Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 2014 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalį – 326,51 Eur bauda, kuri 2016 m. kovo 9 d. nutartimi pakeista į 4 parų areštą, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. S. 2021 m. lapkričio 15 d. apie 7.20 val., Prienų r. sav., Balbieriškio sen., kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 41,500 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę – automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. S. prisipažinimo, liudytojų E. S., Ž. Š. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad M. S. 2021 m. lapkričio 15 d. apie 7.20 val., Prienų r. sav., Balbieriškio sen., kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 41,500 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 2,15 promilių girtumas. Tokiais veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už M. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (2,15 promilių) girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, šeimos nesukūręs, nepilnamečių išlaikytinių neturi, praeityje vieną kartą teistas, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, vykdo individualią veiklą. VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymėjime nurodoma, kad M. S. buvo tris kartus gydytas VšĮ RKL padalinyje Marių ligoninėje laikotarpiu 2010 m. gruodžio 23 d. – 2010 m. gruodžio 27 d., 2010 m. gruodžio 30 d. – 2011 m. sausio 7 d., 2021 m. balandžio 3 d. – 2021 m. balandžio 10 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad M. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, M. S. sutinkant, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam bausmės vykdymą atidėti šešių mėnesių laikotarpiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kaltinamajam skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5, 6 ir 10 dalimis, kaltinamajam skirtinos pareigos – bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę dvejų metų laikotarpiui. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (2,15 promilių) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas M. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 2 metams, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Prokurorė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prašo išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto – transporto priemonės Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 930 Eur. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. S. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), kurios veikla - automobilių nuoma ir išperkamoji automobilių nuoma, direktorius. M. S. prieš trejus metus iš jo išsinuomavo automobilį Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paruoštą taksi veiklai. Kadangi M. S. kitaip negalėjo išsiimti pažymėjimo taksi veiklai, todėl jo įmonei priklausančiam automobilio registracijos liudijime jis buvo įrašytas kaip automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Šiuo atveju automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Vertinant tai, kad transporto priemonės savininkas nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, dėl ko netikslinga konfiskuoti kito asmens vardu registruotą ir jam priklausančią transporto priemonę. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad lengvojo automobilio Toyota Prius vidutinė kaina su PVM 2021 metų lapkričio mėnesį yra 2 930 Eur, be PVM – 2 422 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), nėra aktualios PVM įstatymo nuostatos, susijusios su konfiskuotino turto apmokestinimu PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2015, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-593/2021). Atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, į tai, kad VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje lengvojo automobilio Toyota Prius vidutinė kaina su PVM 2021 metų lapkričio mėnesį yra 2 930 Eur, kaltinamajam neginčijus tokios transporto priemonės vertės nustatymo pagrįstumo, nepateikus jokių duomenų, kurie patvirtintų mažesnę minėto automobilio vertę, iš kaltinamojo priteistina 2 930 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Juo labiau, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus asmuo, todėl gali dirbti ir privalo atlyginti šią finansinę naštą, kuri atsirado dėl jo paties neteisėtų veiksmų.

Kaltinamajam M. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas.

Bylos duomenimis matyti, jog 2021 m. lapkričio 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2022 m. gegužės 22 d. laikinai apribota M. S. teisė į Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas 2 930 Eur sumai, Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas 2 930 Eur sumai, SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas 2 930 Eur sumai, Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas 2 930 Eur sumai, Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas 2 930 Eur sumai, kuris paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimo įvykdymo (BPK 151 straipsnio 6 dalis, 152 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis M. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu, paskiriant pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti iš M. S. konfiskuotino turto – automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 930 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimties eurų) sumą.

M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą – M. S. teisę į Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas 2 930 Eur sumai, Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas 2 930 Eur sumai, SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas 2 930 Eur sumai, Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas 2 930 Eur sumai, Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas 2 930 Eur sumai palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti M. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.