Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. skirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu M. Š. pripažintas recidyvistu.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti civilinio ieškinio, kardomųjų priemonių, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad jis 2025 m. spalio 28 d., apie 21.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)”, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), atvirai, matant pardavėjai, pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 0,7 l talpos likerio „Tullamore“ butelį 21.99 € vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21.99 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės ir neskirti su realia laisvės atėmimo bausme susijusios bausmės. Teigia, kad turi tris mažamečius vaikus, žmona kovo mėnesį gimdys ketvirtą vaiką, žmonai reikia pagalbos buityje.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir M. Š. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tačiau nuteistasis prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti.

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. Š. bausmės rūšį ir jos dydį, nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi bei kad savo noru atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, laisvės atėmimo bausmę atlikęs tik 2025 m. liepos 11 d., anksčiau ne kartą teistas dėl turtinių nusikalstamų veikų įvykdymo (b. l. 70-87, 89-95), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, padaryta žala svetimam turtui, nuteistasis baustas administracine tvarka, baudų nemoka (b. l. 96-98), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 101, 103). Įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, kurios itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau ir tai, kad, kaip minėta, buvo nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas M. Š. skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas vos didesnį nei šios bausmės rūšies minimumas (laisvės atėmimo bausmės minimumas – 3 mėnesiai (BK 50 straipsnio 2 dalis)). Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (laisvės apribojimas), taikytas ir lygtinio paleidimo institutas, taip pat ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog turi tris mažamečius vaikus ir netrukus gims ketvirtas (į bylą nuteistasis pateikė duomenis tik apie du vaikus), žmonai reikia pagalbos buityje, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Vis tik nei vaikai, nei žmonos nėštumas nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo, priešingai – nuteistasis iškėlė savo poreikį numalšinti pagirias aukščiau šeimos interesų.

9. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo M. Š. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta ir BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų dėl bausmės švelninimo ar išimtinių aplinkybių, kurioms esant bausmę būtų galima sušvelninti vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, M. Š. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

13. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendį apskundė nuteistasis M. Š.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistajam M. Š. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. sausio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.2.3. punktu, prašoma iš M. Š. valstybės naudai priteisti 75,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

14. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju M. Š. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo finansinė padėtis yra itin bloga. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, į suteiktų paslaugų apimtį sprendžiama, kad prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, atitinka teisingumo bei protingumo principus, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš M. Š..

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą.

Išieškoti iš nuteistojo M. Š. valstybės naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.