
Ginčo metu pataisos namuose kamerų įrengimą reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Šių taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm.
Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.
Pravieniškių PN-AK byloje pateikė duomenis, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. į Turto valdymo skyrių dėl kameros Nr. 15 būklės nesikreipė. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad kameros Nr. 15 langas yra 80x80 cm, jis yra tvarkingas. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų rašytinius prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl pažeistų higienos normų kameroje nesikreipė, pareiškėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl kameros Nr. 15 neatitikimo higienos normoms dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žiūrėti, pavyzdžiui 2016 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad teisės normos, reglamentuojančios kameros Nr. 15 įrengimą, šilumos, drėgmės reikalavimus pažeistos nebuvo, todėl pareiškėjo skundo teiginiai susiję su netinkamomis sąlygomis kameroje Nr. 15, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje nenustačius, kad kameroje Nr. 15 buvo netinkamos kalėjimo sąlygos, atmetamas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo skundo teiginys, kad dėl netinkamų kalėjimų sąlygų nusilpo jo imunitetas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. jam buvo nustatyta plaučių tuberkuliozė. Pareiškėjo teigimu, tuberkulioze Pravieniškių PN-AK jis užsikrėtė nuo šia liga sirgusio nuteistojo Ž. B., su kuriuo 2018 m. atlikinėjo bausmę.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, jog pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje metu apskritai buvo nuteistųjų sergančių tuberkulioze. Nurodė, kad jeigu yra nustatomi nuteistieji sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, jie yra laikomi izoliuotai. Įvertinus medicininius tuberkuliozės plitimo ypatumus, darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo būti užsikrėtęs tuberkulioze jau atvykęs į pataisos įstaigą. Atsakovės atstovo nuomone, darytina prielaida, jog asmens susirgimas tuberkulioze galėjo būti įtakotas nepalankių veiksnių, priklausančių nuo paties pareiškėjo.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK susirgo plaučių tuberkulioze, nes tai patvirtina byloje esanti medžiaga.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro viešai skelbiamais duomenimis (http://www.ulac.lt/lt/faktai-apie-tuberkulioze), tuberkuliozė plinta nuo žmogaus žmogui per orą su lašeliais. Kai žmonės, sergantys plaučių tuberkulioze, kosėja ir čiaudi, jie išskiria tuberkuliozę sukėlėjus į orą. Kad asmuo užsikrėstų, pakanka įkvėpti kelias šias bakterijas, kurios mažuose lašeliuose gali tvyroti nevėdinamoje patalpoje. Apie trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis (kitaip sakant yra infekuoti tuberkuliozės bakterijomis), bet (dar) neserga ir neplatina ligos sukėlėjo. Susirgti tuberkulioze turi riziką visų amžiaus grupių žmonės. Žmonės, infekuoti tuberkuliozės bakterijomis, turi 5–10 procentų riziką per savo gyvenimą susirgti tuberkulioze. Tačiau asmenys, kurių yra sutrikusi imuninė sistema, pavyzdžiui užsikrėtusių ŽIV, blogai maitinasi, serga diabetu, taip pat rūkantys asmenys, turi daug didesnę riziką susirgti šia liga.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad tuberkulioze Pravieniškių PN-AK jis užsikrėtė nuo nuteistojo Ž. B. Vertinant šį pareiškėjo skundo teiginį, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis Ž. B. sirgo tuberkulioze. Iš bylos medžiagos matyti, kad Pravieniškių PN-AK dėl informacijos pateikimo apie nuteistąjį Ž. B. kreipėsi į LAVL, kuri atsakė, kad jokios informacijos apie jį neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tuberkuliozės bakterijomis pareiškėjas galėjo būti užsikrėtęs dar prieš patekdamas į Pravieniškių PN-AK, o tuberkulioze Pravieniškių PN-AK pareiškėjas susirgo dėl nepalankių veiksnių, priklausančių nuo jo paties.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Pravieniškių PN-AK ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais bei konstatuoti faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, atmetamas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.