- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-521-365/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00132-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Kaltinamasis
- S. T.
- Advokatai
- Kęstutis Bieliauskas, Vaidas Rakauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei, išteisintajam S. T. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Bieliauskui, civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „B.“ įgaliotam atstovui advokatui Vaidui Rakauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Balžekaitės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo S. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 198 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, UAB „B.“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš S. T. netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. S. T. buvo kaltinamas dėl to, kad neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė ir paskleidė neviešus elektroninius duomenis, o būtent tuo, kad: jis, nuo 2008 m. sausio 1 d. eidamas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo inspektoriaus pareigas, neturėdamas teisinio pagrindo – darbdavio pavedimo atlikti UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patikrinimą, neteisėtai stebėjo bei, turėdamas tikslą perimti ir panaudoti UAB „B.“ neviešus elektroninius duomenis, 2020 m. gruodžio 1 d. 8.48 val., dirbdamas nuotoliu iš namų, (duomenys neskelbtini), iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), su savo tarnybiniu vartotojo slaptažodžiu prisijungė prie I.VAZ elektroninių važtaraščių deklaravimo sistemos ir, patikrinęs UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. pildytus važtaraščius (išduotus nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d., siuntėjas UAB „B.“, vežėjas UAB „T.“, gavėjas M. D.) tyčia neteisėtai juos stebėjo, perėmė, fiksavo, įgijo ir laikė iki tol, kol slaptai, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. 8.48 val. iki 2020 m. gruodžio 2 d., tiksliai nenustatytu būdu ir vietoje, paskleidė minėtus neviešus elektroninius duomenis UAB „X“ žurnalistei V. G., kuri šią informaciją paskelbė „X“ 2020 m. gruodžio 2 d. publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“.
Šiais veiksmais S. T. buvo kaltinamas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį.
2. Pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, konstatatavo, kad nagrinėjamoje byloje neįrodyta, jog buvo padaryta veika, turinti BK 198 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl S. T. išteisino.
2.1. Savo išvadas dėl S. T. inkriminuotų BK 198 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymių – neteisėto neviešų elektroninių duomenų fiksavimo, perėmimo, įgijimo, laikymo ir paskleidimo teismas grindė tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog S. T. būtų jungęsis prie I.VAZ sistemos ir tikrinęs UAB „B.“ važtaraščius anksčiau nei 2020 m. gruodžio 1 d. 08.48 val., taip pat nėra jokių duomenų, kad S. T., prisijungęs prie I.VAZ sistemos ir pažiūrėjęs UAB „B.“ važtaraščius 2020 m. gruodžio 1 d. 08.48 val., būtų šiuos neviešus elektroninius duomenis fiksavęs, perėmęs, įgijęs, laikęs ir paskleidęs. Akcentavo, jog UAB „B.“ važtaraščiai, kurių pagrindu „X“ žurnalistė V. G. paskelbė 2020 m. gruodžio 2 d. publikaciją „(duomenys neskelbtini)“, buvo jai matyti dar 2020 m. lapkričio mėnesį. Todėl konstatavo, kad S. T. nepagrįstai buvo inkriminuoti BK 198 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės alternatyvūs požymiai – neteisėtas neviešų elektroninių duomenų fiksavimas, perėmimas, įgijimas, laikymas ir paskleidimas.
2.2. Pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus duomenis dėl S. T. inkriminuoto BK 198 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės alternatyvaus požymio – neteisėto neviešų elektroninių duomenų stebėjimo nors ir nustatęs, kad S. T. neturėjo tiesioginio darbdavio pavedimo atlikti UAB „B.“ patikrinimą, sprendė, jog nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog S. T. neviešus elektroninius duomenis (I.VAZ sistemoje esančius UAB „B.“ važtaraščius) stebėjo neteisėtai (neturėdamas teisinio pagrindo). Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad S. T. aktualiu laikotarpiu buvo vyriausiasis inspektorius; jo pagrindinė veiklos sritis buvo susijusi su priežiūra ir kontrole; jo funkcijos taip pat yra susijusios su nurodyta veiklos sritimi; jo funkcijos nebuvo apribotos. Teismas akcentavo, jog Elgesio kodekso 6.7.4 punkto įpareigojimas visus darbuotojus „atsakyti už naudojamos informacijos, duomenų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą“ yra per daug abstraktaus pobūdžio, kad būtų galima teigti, jog, neturint tiesioginio darbdavio pavedimo atlikti konkrečios bendrovės patikrinimą, tokios bendrovės važtaraščių peržiūrėjimas I.VAZ sistemoje yra neteisėtas. Teismas konstatavo, kad S. T. nepagrįstai buvo inkriminuotas BK 198 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės alternatyvus požymis – neteisėtas neviešų elektroninių duomenų stebėjimas.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį, kuriuo S. T. išteisintas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį: S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198 straipsnio dalyje ir paskirti jam 100 MGL (5000 eur) dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosprendis dalyje, kurioje S. T. buvo kaltinamas, kad neteisėtai fiksavo, perėmė, įgijo, laikė ir paskleidė neviešus elektroninius duomenis neskundžiamas. Tačiau, prokurorės vertinimu, nuosprendis, kuriuo S. T. išteisintas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai stebėjo neviešus elektroninius duomenis, naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes S. T. išteisintas nepagrįstai, teismui netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas).
3.2. Prokurorė, cituodama pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis konstatuota, jog S. T. nepagrįstai buvo inkriminuotas BK 198 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės alternatyvus požymis - neteisėtas neviešų elektroninių duomenų stebėjimas, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesilaikė reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino surinktus S. T. kaltę pagrindžiančius įrodymus.
3.3. Tvirtinama, kad baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti bei ištirti įrodymai buvo netinkamai teismo įvertinti BK 198 straipsnio 1 dalies kontekste, be to, sprendimą išteisinti S. T. teismas motyvavo nepagrįstai teikdamas vieniems įrodymams pirmenybę prieš kitus, vertindamas įrodymus selektyviai, neanalizuojant įrodymų visumos, nepakankamai atsižvelgiant į jų tarpusavio santykį. Išteisindamas S. T. ir darydamas išvadas esminiais klausimais, teismas išteisintojo parodymus aiškino ir vertino tik taip, kaip jam palankiau, iškreipiant surinktų įrodymų prasmę ir nepagrįstai teikiant pirmenybę S. T. gynybinei versijai.
3.4. Atkreipiamas dėmesys, jog nuosprendyje nurodyta, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad S. T. 2020 m. gruodžio 1 d., 08.48 val, dirbdamas nuotoliu iš namų, t. y. eidamas vyriausiojo inspektoriaus pareigas, iš kaltinime nurodyto kompiuterio su savo tarnybiniu vartotojo slaptažodžiu prisijungė prie I.VAZ elektroninių važtaraščių deklaravimo sistemos ir patikrino UAB „B.“ laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. pildytus važtaraščius. Taip pat nuosprendyje konstatuota, kad byloje nėra ginčo ir dėl to, jog S. T. neturėjo tiesioginio darbdavio pavedimo atlikti UAB „B.“ patikrinimą.
3.5. Prokurorės vertinimu, teismas nustatęs virš aptartas aplinkybes, nuosprendyje padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas, t.y. nepaisant konstatavimo, kad neabejotinai nustatyta, jog S. T. neturėjo tiesioginio darbdavio pavedimo atlikti UAB „B.“ patikrinimo, t. y. leidimo susipažinti su atitinkamais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad tokie S. T. veiksmai nebuvo neteisėti, nes būtent taip parodė išteisinamasis. Tokia teismo išvada yra vertintina kaip nepagrįsta, kadangi neteisėtumas reiškia, kad asmuo atlikdamas atitinkamus veiksmus neturi teisėto duomenų savininko ar valdytojo leidimo atlikti kokius nors veiksmus su atitinkamais duomenimis, juos naudoti, arba nors ir turėdamas leidimą, tai padaro pažeisdamas teisės aktuose numatytą disponavimo šiais duomenimis tvarką. Prokurorė pažymi, kad analogiškas išaiškinimas yra pateikiamas ir 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas, kuriame pateikiama sąvoka „Neturint tam teisės“ – tai prieiga ar įsikišimas, kuriam nesuteikė leidimo sistemos ar jos dalies savininkas, kitas teisės turėtojas, arba kurio neleidžia nacionalinės teisės aktai.
3.6. Atkreipiamas dėmesys, kad nors teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas R. T. parodė, kad transporto administracijoje užduotys yra nekonkretizuojamos, taip pat atskirai jis parodė, kad važtaraščių tikrinti, jeigu tai nėra susiję su tiesiogine užduotimi negalima, o tokia užduotis S. T. duota nebuvo. Todėl, pasak prokurorės, tokiam patikrinimui, kad jis būtų teisėtas yra būtinas tiesioginis vadovo nurodymas tiesioginės užduoties forma. Šiuos liudytojo R. T. parodymus patvirtina ir nuosekli (duomenys neskelbtini) administracijos pozicija, kuomet (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas R. T. patvirtino, kad S. T. nedavė jokio nurodymo, pavedimo atlikti UAB „B.“ patikrinimo ir (ar) išplėstinio duomenų rinkimo. Atsižvelgiant į tai, prokurorė daro išvadą, kad S. T. viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir atliko veiksmus (užpildytų važtaraščių peržiūrą), nesant nei tiesioginio vadovo nurodymui atlikti patikrinimą, taip pat nesant oficialiai informacijai (skundui, pretenzijai ir (ar) pan.) dėl galbūt neteisėtų UAB „B.“ veiksmų.
3.7. Prokurorė pažymi, kad pareiga atlikti išplėstinę patikrą I.VAZ posistemėje nėra nurodyta jokiuose patikrinimų tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tik tiesioginio vadovo teikime, pavedime, nurodyme atlikti konkrečios įmonės patikrinimą gali būti formuluojamas specialus pavedimas atlikti išplėstinę patikrą, pvz., patikrinimo metu turi būti atlikta patikra I.VAZ posistemėje. Tuo tarpu skundžiamame teismo nuosprendyje dėl šio aspekto pasisakyta labai nenuosekliai, t. y. teismas analizuoja tiesiog patį prisijungimo faktą prie sistemos, tačiau neatriboja atskirų duomenų – konkrečiai važtaraščių susipažinimo su kuriais tvarka gali skirtis, t. y., jog konkrečiai važtaraščių stebėjimui būtina vadovo užduotis.
3.8. Skundžiamame nuosprendyje, nepašalinus akivaizdžių prieštaravimų, nenurodomi motyvai, kuriais remiantis vadovaujamasi išimtinai išteisintojo S. T. parodymais, visiškai priešingais kitiems bylos duomenims. Teismo nuosprendyje pateikiamos bendrojo pobūdžio išvados skirtos konkrečiai I.VAZ sistemai, o ne šioje sistemoje esantiems važtaraščiams, kurie ir sudaro inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalyką, todėl prokurorė daro išvadą, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir S. T. nusikalstamus veiksmus BK 198 straipsnio 1 dalies kontekste, nes pagal teismo padarytas išvadas buvo analizuojamas prisijungimas prie sistemos, kuris yra BK 198-1 straipsnio dalykas. Tuo tarpu kaltinimas buvo pareikštas konkrečiai dėl neteisėto elektroninių duomenų stebėjimo, o ne dėl prisijungimo prie šių duomenų.
3.9. Apeliaciniame pažymima ir tai, kad laiko tarpas, kurį nurodo teismas skundžiamame nuosprendyje yra santykinis dydis ir esminis akcentas šios veikos kontekste turėtų būti neteisėto stebėjimo siejimas su elektroninių duomenų užfiksavimu kaltinamojo mintyse, kai duomenys lieka jo atmintyje ir nera atkuriami elektroninėje ar materialioje formoje (neužrašomi, nekopijuojami ir pan.). Pakanka paties fakto, kad išteisinamasis S. T. atitinkamus duomenis sužinojo, tyčia neteisėtai juos stebėdamas, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad vienkartinis prisijungimas ir pažiūrėjimas negali būti laikomas stebėjimu, kadangi teisės doktrinoje neteisėtas stebėjimas yra siejama su pačiu sužinojimo faktu.
3.10. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus, prokurorė nurodo, kad S. T. nusikalstama veika atitinka būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 198 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamos veikos požymius, jo kaltė yra įrodyta surinktų įrodymų visuma. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pareigos išsamiai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus šioje baudžiamojoje byloje neįvykdė, nuosprendyje buvo padarytos vienos kitai iš esmės prieštaraujančios išvados ir nepagrįstai S. T. išteisintas.
Atsiliepimas
4. Civilinio ieškovo UAB „B.“ įgaliotas atstovas advokatas V. Rakauskas pateiktu atsiliepimu, sutikdamas su prokurorės apeliaciniu skundu, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį, kuriuo S. T. išteisintas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį – S. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 198 straipsnio dalyje. Atsiliepime nurodoma, kad:
4.1. S. T. neturėjo tiesioginio darbdavio pavedimo atlikti UAB „B.“ patikrinimą. S. T. tiesioginis vadovas R. T., teisiamajame posėdyje nurodė atvejus (situacijas), kada galima i.VAZ sistemoje (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotojui tikrinti ten esančius duomenis (važtaraščius) apie konkrečią įmonę, t. y.: (1) esant planiniam tokios įmonės patikrinimui, (2) atliekant transporto priemonės patikrinimą kelyje, (3) gavus anoniminį skundą, kuris visais atvejais privalo būti registruojamas ir atsakingo darbuotojo nukreipiamas patikrinimui i.VAZ sistemoje, jis gi nurodė, kad tarnybinis smalsumas nėra pagrindas, kuriam esant teisėtu tampa (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotojo prisijungimas prie i.VAZ sistemos ir ten tikrinant įmonės elektroninius važtaraščius.
4.2. UAB „B.“ atžvilgiu nebuvo atliekamas joks planinis ar neplaninis veiklos patikrinimas, nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) administracijoje būtų buvęs gautas ir registruotas (raštu ar telefonu) anoniminis skundas dėl UAB „B.“ neva tai netinkamai / neteisėtai vykdytos veiklos, o UAB „B.“ savo vardu neturėjo nei vienos įregistruotos transporto priemonės, kurią būtų buvę galima sustabdyti kelyje ir tada prašyti patikrinti važtaraščius i.VAZ sistemoje.Paminėtos aplinkybės, pasak civilinio ieškovo atstovo, patvirtina, kad S. T. neturėjo jokio teisinio pagrindo i.VAZ sistemoje suvesti UAB „B.“, kaip juridinio asmens, kodą ir tokiu būdu matyti šios įmonės elektroninius važtaraščius su juose esančiais duomenimis.
4.3. Byloje nebuvo patvirtinta ir S. T. iškelta versija, kad apie UAB „B.“ elektroninius važtaraščius jis sužinojo tik dėl to, kad tikrino UAB „V.V.“ duomenis. Pažymima, kad niekada nebuvo ir nėra jokios sąsajos tarp UAB „V.V.“ ir UAB „B.“ dėl krovinių vežimo. Vien tai, kad UAB „V.V.“ ir UAB „B.“ turi sudarę viešojo pirkimo sutartį, nereiškia, kad iš UAB „V.V.“ teritorijos išvežant nuotekų dumblo kompostą kur nors (tame tarpe ir i.VAZ sistemoje) yra matomos sąsajos tarp šių dviejų įmonių. Jokios šių įmonių sąsajos nesimato ir iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikto žurnalinio išrašo. Dėl to ir šis S. T. argumentas neatitinka tikrovės.
4.4. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ikiteisminio tyrimo įstaigai 2021 m. gegužės mėn. pateikė žurnalinius išrašus apie tai, kas ir kada jungėsi prie i.VAZ sistemos, kokius duomenis tikrino, kokius duomenis suvedė ir kokius duomenis stebėjo. Žurnalinio išrašo grafoje „Atlikto veiksmo duomenys“ yra nurodyti veiksmų parametrai: šiuo atveju buvo ieškota pagal UAB „B.“ juridinio asmens kodą duomenų apie važtaraščius. Tai reiškia, kad UAB „B.“ važtaraščių (su juose esančiais įmonės komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis) paieška buvo atliekama tikslingai, žinant, ko ieškoti, o ne tik atsitiktinai sistemai, ieškant duomenų apie UAB „V.V.“, pateikus duomenis ir apie UAB „B.“. Juo labiau, kad duomenų apie UAB „V.V.“ paiešką šiuose žurnaliniuose išrašuose nėra.
4.5. Pabrėžiama, kad tokiam patikrinimui, apie kurį mėgino įrodinėti S. T., kad jis būtų teisėtas, yra būtinas tiesioginis vadovo nurodymas kaip tiesioginė užduotis (bet ne klaidžiojimas po informacinę sistemą ir jos duomenis be tikslo (tiesioginio) ir jų stebėjimas). Šiuo atveju byloje yra keli ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo įstaigai (duomenys neskelbtini) administracijos pateikti atsakymai, kad aktualiu bylai laikotarpiu UAB „B.“ tikrinimai nebuvo atliekami, pagrindo tikrinti UAB „B.“ važtaraščius nebuvo.
4.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į pačios (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus pateiktą 2021-08-06 charakteristiką apie S. T., kurios paneigia jo (S. T.) nurodytos aplinkybės apie tai, kad vadovybė neva tai jam netiesiogiai davė užduotis ieškoti pažeidėjų, ir kurios laikytinos tik gynybine versija, nes jų nepatvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai. Teigiama, kad virš aptarti duomenys įrodo, jog S. T. aktualiu bylai laikotarpiu neturėjo nei faktinio, nei teisinio, nei tarnybinio pagrindo i.VAZ sistemoje suvesti UAB „B.“ juridinio asmens kodą ir matyti (stebėti) šios įmonės elektroninius važtaraščius su komercinę įmonės paslaptį sudarančia informacija.
4.7. Civilinio ieškovo atstovas, sutikdamas su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vienkartinis prisijungimas prie i.VAZ sistemos ir pažiūrėjimas konkrečių jos duomenų negali būti laikomas stebėjimu, pažymi, kad lietuvių kalbos žodyne žodis „stebėti“ apibūdinamas taip: akylai, atidžiai žiūrėti, žiūrint tirti, sekti akimis (žr. atsiliepimo į apeliacinį skundą priedą Nr. 2). Dėl to daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kad elektroninių duomenų stebėjimas pasižymi tam tikru pastovumu ir turi užimti tam tikrą laiko tarpą, yra nepagrįsti, nes žodžio „stebėti“ reikšmė jokiu būdu neapibūdina šio veiksmo laiku atžvilgiu, nes priešingu atveju nesuprantama, kam S. T. reikėjo suvedinėti į i.VAZ UAB „B.“ juridinio asmens kodą ir tai neturi tęstis 5, 10 ar daugiau minučių, bet ir dėl to, kad po kaltinimo pakeitimo (kai ir atsirado naujas kaltinimą inkriminuojantis objektyvusis požymis - stebėti) duodamas paaiškinimus S. T. teismui nurodė, kad byloje esantys važtaraščiai ir galėjo būti tie, kuriuos jis matė prisijungęs prie i.VAZ sistemos 2020-12-01. Vadinasi, jam prisijungimo metu užteko laiko stebėti ir atpažinti šiuos duomenis, o tai būtent ir sudaro šio alternatyvaus objektyviosios pusės požymio – neteisėto stebėjimo – apibrėžimą ir esmę.
4.8. Apibendrindamas atsiliepimo argumentus, civilinio ieškovo atstovas mano, jog paminėtos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis - S. T. pripažintinas kaltu pagal BK 198 str. 1 d. kaip neteisėtai stebėjęs neviešus elektroninius duomenis. Nurodoma, jog tuo atveju, kuomet būtų tenkintas apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas turėtų iš naujo svarstyti civilinio ieškovo UAB „B.“ patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą.
2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo atstovas palaikė prokurorės apeliacinį skudą. Išteisintasis S. T. ir jo gynėjas K. Bieliauskas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.
Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokurorė nuosprendžio dalies ir pirmosios instancijos teismų išvadų, kad S. T. nepagrįstai buvo inkriminuoti BK 198 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės alternatyvūs požymiai – neteisėtas neviešų elektroninių duomenų fiksavimas, perėmimas, įgijimas, laikymas ir paskleidimas, neginčija ir šios dalies neskundžia. Tačiau, prokurorės vertinimu, S. T. nepagrįstai išteisintas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, nenustačius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai stebėjo neviešus elektroninius duomenis, dėl to išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis teismui netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Prokurorės vertinimu, teismas nesilaikė reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino surinktus S. T. kaltę pagrindžiančius įrodymus. Mano, jog baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti bei ištirti įrodymai buvo netinkamai teismo įvertinti BK 198 straipsnio 1 dalies kontekste, be to, sprendimą išteisinti S. T. teismas motyvavo nepagrįstai teikdamas vieniems įrodymams pirmenybę prieš kitus, vertindamas įrodymus selektyviai, neanalizuojant įrodymų visumos, nepakankamai atsižvelgiant į jų tarpusavio santykį.
6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas S. T. pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, BPK nuostatų nepažeidė.
7. Pagal BK 198 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Taigi, BK 198 straipsnis saugo neviešų elektroninių duomenų konfidencialumą. Nevieši elektroniniai duomenys – tai bet kokia informacija, kurios tvarkymui naudojamos informacinių technologijų priemonės bei su kuria susipažinti turi teisę ribotas asmenų ratas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Teisės doktrinoje elektroninių duomenų stebėjimas apibūdinamas kaip tokių duomenų matymas, analizavimas, duomenų fiksavimas kaltininko mintyse, kai šie nėra atkuriami nei elektronine nei materialąja forma (neužrašomi, nekopijuojami ar pan.); šis veiksmas pasižymi tam tikru pastovumu ir užima tam tikrą laiko tarpą. Šio nusikaltimo objektas – neviešų elektroninių duomenų saugumo turinio vienas aspektas – jų konfidencialumas. Duomenų konfidencialumas yra duomenų savybė, reiškianti tai, kad jie nebus prieinami ar pateikiami asmenims, kuriems nesuteikiama tokia teisė. Šio nusikaltimo dalykas yra nevieši elektroniniai duomenys. Šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.
8. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl kaltinime nurodytų aplinkybių, jog S. T. nuo 2008 m. sausio 1 d. ėjo (duomenys neskelbtini) vyriausiojo inspektoriaus pareigas, taip pat, kad jis 2020 m. gruodžio 1 d. 08.48 val., dirbdamas nuotoliu iš namų, (duomenys neskelbtini), iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), su savo tarnybiniu vartotojo slaptažodžiu prisijungė prie I.VAZ elektroninių važtaraščių deklaravimo sistemos ir patikrino UAB „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. pildytus važtaraščius. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad S. T. neturėjo tiesioginio darbdavio pavedimo atlikti UAB „B.“ patikrinimą.
9. Prokurorė vertindama virš nustatytas aplinkybes, nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad S. T. veiksmai nebuvo neteisėti, kadangi, pasak prokurorės, neteisėtumas reiškia, kad asmuo atlikdamas atitinkamus veiksmus neturi teisėto duomenų savininko ar valdytojo leidimo atlikti kokius nors veiksmus su atitinkamais duomenimis, juos naudoti, arba nors ir turėdamas leidimą, tai padaro pažeisdamas teisės aktuose numatytą disponavimo šiais duomenimis tvarką. Pažymi, kad analogiškas išaiškinimas yra pateikiamas ir 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniame sprendime 005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas, kuriame pateikiama sąvoka „Neturint tam teisės“ – tai prieiga ar įsikišimas, kuriam nesuteikė leidimo sistemos ar jos dalies savininkas, kitas teisės turėtojas, arba kurio neleidžia nacionalinės teisės aktai.
10. Šiame kontekste vertinant kaltinimo pagrįstumą dėl neteisėto neviešų elektroninių duomenų stebėjimo, pritartina apylinkės teismo pozicijai, kad S. T. nors ir neturėjo tiesioginio darbdavio pavedimo atlikti UAB „B.“ patikrinimą, tačiau nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog jis neviešus elektroninius duomenis (I.VAZ sistemoje esančius UAB „B.“ važtaraščius) stebėjo neteisėtai (neturėdamas teisinio pagrindo).
11. Iš VMI pateiktų išrašų iš I.VAZ sistemos už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 26 d. iki gruodžio 2 d. matyti, kad S. T. 2020 m. gruodžio 1 d. 08:48:55 jungėsi prie I.VAZ sistemos ir atliko UAB „B.“ važtaraščių paiešką (T.2, b.l. 60-64).
12. S. T., paaiškindamas šias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b.l.155-158, T.3, b.l. 9-13), tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad dirbdamas nuotoliniu būdu (pastaba – ši aplinkybė neginčijama) ieškojo galimų pažeidėjų – jungėsi prie duomenų bazių ir ieškojo, kas galėtų viršyti leidžiamus svorius, o tai galima nustatyti iš važtaraščių. Važtaraščiuose būna nurodytas vežamo krovinio svoris, todėl žinant, kiek sveria transporto priemonė, galima nustatyti potencialius pažeidėjus. Neneigė, jog prisijungė pasižiūrėti važtaraščius 2020 m. gruodžio 1 d., todėl jam sistema parodė visus ankstesnius važtaraščius, todėl galėjo būti, kad matė ir kaltinime nurodytus važtaraščius, tačiau pažymėjo, jog įstaigoje buvo netiesioginis nurodymas surasti transporto priemones, kurios daro pažeidimus, neįvardinant įmonių, o jo veikla apima visą kontrolės sritį. Dirbdamas vykdė tiek tiesioginius pavedimus, tiek netiesioginius, apie kuriuos niekas nešneka.
13. Liudytojas R. T. ((duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas, ir S. T. tiesioginis vadovas), teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pareigūnas S. T. 2020 m. lapkritį–gruodį buvo vyriausiasis inspektorius, jis galėjo vykdyti visas funkcijas, turėjo galimybę prisijungti prie I.VAZ sistemos ir ja naudotis tarnybiniais tikslais; I.VAZ sistema yra kasdieninis įrankis; nurodytu laikotarpiu S. T. buvo duotas transporto priemonių sąrašas, ir jis pagal valstybinius numerius turėjo atlikti tyrimus ir surašyti protokolus, I.VAZ sistema galėjo būti susijusi su šia funkcija, jeigu kažkas buvo pakliuvęs į akiratį; darbuotojai yra supažindinami su tuo, kokiais tikslais gali būti naudojamasi duomenų bazėmis, į S. T. klausimą, ar prisijungimas prie I.VAZ sistemos ir pasižiūrėjimas duomenų apie įmonę, transporto priemonės numerį, laikomas patikrinimu, atsakė, kad patikrinimu nelaiko, bet laiko susijusia informacija. Nors prokurorė apeliaciniame skunde akcentavo, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) administracijoje užduotys yra nekonkretizuojamos, taip pat parodė, kad važtaraščių tikrinti, jeigu tai nėra susiję su tiesiogine užduotimi negalima, o tokia užduotis S. T. duota nebuvo, toliau apklausiamas teisme šis liudytojas nurodė, kad jei ir nėra skundo ar neatliekamas patikrinimas, darbuotojas gali naudotis I.VAZ kaip išvestine priemone, pavyzdžiui, jei tikrinamas kelių naudotojo mokesčio sumokėjimas, o transporto priemonė yra parduota, tuomet pareigūnas gali prisijungti ir patikrinti važiavimą. Taip pat patvirtino, kad S. T., kaip vyriausiojo inspektoriaus, pareigybinis aprašas nebuvo pakeistas.
14. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) administracijos 2020 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme, su kuriuo S. T. 2020 m. liepos 1 d. buvo supažindintas pasirašytinai, kaip veiklos sritis, be kita ko, nurodyta – priežiūra ir kontrolė (4 punktas), kaip funkcijos, be kita ko, nurodyta – apdoroja su priežiūra ir (ar) kontrole susijusią informaciją arba prireikus koordinuoja susijusios informacijos apdorojimą (7 punktas), atlieka priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas arba prireikus koordinuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų atlikimą (8 punktas), planuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklas arba prireikus koordinuoja priežiūros ir (ar) kontrolės veiklų planavimą (11 punktas), rengia ir teikia informaciją su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais arba prireikus koordinuoja informacijos su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais sudėtingais klausimais rengimą ir teikimą (13 punktas), rengia ir teikia pasiūlymus su priežiūra ir (ar) kontrole susijusiais klausimais (14 punktas) (T. 4, b. l. 8–10).
15. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareikšto kaltinimo pagrįstumą ir siekdamas patvirtinti ar paneigti kaltinamojo poziciją, pateikė (duomenys neskelbtini) administracijai prašymą pateikti duomenis (T. 3, b. l. 195), o būtent – naudojimosi I.VAZ sistema taisykles ar kitą tokio pobūdžio dokumentą, galiojusį 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn., kuriame būtų nurodyta, kas, kokiais atvejais ir tikslais turi teisę šia sistema naudotis, taip pat, kokiais atvejais ir tikslais ja naudotis draudžiama; pateikti dokumentus, kad S. T. buvo supažindintas su prieš tai nurodytomis taisyklėmis(duomenys neskelbtini) administracija su atsakymu į prieš tai nurodytą teismo prašymą (T. 4, b. l. 6–7) pateikė I.VAZ naudojimo taisyklių kopiją (t. 4, b. l. 11–20), kurios patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad jose (nagrinėjamo klausimo kontekste) būtų nurodyta, kas, kokiais atvejais ir tikslais turi teisę šia sistema naudotis, taip pat, kokiais atvejais ir tikslais ja naudotis draudžiama, nenustatyta.
16. Virš aptarti duomenys nepaneigia išteisintojo parodymų, jog jis (S. T.) aktualiu bylai laikotarpiu turėjo tiek faktinį, tiek teisinį, tiek tarnybinį pagrindą I.VAZ sistemoje suvesti UAB „B.“ juridinio asmens kodą ir matyti (stebėti) šios įmonės elektroninius važtaraščius su komercinę įmonės paslaptį sudarančia informacija. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai pateikiamomis ir vertinamomis buvusių įvykių aplinkybėmis. Vien tai, kad S. T. charakterizuojamas ne itin teigiamai (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus (kas akcentuojama pateiktame atsiliepime), apeliacinės instancijos teismui susiklosčiusią situaciją bei surinktus įrodymus vertinti kitaip ir nesutikti su apylinkės teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, nėra pagrindo.
17. Prokurorės daroma išvadą, kad S. T. viršijo jam suteiktus įgaliojimus vertintina kaip deklaratyvi, nes niekuo nepagrįsta, įvertinus ir tai, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos apylinkės teismo išvados dėl objektyviosios pusės alternatyvių požymių – neteisėto neviešų elektroninių duomenų fiksavimo, perėmimo, įgijimo, laikymo ir paskleidimo nebuvimo. Tiek prokurorės argumentai susiję su vertinimu, jog net ir vienkartinis prisijungimas ir pažiūrėjimas yra santykinis dydis ir laikomas neteisėtu stebėjimu, kuris yra siejamas su pačiu sužinojimo faktu, tiek civilinio ieškovo pateiktas lingvistinis sąvokos – stebėjimas – aiškinimas, taip pat nesudaro pagrindo S. T. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 198 straipsnio 1 dalį, nes šiame kontekste yra svarbu tai, kad S. T. aktualiu laikotarpiu buvo vyriausiasis inspektorius ir jo pagrindinė veiklos sritis buvo susijusi su priežiūra bei kontrole, o funkcijos susijusios su aptarta veiklos sritimi. S. T. funkcijos nebuvo apribotos, nes S. T. tiesioginio viršininko teigimu, jis (S. T.) turėjo teisę prisijungti prie I.VAZ sistemos, kuri, kaip nurodė, yra kasdieninis įrankis, ir ja naudotis tarnybos tikslais, o jei nėra skundo ar neatliekamas patikrinimas, I.VAZ galima naudotis kaip išvestine priemone. Įvertinus aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini) administracija negalėjo pateikti teismui dokumento, galiojusio 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn., kuriame būtų nurodyta, kas, kokiais atvejais ir tikslais turi teisę naudotis I.VAZ sistema, taip pat, kokiais atvejais ir tikslais ja naudotis draudžiama, pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas, kad S. T. nepagrįstai buvo inkriminuotas BK 198 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės alternatyvus požymis – neteisėtas neviešų elektroninių duomenų stebėjimas. Tokių išvadų nepaneigia baudžiamojoje byloje pateiktas Elgesio kodekso 6.7.4 punkto įpareigojimas visus darbuotojus „atsakyti už naudojamos informacijos, duomenų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą“, nes toks įpareigojimas yra abstraktaus pobūdžio, kad būtų galima neabejotinai teigti, jog, neturint tiesioginio darbdavio pavedimo atlikti konkrečios bendrovės patikrinimą, tokios bendrovės važtaraščių peržiūrėjimas I.VAZ sistemoje yra neteisėtas. Prokurorės pateikta nuoroda į sąvokų išaiškinimą pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 005/222/TVR dėl atakų prieš informacines sistemas nėra pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį, nes tokių veiksmų S. T. nagrinėjamu atveju neatliko, jam tokie kaltiniamai nėra pareikšti.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek gretindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai aptarė byloje esančius įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių kokias nors S. T. sąsajas su neteisėtu neviešų elektroninių duomenų stebėjimu, o prokurorės apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti ginčijamą nuosprendį bei priimti naują. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio motyvams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Balžekaitės apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.