Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-03-06 · Civilinė byla Nr. e2-293-881/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-06
Bylos Nr.
e2-293-881/2025
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01227-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-293-881/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01227-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.4.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Project EU“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Project EU“ iškelta nemokumo (bankroto) byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti UAB „Project EU“ nemokumo (bankroto) bylą.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra UAB „Project EU“ kreditorė. 2024 m. spalio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 2024/10/17 pradinė kreditorė J. M. visas reikalavimo teises į skolininkę UAB „Project EU“ perleido pareiškėjai. Reikalavimas kildinamas iš pradinės kreditorės J. M. atlikto avanso pagal individualų užsakymą Nr. PR5-0524. UAB „Project EU“ neįvykdė įsipareigojimų, negrąžino sumokėto avanso, todėl yra skolinga 3 960 Eur. UAB „Project EU“ skolos nepadengė, todėl papildomai buvo apskaičiuotos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, taigi, bendra skola yra 4 687,84 Eur. Pareiškėja UAB „Project EU“ turi finansinių sunkumų, ilgą laiką negali atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi UAB „Project EU“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Raktukas“.

4. Teismas nustatė, kad UAB „Project EU“ įregistruota 2022 m. vasario 28 d., bendrovei vadovauja E. T., bendrovėje dirba vienas darbuotojas. Teismas nenustatė, kad bendrovei būtų keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla.

5. Teismas nurodė, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registrui UAB „Project EU“ paskutinius finansinės atskaitomybės duomenis pateikė 2022 – 2023 metais. Iš bendrovės finansinės atskaitomybės (balanso) už 2023 metus teismas nustatė, kad bendrovė turėjo turto už 49 821 Eur, visas turtas yra trumpalaikis. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 19 175 Eur, bendrovės pelnas – 557 Eur. Taip pat UAB „Project EU“ į bylą pateikė balansą ir pelno nuostolių ataskaitą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Aptariamo balanso duomenimis, bendrovė 2024 metais turėjo turto už 1 457 Eur ir visas jis buvo trumpalaikis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 31 366 Eur ir visa ši suma yra mokėtina per vienerius metus. Bendrovė 2024 metais patyrė 60 555 Eur nuostolį. Per vienerius metus bendrovės turtas sumažėjo 48 364 Eur, t. y. net 34 kartus, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo iki 12 191 Eur. Teismas padarė išvadą, kad pagal 2024 metų finansinius duomenis, bendrovės įsipareigojimai ženkliai viršijo turimo turto vertę, todėl pagal balanso testą UAB „Project EU“ yra nemoki.

6. Įvertinęs UAB „Project EU“ mokumą likvidumo testo aspektu, t. y. pagal skolininko gebėjimą savalaikiai vykdyti prievoles kreditoriams, teismas nustatė, kad bendrovės negalėjimas laiku atsiskaityti su kreditoriais nėra laikinas. Pareiškėja UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Project EU“, nes ji nepadengė 4 687,84 Eur skolos bei 549 Eur žyminio mokesčio. Pasirengimo nagrinėti bylą metu šalys tarėsi dėl skolos sumokėjimo, UAB „Project EU“ padengė dalį skolos, tačiau likusios skolos taip ir nesumokėjo.

7. Teismas įvertino UAB „Project EU“ argumentus, kad bendrovė yra sudariusi sutartis, kurios gali padėti įveikti finansinius sunkumus. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Project EU“ pateikė dvi 2024 m. lapkričio 22 d. sąskaitas faktūras už 12 894,39 Eur ir 13 847,01 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad bendrovė 2024 metais patyrė 60 555 Eur nuostolį, teismas padarė išvadą, jog sąskaitose faktūrose nurodyti užsakymai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų. Teismas kritiškai įvertino 2024 m. rugpjūčio 8 d. interjero paslaugų sutartį Nr. 1-0824, pagal kurią, 10 031,67 Eur turėjo būti sumokėti po sprendinių patvirtinimo, 36 480 Eur – susitarus dėl 3D vizualizacijų (iki 2025 m. vasario 18 d.), 2 644 833 Eur – patvirtinus techninę dokumentaciją (iki 2025 m. birželio 25 d.). Sąskaita faktūra pagal aptariamą sutartį išrašyta 2024 m. rugsėjo 6 d., tačiau UAB „Project EU“ nepateikė duomenų nei apie sąskaitos apmokėjimą, nei apie sutarties vykdymą.

8. Teismas nurodė, kad gavo kreditoriaus S. B. prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 14 205,50 Eur finansiniu reikalavimu. Nors atsakovė nurodė, kad šio kreditoriaus užsakymas yra vykdomas, tačiau nepateikė duomenų, kad kreditoriaus baldai iš tiesų yra užsakyti Italijoje, ir kada planuojamas jų pristatymas ir kita.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Apeliantė UAB „Project EU“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad egzistuoja ilgalaikė projekto sutartis, kurią įgyvendinus būtų užtikrintas apeliantės finansinis stabilumas. Kaip projekto įgyvendinimo įrodymas teismui buvo pateikta sąskaita faktūra, taip pat pridedamas „Eurasia Way Limited“ mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad sumokėta pirmoji įmoka pagal sutartį. Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybes, dėl kurių apeliantė atsiduria nelygioje padėtyje. UAB „Project EU“ vadovas nemoka valstybinės kalbos, yra išvykęs iš Lietuvos, todėl negalėjo dalyvauti procese be advokato pagalbos. Dėl šios aplinkybės teismas turėjo skirti papildomą laiką ir sąlygas apeliantės gynybai.

9.2. Pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių reikalaujamą skolos dydį. Pareiškėjos ir apeliantės susirašinėjimas patvirtina, kad pareiškėja ignoravo apeliantės prašymus pagrįsti skolos dydį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Perleistų reikalavimų suma nesutampa su pareiškėjos reikalavimais.

9.3. Pareiškėja ir jos atstovas veikia esant interesų konfliktui. Pareiškėjos atstovas yra likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Aderealis“ nemokumo administratoriaus giminaitis, todėl kyla abejonių dėl bankroto procedūros iškėlimo sąžiningumo. Anot apeliantės, bankroto bylos iškėlimas yra siekis neleisti UAB „Project EU“ tapti LUAB „Aderealis“ kreditore.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Project EU“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

13. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė UAB „Project EU“ pateikė įrodymus: 1) Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties kopiją; 2) 2024 m. rugsėjo 6 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą; 3) 2024 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymo kopiją; 4) 2024 m. rugpjūčio 8 d. interjero dizaino sutartį; 5) 2024 m. gruodžio mėn. pareiškėjos UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ ir apeliantės susirašinėjimą; 6) įrodymus apie pareiškėjos UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ ir BUAB „Aderealis“ nemokumo administratoriaus šeimyninius santykius; 7) apeliantės susirašinėjimą su advokate.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalis apeliantės teikiamų įrodymų (įrodymai apie apeliantės komunikaciją su pareiškėja UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“; apeliantės susirašinėjimas su advokate; interjero dizaino sutartis; 2024 m. rugsėjo 6 d. sąskaita faktūra) buvo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo pakartotinai šių įrodymų priimti į bylą. Pažymėtina, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl esant poreikiui turi galimybę susipažinti su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi. Apeliantė pirmosios instancijos teismui teikė 2024 m. rugsėjo 6 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą, išrašytą Eurasia Way Limited, taigi, turėjo galimybę savalaikiai į bylą pateikti ir su šia sąskaita susijusį 2024 m. rugsėjo 6 d. bankinio mokėjimo nurodymą (jo kopiją). Dėl apeliantės teikiamų įrodymų apie pareiškėjos UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ ir BUAB „Aderealis“ nemokumo administratoriaus šeimyninius santykius, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantė nepagrindė, kaip šie įrodymai patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, susijusias su apeliantės nemokumu. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas aptartus įrodymus atsisako priimti.

Dėl apeliantės nemokumo

17. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

18. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

20. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės UAB „Project EU“ (ne)mokumo, įvertino tiek apeliantės 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, tiek bylos nagrinėjimo metu apeliantės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir kitus surinktus rašytinius įrodymus. 2023 metų balanso duomenimis nustatyta, kad UAB „Project EU“ 2023 metus baigė turėdama turto už 49 821 Eur, visas šis turtas buvo trumpalaikis. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 19 175 Eur, bendrovės pelnas buvo 557 Eur. Remiantis naujesniais UAB „Project EU“ finansinės atskaitomybės duomenimis, bendrovė 2024 metų pirmoje pusėje turėjo turto už 1 457 Eur ir visas jis buvo trumpalaikis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 31 366 Eur ir visa ši suma yra mokėtina per vienerius metus. Nurodytu laikotarpiu bendrovė patyrė 60 555 Eur nuostolį.

22. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovė neturi registruoto nekilnojamojo turto. Kelių transporto registro duomenimis, UAB „Project EU“ neturi jos vardu registruotų transporto priemonių.

23. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) viešai skelbiama informacija, UAB „Project EU“ dirba vienas darbuotojas. Bendrovė neturi skolų VSDFV ar Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

24. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nenustatyta, kad UAB „Project EU“ atžvilgiu būtų atliekami priverstinio išieškojimo veiksmai.

25. Atskirajame skunde UAB „Project EU“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog egzistuoja ilgalaikė projekto sutartis, kurią įgyvendinus būtų užtikrintas bendrovės finansinis stabilumas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs apskųstos nutarties motyvus, pastebi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl apeliantės sandorių su Eurasia Way Limited vykdymo. Vertindamas šio sandorio ir jo vykdymo įtaką UAB „Project EU“ mokumui, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nors apeliantė pateikė duomenis, jog 10 031,67 Eur pagal 2024 m. rugsėjo 6 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą apeliantei buvo sumokėta, tačiau byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad aptariamų sandorių pagrindu apeliantė turėjo gauti 36 480 Eur iki 2025 m. vasario 18 d., tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nors jie yra reikšmingi, vertinant UAB „Project EU“ mokumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad bankroto bylos iškėlimą apeliantei inicijavo kreditorė (pareiškėja) UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, kadangi apeliantė laiku neįvykdė prievolės sumokėti 4 687,84 Eur skolą pareiškėjai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors apeliantė ir teigia generuojanti pelną, tačiau byloje nėra duomenų, jog UAB „Project EU“ būtų atsiskaičiusi su pareiškėja, todėl šiuo metu nėra galimybės konstatuoti, kad bendrovė geba atsiskaityti su kreditoriais.

26. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pareiškėja UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių reikalaujamą skolos dydį, tačiau šie argumentai vertinami kaip deklaratyvūs – pareiškėja, kreipdamasi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Project EU“, pateikė 2024 m. spalio 17 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu įgijo reikalavimą į apeliantę, taip pat įrodymus, kad pranešė UAB „Project EU“ apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą, įrodymus, apie pradinės kreditorės J. M. ir apeliantės susitarimą (2024 m. gegužės 19 d. individualaus užsakymo kopiją bei bankinio mokėjimo nurodymo kopiją, patvirtinančią, kad apeliantė gavo iš pradinės kreditorės J. M. 3 960 Eur). Savo ruožtu apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos reikalavimo teisės turėjimą (CPK 178 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis byloje surinktais duomenimis, yra pagrindas daryti išvadą, kad UAB „Project EU“ turi reikšmingų mokumo problemų. Pagal 2023 metų balanso duomenis bendrovės įsipareigojimai neviršijo turimo turto, tai rodo santykinį finansinį stabilumą, tačiau apeliantės pateikti faktiniai 2024 metų duomenys atskleidžia reikšmingą bendrovės finansinės situacijos pablogėjimą. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, kad bendrovės finansinė padėtis per 2024 metų antrąjį pusmetį būtų pagerėjusi ar, kad bendrovė gebėtų vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

28. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jo įsipareigojimai viršija turto vertę. Atsižvelgiant į anksčiau padarytas išvadas, egzistuoja pagrindas pripažinti, kad UAB „Project EU“ neatitinka mokios bendrovės kriterijų.

29. Atskirajame skunde UAB „Project EU“ tai pat nurodė, kad bendrovės vadovė nemoka valstybinės kalbos, yra išvykusi iš Lietuvos, todėl negalėjo dalyvauti procese be advokato pagalbos. Dėl šios aplinkybės, anot apeliantės, teismas turėjo skirti papildomą laiką ir sąlygas apeliantės gynybai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisė į teisminę gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė turėjo visas galimybes pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių šią teisę tinkamai įgyvendinti. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme apeliantės prašymu buvo atidėtas du kartus, apeliantei buvo suteikta galimybė pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad kitose civilinėse bylose apeliantė buvo atstovaujama profesionalių teisininkų. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai įvertina atskirojo skundo teiginį, kad UAB „Project EU“ vadovė nesupranta valstybinės kalbos. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose UAB „Project EU“ teikė procesinius dokumentus, atstovaujama bendrovės vadovės, dokumentai surašyti sklandžia lietuvių kalba, be to, teismo procesiniai dokumentai ir pranešimai apeliantei (jos vadovei) buvo siunčiami lietuvių kalba ir apeliantės vadovė juos priėmė, vykdė teismo nurodymus pateikti papildomus dokumentus, pašalinti procesinio dokumento trūkumus ir kita.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, nagrinėjant pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo, taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas. Pagal šį principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovės nepateikimas duomenų, kurie įrodytų, kad bendrovė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios bendrovės būsenos, leidžia teismui pripažinti bendrovę nemokia, remiantis teismo iniciatyva surinktais duomenimis. Tai galima padaryti net tuo atveju, kai šie duomenys nėra išsamūs, jei byloje nėra pateikta išsamesnės informacijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nemokumo (bankroto) bylos UAB „Project EU“ iškėlimo, tinkamai nustatė bei įvertino esmines bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė aktualias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančiai bendrovei atsiskaičius su visais kreditoriais arba kreditoriams atsisakius savo reikalavimų, arba sudarius su kreditoriais taikos sutartį, bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje (iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos) gali būti nutraukiama (JANĮ 78 straipsnio 1, 2 dalys, 79, 80 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė