- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- ATP-386-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-42-3-00166-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2016-02-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. vasario 11 d. 20.12 val. Šilalės m., (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę, traukė automobilio rankinį stabdį slysdamas į šonus, sukeldamas kitų asmenų pasipiktinimą ir keldamas grėsmę eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Sustojo ir pastatė automobilį pažeisdamas kelio horizontaliojo stovėjimo reikalavimą. Tokiu būdu V. J. kaltinamas pažeidęs KET 5, 8, 3 priedo 1.1 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 4 d.
Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniosios specialistės L. B. 2016 m. kovo 3 d. nutarimu pažeidėjui už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirta 450 Eur bauda, atimant specialiąją teisę vairuoti transporto priemones 19 mėnesių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. J. skundu teismo prašė panaikinti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniosios specialistės L. B. 2016 m. kovo 3 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-05-05 nutarimu skundą tenkino. Panaikino Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2016 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 93N-53097906-16 dalį, kuria vadovaujantis ATPK 124² str. 2 d. V. J. paskirta 450 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 19 mėnesių, ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. J. pagal ATPK 124² str. 2 d. nutraukė. Kitą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2016 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 93N-53097906-16 dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatas (toliau Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-05-05 nutarimą ir priimti naują nutarimą – patraukti V. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų. Teigia, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas.
Pasak Institucijos, V. J. chuliganišką vairavimą patvirtino Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L., kuris nurodė, kad žiedinėje sankryžoje pastebėjo automobilį „Peugot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas chuliganiškai važiavo į automobilių stovėjimo aikštelę. Chuliganiškas vairavimas pasireiškė tuo, kad buvo didinamos automobilio variklio apsukos bei naudojamas stovėjimo stabdis, nes automobilio dešinės pusės galinis ratas iš viso nesisuko, automobilis judėjo, girdėjosi padangų cypimas, vairuotojo vairuojamas automobilis slydo šonu, sukeldamas pavojų eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Liudytojo duoti parodymai teisme yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, jie ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir identiškai atitinka įvykio aplinkybes, nurodytas 2016-02-11 tarnybiniame pranešime, todėl jais nesiremti nėra jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymus, kad automobilis slydo šonu, įrodo ir garso įrašas, kuriame V. J. teigia, kad pareigūnai kaltina, kad „chuliganiškai vairavau, saules piešiau“, nors K. L. tokio kaltinimo nebuvo pasakęs. Be to, V. J. ne kartą baustas administracine tvarka, o tai neigiamai charakterizuoja V. J.. Apelianto teigimu, tai, kad važiavimo pėdsakai nebuvo užfiksuoti jokiomis techninėmis priemonėmis, nesudaro pagrindo neskirti administracinės nuobaudos. Nurodo, kad pėdsakų užfiksuoti nebuvo galimybės dėl objektyvių priežasčių: kelio danga buvo šlapia, o vaizdo kameros nusuktos į kitą pusę. Kitų liudytojų parodymais nebuvo pagrindo remtis, nes jie visi yra V. J. draugai ir siekė padėti išvengti V. J. administracinės atsakomybės.
Taip pat mano, kad faktas, jog eismo įvykio schema, nuotraukos darytos 2016-02-12 po protokolo surašymo, nedaro protokolo neteisėto, nes pažeidėjas susipažino su bylos medžiaga 2016-03-03 bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą pareiškėjas V. J. prašo Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad liudytojo K. L. teisme duoti parodymai kardinaliai skiriasi nuo tarnybiniame pranešime nurodytųjų. Važiuojant žiedine sankryža neįmanoma matyti, kas vyksta priešingoje sankryžos pusėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Be to, buvo tamsu, todėl matyti, kad nesisuka galinis ratas, nebuvo jokios galimybės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad į aikštelę įvažiavo iš lėto, nekeldamas jokios grėsmės aplinkiniams. Taip pat teigia, jog ant šlapios kelio dangos neįmanoma padaryti taip, kad cyptų automobilio ratai. Institucija teisme negalėjo paaiškinti, kodėl įrodymai buvo renkami tik kitą dieną, kodėl tą pačią dieną aikštelėje buvę asmenys nebuvo apklausti. Teigia, jog tiriant administracinį teisės pažeidimą, buvo pažeisti ATPK 260 straipsnyje numatyti reikalavimai protokolui. Pareiškėjo teigimu, byloje nėra įrodyta, kad jis padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, todėl apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Institucijos apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš skundo turinio matyti, kad Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą, kurio dalį Šilalės rajono apylinkės teismas panaikino, nesutinka su teismu ir mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių V. J. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo. Teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nesutinka su apeliantu, jog žemesniosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie padarytą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
V. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje. Šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba vairuotojo ar kitų žmonių saugumui. Sprendžiant klausimą, ar V. J. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. J. transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo, savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo arba vairuotojo ar kitų žmonių saugumui, kaltės forma turi būti tik tyčia.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas remiantis vien liudytojo K. L. duotais parodymais ir tarnybiniu pranešimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog vien šie parodymai sudaro pagrindą patraukti V. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.
Nesutiktina su V. J., jog K. L. parodymai kardinaliai skiriasi, tačiau, kaip minėta, jų nepakanka įrodyti, kad V. J. padarė administracinį teisės pažeidimą. Iš liudytojo nurodytų aplinkybių negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pažeidimas buvo padarytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidimas padarytas tamsiu paros metu. Tai patvirtino liudytojas K. L., pareiškėjas bei pareigūnai, atvykę į įvykį ir nurodę, kad nuotraukų negalėjo padaryti, nes buvo tamsu. Įvertinus tai, abejotina, kad liudytojas K. L. aiškiai galėjo pamatyti, kad nesisuka automobilio dešinės pusės galinis ratas. Be to, liudytojo nurodytą aplinkybę, kad įtarimų V. J. vairuojamas automobilis sukėlė dar jam važiuojant žiedine sankryža, paneigia vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo užfiksuotų duomenų negalima teigti, kad V. J. vairuojamas automobilis jau važiuojant žiedine sankryža sukėlė įtarimų. Atsižvelgus į abejotinus ir kitais objektyviais duomenimis nepatvirtintus K. L. parodymus, priešingai, nei teigia apeliantas, nėra pagrindo skirti administracinę nuobaudą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tą pačią dieną nebuvo renkami jokie kiti įrodymai. Įvykio schema bei nuotraukos padarytos kitą dieną, todėl nesimato realios situacijos, buvusios pažeidimo padarymo metu. Byloje yra pateikta tik viena nuotrauka, daryta iš karto po pažeidimo, kuri patvirtina, kad V. J. pastatė automobilį ant horizontalaus kelio ženklo. Duomenų, kad būtų likę chuliganiško vairavimo pėdsakų, nėra. Byloje pateiktos nuotraukos, darytos kitą dieną, nepatvirtina fakto, kad V. J. vairavo chuliganiškai. Taip pat neaišku, kodėl atvykę pareigūnai neapklausė tuo metu automobilio stovėjimo aikštelėje buvusių asmenų, o jie buvo apklausti tik 2016-02-18 (b. l. 24–26). Taip pat nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų naudojęs stovėjimo stabdį. Pareiškėjas nurodė, kad stovėjimo stabdis jo automobilyje neveikia, tačiau pareigūnai iš karto po įvykio šio fakto nepatikrino.
Nesutiktina su apeliantu, jog pareiškėjo kaltę dėl chuliganiško vairavimo patvirtina tai, kad jis pats nurodė, jog pareigūnai jį kaltina chuliganišku vairavimu, kad „piešė saules“, nors jam liudytojas K. L. tokio kaltinimo net nebuvo pateikęs. Iš byloje pateikto garso įrašo girdėti, kad V. J. teigia, jog jis nebuvo užtraukęs rankinio stabdžio, ir klausia, kaip įrodys, kad tokį stabdį buvo užtraukęs. Iš šio garso įrašo nėra girdėti, kokius kaltinimus V. J. iš pradžių nurodė liudytojas K. L., tačiau iš V. J. duoto atsakymo akivaizdu, kad jį kaltino dar važiuojant užtraukus rankinį stabdį, o tai reiškia, kad jį kaltino vairavus chuliganiškai. Garso įrašas, kuris darytas nežinant pareiškėjui, taip pat patvirtina, kad jis iš karto kategoriškai nesutiko su jam inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu, tačiau pareigūnai nesiėmė visų priemonių įrodyti pažeidimo padarymą. Aplinkybė, kad V. J. praeityje yra ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus, nepatvirtina, kad padarė ir šį administracinį teisės pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto. Nesant užfiksuotų jokių objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą, išskyrus duotus liudytojo K. L. parodymus, kurie kelia abejonių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nutraukė. Nagrinėjamu atveju visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas rinkdami įrodymus apie padarytą pažeidimą ir neįrodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta informacija yra teisinga (ATPK 259 str., 256 str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimą nepakeistą ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.