- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- 1-1451-827/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45095-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Kaltinamasis
- A. C.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius, Laureta Ulbienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, santuokoje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, stogdengiu, gyv., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu ir teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. C. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2022-11-28 apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilusio konflikto metu tyčia 1 (vieną) kartą sudavė delnu N. K. į veido sritį, paėmęs ją už dešinės rankos ir suspaudęs, išstūmė N. K. iš buto, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje ir dešinio žasto srityje bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažįsta visiškai, dėl gailisi. Paaiškino, kad apie 21.30 val. jie atvažiavo į butą. Kaltinamasis atidarė duris ir pamatė nukentėjusiąją ir savo brolį. Pasakė, kad jau vėlu. Brolį įleido, o N. K. neleido. Ji kaltinamąjį stūmė, todėl jai trenkė. N. puolė muštis, todėl ištempė ją į laiptinę. Brolis juos išskyrė. Žmona jį nutempė į butą, uždarė duris. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija.
Į klausimus kaltinamasis nurodė, jog N. žengė į butą. Jis jai delnu trenkė į veidą. N. puolė muštis. Tuomet ją ištempė į koridorių. Brolis juos išskyrė. Jis stovėjo tarpduryje, neleido N. įeiti, užstojo kelią, bet ji vis tiek ėjo į butą. Buvo maždaug 21.30 val. bute buvo žmona, vaikai, jo motina. Jie matė konfliktą. Tai buvo sekundžių reikalas. Jie jau ruošėsi miegoti. Brolis atvažiavo paimti tašę. O kaltinamasis neleido N. į butą.
Po konflikto N. jam rašinėjo SMS žinutes, kad brolis augino kaltinamojo vaikus, kad kaltinamasis pijokas, kad yra užkoduotas. Jis jai atrašinėjo. Broliui rašė kad nuramintų savo draugę. Brolis jai perdavė, todėl rašinėjo kaltinamajam. Kaltinamasis užblokavo telefono numerį, bet po pusės metų vėl rašinėjo. Mama gyvena pas Kaltinamąjį. Ji broliui sakė, kad atvažiuotų vienas be sugyventinės, bet ji neklauso, važiuoja kartu. Mamai ji nepatinka. Čia tik kaltinamojo žodžiai, kitų įrodymų neturi. N. parašė, kad atvažiavo pas mamą. Iš tikrųjų brolis buvo palikęs kaime pas tetą krepšį. Kaltinamasis atvežė minėtą krepšį į savo butą, brolis atvažiavo jo paimti.
Sutiko su civiliniu ieškiniu, bet mano, kad per didelis, manau, kad turėtų būti maždaug 1500 eurų. Galėtų mokėti dalimis. Turi buto paskolą. Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino žalą. Iš esmės su civiliniu ieškiniu sutinka, bet 5000 eurų per daug. Sumokės, kiek teismas priteis, mano, kad užtektų 1000 eurų. Turiu paskolą butui, lizingą automobiliui, telefonams. Noriu būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Su žmona santykiai idealūs, jie yra eilinė šeimą. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, pasitaiko, kad apsižodžiuoja, muštynių nebūna. Pasitaiko, kad dėl smulkmenų nesutampa nuomonės, muštynių nepasitaiko. Butas priklauso jam ir žmonai. Sprendimus priima abu. Klauso vienas kito nuomonės, gyvena ramiai ir taikiai. Daugiausiai laiko praleidžia namuose ir sode. Kartu gyvena vaikai, (duomenys neskelbtini) metų dukra ir (duomenys neskelbtini) metų sūnus. Su žmona jaučia pagarbą vienas kitam. Viską aptaria, o tada daro. Laisvalaikį leidžia kartu. Įsigijo sodą, įrengė kartu, padeda vaikai. Dukra pilnametė mokosi ir dirba. Jis yra baustas už greičio viršijimą. 8 metus nevartoja alkoholio, nuo tada, kai buvo baustas administracine tvarka. Anksčiau išgerdavo.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, šios aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).
Apklausta kaip nukentėjusioji N. K. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamasis pasakojo ne taip, kaip buvo. Jai buvo sugadinta sveikata, buvo sužalota, todėl patyrė žalą. Skaudėjo veidą, gėrė nuskausminamuosius ir raminamuosius vaistus, jautė psichologinį stresą. Toks atvejis jai buvo pirmas. Blogai jautėsi. Jie atvažiavo ne pas A., o pas mamą. Jie tada neturėjo vandens. Sugyventinis dirba autoservise. Mamos paprašė, kad išskalbtų jo striukę. Ji sutiko išskalbti. Pasakė, kad tuoj atvažiuos. Kai atvažiavo, pamatė, kad A. buvo balkone. Jis atidarė duris, buvo nepatenkintas, pradėjo juos pulti. Iš karto nukentėjusiajai stipriai trenkė. Nežinojo, ką daryti. Sugyventinis paklausė, kodėl jis muša draugę, netrenkė A. A. griebė nukentėjusiajai už rankos, stūmė ir užsidarė bute. Atvažiavo policija ir greitojo medicinos pagalba, ją nuvežė į ligoninę. Pripažino nukentėjusiąja, komisija nustatė sužalojimus.
A. iš visos jėgos trenkė jai ranka į veidą, nosį, akį. Po smūgio paraudo akis, sutino nosis, toje pusėje atsirado mėlynė. Ant rankos-ant žasto taip pat atsirado mėlynė. Kai stūmė, buvo vienas priešais kitą. Griebė už rankos ir stūmė, ji vos nepargriuvo.
Į butą neužėjo, stovėjo ant slenksčio. A. buvo bute, jie buvo tarpduryje. Jos sugyventinis taip pat nebuvo užėjęs į butą. Jis paklausė, kodėl A. muša nukentėjusiąją. Barnis vyko koridoriuje. Kai atvažiavo, A. paklausė, kodėl taip vėlai. Dėl streso jau visko neprisimena. Sugyventinis nebuvo užėjęs į butą, A. sakė netiesą. Barnis vyko bendrame koridoriuje. Ten A. ją stūmė ir pabėgo. Ji iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą.
A. nebuvo sakęs, kad jai negalima užeiti. Ne jis to buto savininkas. Ten ilga istorija, nenori pasakoti. Gal A. jaučiasi buto šeimininku. Mama juos kviečia atvažiuoti, bet nevažiuoja.
Tą vakarą mama buvo, priėjo prie durų. Jiems neleido prieiti, per A. perdavė striukę. J. atėjo iš kambario. Jų dukra taip pat matė barnį. Sūnus nėjo iš kambario. Su J. santykiai buvo normalūs. Dabar su A. nebendrauja. Mama kviečia užeiti į svečius, neina, pasėdi mašinoje ir viskas. Po sužalojimo vartojau nalgesin, ibuprofeną, tepalus, lašino vaistus į nosį, tepė ranką. Pajuto psichologinį smurtą, toks atvejis jos gyvenime buvo pirmas. Gėrė raminamuosius vaistus diazepamą, išrašė gydytojas. Dėl SMS pranešimų, A. rašė, kad ji yra nenormali, kad be jos liūdi psichiatrinė ligoninė, todėl ir ji atrašė. A. jaučiasi buto savininku. Tarp brolių buvo nesutarimų. Tame bute gyvena jų mama. Pas A. nevažiuodavo, tik pas mamą. Jie, kaip broliai, nesutaria. Anksčiau sutardavo. Kilo nesutarimai dėl nekilnojamojo turto, tame tarpe ir dėl šito buto. Nenori to pasakoti. Nesutarimai kilo dėl paveldėjimo, kažkam atiteko trijų kambarių butas, o kažkam vieno kambario.
Jai buvo sumuštas veidas. Nežino, ką A. sakė policijos pareigūnams. Jie su jais važiavo į ligoninę. Kai ji išėjo iš gydytojo kabineto, jie kalbėjo su gydytoju. Po to rašė protokolą mašinoje. Ji skundėsi skausmais, galvos svaigimu.
Šalies argumentai
Mano, kad nereikia laidavimo. Tegu atsako už svetimo žmogaus mušimą. Dėl civilinio ieškinio, kaip nuspręs teismas. Nors A. sutiko su civiliniu ieškiniu, tik nurodė, kad per daug, jai pinigai nelabai rūpi, tegu atlygina nors už vaistus. Sutiko, kad civilinis ieškinys būtų 1000 eurų už vaistus. Nosis buvo ištinusi, bėgo išskyros, reikėjo lašinti vaistus. Kraujo šiek tiek buvo. Ji nedirba, yra registruota darbo biržoje, ieško darbo namie, turi neįgalumą. Tada taip pat nedirbo, laukia operacijos. Sugyventinis dirba iki 19 val. Jie tik atnešė palikti jo striukę. Buvo ne naktis, maždaug 21 val. Atvažiavo ne pas A., o pas mamą, buvo įspėję, kad užeis. Prašė priteisti už vaistus 1000 eurų.
Apklausta kaip galima laiduotoja J. C. nurodė, kad prašo paskirti ją laiduotoja. Santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) metais. Turi du vaikus. Sutaria gerai. Šis įvykis netikėtas. Visur būna kartu, gerai sutaria, visur randa kompromisą. N. pasakyta nevažiuoti pas juos. Tada jie atvažiavo vėlai, jie jau ruošėsi eiti miegoti, ryte anksti keliasi. Skambino apie 19 val., o atvažiavo po 21 val. Vyras nesuvaldė emocijų, N. elgėsi įžūliai. Su vyru kalbėjo apie šį įvykį. Jis gailisi, kad taip pasielgė, norėjo, kad N. išeitų. Su vyru visada būna kartu, tik darbe ne kartu. Kai vyras paklausė, ar ne per vėlai, N. elgėsi įžūliai, pasakė „ne pas tave atvažiavome, ne tavo reikalas“. Vyro brolis atvažiavo paimti rankinę, kurią buvo palikęs kaime. Ji atvežė iš kaimo. Žadėjo atvažiuoti po 19 val., o atvažiavo po 21 val., kai jie jau buvo lovoje. N. vežė drabužius, kurių jiems nereikėjo. Sakė, kad nevežtų, ji įsižeidė. Apie striukės skalbimą nieko nežino. Jie patys turi skalbimo mašiną. Mano kad, vyras N. trenkė delnu nestipriai, sužalojimų nematė. Po konflikto vyro brolis patraukė N., ji patraukė vyrą, kad nesitęstų konfliktas toliau. Su vyru dažnai kalba ta tema, kad daugiau nebūtų. Jis jos klauso. Vyras yra geras, mylintis, supratingas, gerbiantis. Pas juos konfliktų nevyksta. Jeigu apsižodžiuoja, atsiprašo. Labai gaila, kad įvyko šis konfliktas. Gaila vyro. Gal buvo galima kitaip spręsti situaciją, gal jai reikėjo išeiti. Sumokėti užstato negalėtų. Turi paskolą butui, automobiliui. Dirba kepėja, neturi papildomų pajamų.
Apklausta kaip liudytoja J. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu su sutuoktiniu A. C., sutuoktinio motina N. C., dukra J. C. ir nepilnamečiu sūnumi A. C. 2022-11-28 apie 22 val. jai būnant namuose į duris kažkas pasibeldė. Jos sutuoktinis nuėjo atidaryti durų. Atidarius duris, ji pastebėjo sutuoktinio brolį I. C., šalia stovėjo šio sugyventinė N. K., kuri I. pasakė "užeik" ir šis užėjo. Iš paskos užėjo ir I. sugyventinė. Jos sutuoktinis pasakė, kad šie čia nepageidaujami, kadangi yra vėlus paros metas, visi ruošiasi miegoti, bei liepė išeiti, tačiau pastarieji išeiti nenorėjo, todėl vyras brolį ir šio sugyventinę išstūmė ir uždarė duris, kad šie daugiau neitų. Vyras specialiai N. nemušė, galimai grumtynių metu galėjo ranka kažkur pataikyti. Po kurio laiko atvažiavo policija. Konflikto nepilnametis vaikas nematė. Sutuoktinio brolis I. su savo sugyventine gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone (b. l. 68-70).
Šalies argumentai
2022-11-29 pareiškime Vilniaus apskr. VPK N. K. nurodė, jog 2022-11-28 apie 21 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjus pas sugyventinio brolį A. C., įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. su dešinės rankos delnu sudavė pareiškėjai vieną kartą į veido sritį, taip pat sugriebė už dešinės rankos bei ją suspaudė, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022-11-28 21:34 val. bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas telefonu iš N. K., jog pranešėją sumušė vyro brolis I. C., moteriai (duomenys neskelbtini)metai, sumuštas veidas, kraujuoja iš nosies. Moteris laukia laiptinėje (b. l. 8-10).
Iš 2022-11-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad Apžiūrimas objektas yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, penkių aukštų name, penktajame aukšte esantis buto Nr. (duomenys neskelbtini) koridorius. Į namą įėjimas yra pro telefonspyne rakinamas duris. Patekus į penktąjį aukštą, kairėje pusėje matomos rudos spalvos šarvines duris, ant kurių yra skaičius Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus pro duris, patenkama į buto koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje, matomas tamsios spalvos odinis suoliukas, kurio apačioje sudėta avalynė. Taip pat, dešinėje pusėje prie sienos matoma rudos spalvos spintelę. Ant spintelės yra tamsios spalvos rankinė. Kairėje pusėje yra sieninė spinta. Už sieninės spintos, kairėje pusėje yra virtuvė. Apžiūrimoje vietoje bendra tvarka nepažeista, niekas nesudaužyta, jokių grumtynių pėdsakų nesimato. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta, niekas nepaimta. Vaizdo kamerų nėra (b. l. 21-25).
Iš 2022-12-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 3931/2022(01), matyti, kad jos išvadose konstatuota, jog N. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dešinio žasto srityje, padarytos minėtas kūno sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-11-28). Nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant nustatytus sužalojimus nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius nukentėjusiajai kietais bukais daiktais į nurodytas kūno sritis, tiek pačiai nukentėjusiajai griūvant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas (b. l.44-45).
Apklaustas kaip liudytojas I. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2022-11-28 apie 21.30 val. jis su savo sugyventine N. K. atvyko pas jo brolį A. C., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su jo mama N. Jie atėjo, nes norėjo palikti savo striukę išskalbti. Pasiskambinus į duris, šias atidarė jo brolis, jie užėjo į buto vidų. Pirmas užėjo jis, o iš paskos jo sugyventinė. Tik užėjus į butą, jo brolis pradėjo šaukti, kad jie vėlai atvažiavo, ir tuo metu sudavė jo sugyventinei vieną kartą savo dešinės rankos delnu į veido sritį, tada paėmė jo sugyventinei už dešinės rankos, pradėjo juos stumti iš buto. Išstūmus juos iš buto į laiptinę, brolis užsidarė duris ir užsirakino. Tuo metu jo sugyventinė pasakė, kad jai skauda veidą dėl A. veiksmų. N. dėl įvykio pranešė policijai. Į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri apžiūrėjo jo sugyventinę bei išvežė į RVUL. Pas brolį jie negyvena, gyvena kitu adresu (b. l. 73-74).
Apklausta kaip liudytoja A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-11-28 apie 21.40 val., patruliuodami su vyresniuoju tyrėju D. K. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sugyventinio brolis. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja su savo sugyventiniu laukė jų lauke prie namo laiptinės. Pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, N. K., paaiškino, kad su sugyventiniu atėjus pas šio brolį (vardo ir pavardės neprisimena), tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinio brolis sudavė jai ranka į veido sritį ir kitaip smurtavo. Moteris buvo susijaudinusi, rodė dešinę veido pusę, kur šiai sudavė, tačiau ant moters veido jokių sumušimo žymių nesimatė. Taip pat nesimatė smurto žymių ir ant kitų matomų moters kūno vietų. Pasiaiškinę situaciją jie nuėjo į butą, o pranešėja su sugyventiniu liko laukti greitosios pagalbos. Atėjus į butą juos pasitiko pranešėjos sugyventinio brolis (vardo, pavardės neprisimena), kuris paaiškino, kad brolis su sugyventine, nieko nepranešę, atėjo išsiskalbti drabužių, jam tai nepatiko ir jis nenorėjo šių leisti; prie durų su brolio sugyventine įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis išstūmė šiuos abu pro duris, vyko grumtynės. Vyras neneigė, kad grumtynių metu sudavė netyčia moteriai į veidą. Bute dar buvo galimai smurtavusio vyro žmona ir mama. Jie grįžo į lauką, ten jau buvo greitoji pagalba. Medikai apžiūrėjo pranešėją ir nusprendė ją dėl galvos svaigimo vežti į ligoninę (b. l. 79-82).
Iš 2023-01-20 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, iš kurio matyti, kad paskambinusi pranešėja, prisistačiusi N. K., praneša, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ją sumušė vyro brolis, reikia greitosios, truputį kraujuoja nosis (b. l. 84-85).
Iš 2023-03-13 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų "Body" kamera filmuota medžiaga (5 vaizdo įrašai, filmuota kameromis, esančiomis ant abiejų pareigūnų). Apžiūros metu nustatyta, kad:
- Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, lauke prie namo laiptinės jų laukia moteris ir vyras (pagal byloje esančius duomenis, nukentėjusioji N. K. ir jos sugyventinis I. C.). Pareigūnui priėjus ir paklausus, kas nutiko, I. C. pasakoja, kad atvažiavo pas brolį su savo žmona, o brolis užpuolė ją, nežino kodėl. N. K. papildo, kad brolis supyko, nes jie atvažiavo vėlai, o jie atvežė motinai sugyventinio striukę išskalbti, I. C. brolis ją užpuolė, trenkė per veidą iš visos stiprybės (parodo ranka dešinėje veido pusėje), sako, kad viską ten skauda, kad po to stūmė, ji vos nenukrito (parodo, kaip stūmė, paimdama sau už dešinės rankos striukės žasto srityje). Moteris sako, kad rašys pareiškimą, paaiškina, kad policiją kvietė ji, viską taip ir sakė, kaip dabar pasakoja jiems. Pareigūnui paklausus, kur dabar yra brolis, moteris ir vyras atsako, kad namuose, blaivus, nes užsikodavęs. Pareigūnai paprašo vyro ir moters pateikti asmens dokumentus;
- Pareigūnai palieka vyrą ir moterį laukti, o patys eina į butą, duris atidaro vyras (pagal byloje esančius duomenis - A. C.). Pareigūnams užėjus į butą ir paklausus, kas nutiko, A. C. aiškina, kad nepageidaujami svečiai (brolis su sugyventine) atvažiavo vėlai, užėjo į namus kaip pas save namuose ir ėjo kaip tankas. Jis vos išstūmė ir ten (mosteli link durų) susibaladojo. Ekrane matome pagyvenusio amžius moterį ir vidutinio amžiaus moterį (pagal byloje esančius duomenis, įtariamojo motiną N. C. ir žmoną J. C.). J. C. sako, kad jie anksti keliasi į darbus, vaikai į mokyklas ir kad jie jau buvo susiruošę miegoti (b. l. 92-93).
Motyvuojamoji dalis
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir kaltinamojo A. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta. Kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. Taigi jo kaltę padarius kaltinime nurodytus veiksmus patvirtina kaltinamojo pripažinimas bei jo parodymai. Taip pat jo kaltę bei kaltinime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios N. K. parodymai, pranešimas bendrajam pagalbos centrui ir jo garso įrašas, specialisto išvada, liudytojų J. C., I. C. ir A. Ž. parodymai ir kita bylos medžiaga.
Kaltinamasis pripažino, kad 2022-11-28 apie 21.20 val. kilus konfliktui tarp jo ir brolio bei brolio sugyventinės nukentėjusiosios N. K., dėl to, kad šie per vėlai atvažiavo pas jį į namus, išstūmė iš buto N. K. ir trenkė jai vieną kartą į veidą savo rankos delnu. Stumdamas iš buto buvo suėmęs nukentėjusiąją už dešinės rankos ir ją suspaudė. N. žengė į butą, jis jai trenkė į veidą, tada N. puolė muštis ir jis ją dėl to išstūmė iš buto.
Nukentėjusioji N. K. patvirtino, kad ji su savo sugyventiniu I. C. atvyko pas kaltinamąjį į namus, nes norėjo perduoti motinai drabužius. Atvykus juos pasitiko A. C. ant buto slenksčio, iš karto stipriai trenkė jai per veidą, griebė ją už rankos ir stūmė į koridorių ir užsidarė duris. Ji su sugyventiniu nebuvo užėję į butą, stovėjo tarpduryje ant slenksčio. I. C. taip pat patvirtino, kad atvyko į blolio A. C. namus nes norėjo perduoti striukę išskalbti. Duris atidarė brolis. Liudytojas užėjo pirmas, tada N. K., brolis pradėjo šaukti, nes jie vėlai atvažiavo, trenkė jo sugyventinei dešinės rankos delnu į veidą, paėmė ją už dešinės rankos ir pradėjo stumti juos iš buto į laiptinę. Išstūmęs užsirakino. Liudytojas J. C. taip pat iš esmės patvirtino šias aplinkybes, kad kaltinime nurodytu laiku pas juos atvyko jos vyro brolis su sugyventine N. K.. Vyras atidarė duris, broliui pasakė užeiti. Iš paskos užėjo ir jo sugyventinė N. K. Brolis jiems pasakė, kad jei nepageidaujamai, nes vėlu ir liepė išeiti, kadangi jie nenorėjo išeiti vyras brolį ir sugyventinę išstūmė per duris. Specialisto išvada patvirtino, kad tyrimui buvo pateikta ambulatorinio apsilankymo lapas ir apžiūrėta pati N. K. Tyrimas atliktas 2022-12-08. N. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dešinio žasto srityje, padarytos minėtas kūno sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-11-28). Nustatyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog A. C. 2022-11-28 apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilusio konflikto metu tyčia 1 (vieną) kartą sudavė delnu N. K. į veido sritį, paėmęs ją už dešinės rankos ir suspaudęs, išstūmė N. K. iš buto, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje ir dešinio žasto srityje bei sukėlė fizinį skausmą
BK 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo atveju dėl kaltinamojo tyčinio smūgio ranką į veidą ir stipraus rankos suspaudimo buvo padaryta poodinės kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje ir dešinio žasto srityje. Smūgis ranka į veidą buvo suduotas tikslingai, tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą ir nežymiai sužaloti nuketėjusiąją, taip pat ir stiprus suspaudimas rankos buvo padarytas tikslu sukelti jai fizinį skausmą ir padaryti sužalojimą, todėl A. C. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant sutuoktinę J. C.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką;
2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką;
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;
4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
Kaip matyti iš bylos duomenų, A. C. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 40 straipsnio 1 dalis), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo metu jis visiškai prisipažino savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir gailisi ją padaręs (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), atlygino Vilniaus teritorinės liginių kasos ieškinį, sutiko atlyginti nukentėjusiosios N. K. ieškinį, kurio reikalavimą ji sumažino iki 1 000 eurų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat būtina nustatyti BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą aplinkybę, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tam kad būtų sprendžiama dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021).
Vertinant šią situaciją darytina išvada, kad šiuo atveju kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, dėl to gailisi. Jis yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nuoširdų gailėjimąsi, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals ir jam gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
J. C. kaip galima laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, charakterizuojama teigiamai, turi teigiamą įtaką kaltinamajam M. R., kadangi yra jo sutuoktinė. Jų tarpusavio santykiai geri, nurodo, jog ryšys tvirtas, jie gerbia vienas kitą ir palaiko. J. C. sutinka prisiimti atsakomybę už kaltinamąjį A. C., nori jam padėti pasitaisyti, tiki ir laiduoja, kad jis daugiau nenusikals. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad J. C. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas A. C., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą J. C. atsakomybėn. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes laidavimo terminas nustatytinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę – dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, taip pat įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laiduotojos asmenybę, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti taikomas be užstato.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nors prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau proceso metu praktiškai taip ir neatsiprašė nukentėjusiosios dėl prieš ją pavartoto smurto ir padaryto jai kūno sužalojimo. Tik paskutinio žodžio metu paskubomis išsakė atsiprašymą. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad nors kaltinamasis ir gailisi, bet jis nėra visiškai nuoširdus. Duodamas parodymus nuolat stengėsi teisinti savo elgesį nukentėjusiosios netinkamu elgesiu, tačiau smurtas prieš žmogų negali būti pateisinamas vien tuo, kad šis elgiasi kažkaip, kaip kaltininkui nepatinka. Kiekvieną situaciją ir konfliktą būtina spręsti ne smurtinėmis priemonėmis, juo labiau be fizinio smurto. Įvertinus visa tai, manytina, jog baudžiamosios atsakomybės tikslai bus labiau pasiekti paskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – minimalia įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis)
N. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydama atlyginti jai neturtinę žalą 5 000 eurų dydžio, kurią ji patyrė dėl prieš ją pavartoto fizinio smurto. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė civilinio ieškinio reikalavimą mažino iki 1000 eurų, kaltinamasis pripažino pareišktą ieškinį šioje dalyje, t. y. 1000 eurų dalyje.
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė neturinę žalą. Prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, suduotas smūgis į veidą, dėl ko ji patyrė skausmą, pažeminimą, jai buvo padarytas sužalojimas – kraujosruva kaktos dešinėje pusėje. Taip pat stumiant stipriai suėmus už rankos ji patyrė fizinį skausmą ir taip pat sužalojimą – kraujosruvą dešinio žasto srityje. Dėl kraujosruvų jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip minėta, dėl prieš ją pavartoto fizinio smurto, nuketėjusioji patyrė fizinį skausmą, buvo šokiruota ir išgąsdinta dėl įvykio, patyrė pažeminimą. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukėlė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, pažeminimą, nusivylimą ir pasitikėjimo praradimą. Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia – kaltinamasis tyčia trenkė jai į veidą, tyčia sugriebęs stipriai už rankos stūmė į koridorių, be to, fizinis smurto panaudojimo priežastis, kad N. K. nepageidaujama užėjo į kaltinamojo butą, nėra pateisinama ir teismo vertinimu, nemažina kaltinamojo kaltės ir atsakomybės. Įvertinus visa tai manytina, kad šiuo atveju nuketėjusiosios reikalaujama priteisti 1000 eurų suma nėra per didelė. Pažymėtina, kad kaltinamasis sutiko su šia dalimi ieškinio reikalavimo, t. y. tarp šalių ginčo nėra, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti klausimą dėl nukentėjusiosios sumažinto reikalavimo mažinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
A. C. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (500 eurų) įmoką nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
A. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos.
N. K. ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. C. ieškovės N. K. naudai 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Išaiškinti A. C., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor banke LT144040063610000390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.