Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltgroup“ atstovui bankroto administratoriui Laimonui Tamošaičiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (tolia – UAB) „Farnus“ atstovams direktorei L. V., S. L. (2018-03-02 teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Baltgroup“ ieškinį atsakovei UAB „Farnus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė 2017-10-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė iš atsakovės priteisti 64 480 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-26 nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei. 2017-07-18 ieškovė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) gavo operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje nurodyta, jog atsakovė ieškovei teikė paslaugas, atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Ieškovė nurodė, jog remiantis 2017-08-29 gautais dokumentais – sąskaitomis faktūromis Nr. ST170513 (2017-05-13), BA-0025 (216-12-30), ST 16130 (2016-11-30), ST 17052 (2017-05-02), ST 161230 (2016-12-30), ST 17209 (2017-02- 09), ST170131 (2017-01-31) – atsakovė skolinga ieškovei 64 480 Eur už atliktus darbus. Ieškovė nurodė, jog atsakovei 2017-07-21 ir 2017-08-09 pateikė prašymą-pretenziją sumokėti įsiskolinimą, tačiau siųsti laiškai grįžo neįteikti.Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ne visi su ieškiniu pateikti dokumentai atitinka tikrovę, yra dubliuojami, nepateikti dokumentai, pagal kuriuos buvo apmokėtos galbūt suteiktos paslaugos.Atsakovė nurodė, kad pagal šalių sudarytą personalo nuomos-laikinojo įdarbinimo 2016-11-04 sutartį (toliau – ir Sutartis) ieškovė įsipareigojo pateikti kvalifikuotus darbuotojus suvirintojus darbui atsakovės objektuose Vokietijos Federacinėje Respublikoje, automobilių industrijos gamyklose. Nurodė, jog ieškovė pasirašydama sutartį žinojo, kur dirbs darbuotojai ir kokie reikalavimai jiems keliami. Ieškovė išsiųsdama darbuotojus į komandiruotę privalėjo jiems išmokėti komandiruotpinigius ir lėšas kelionei apmokėti. Ieškovė savo pareigų nevykdė, todėl atsakovė savo lėšomis apmokėjo darbuotojams kelionės išlaidas, taip pat sumokėjo atlyginimus Vokietijoje. Ieškovės darbuotojai neturėjo atidarytų atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose, nes nebuvo sutvarkyti darbuotojų dokumentai darbui Vokietijoje, jie neturėjo leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nebuvo drausti. Dėl šios priežasties keli darbuotojai buvo sulaikyti Vokietijos policijos ir išsiųsti iš Europos Sąjungos teritorijos, uždraudžiant įvažiuoti į ES teritoriją 3 metus. Dėl šių aplinkybių Vokietijoje tebevyksta migracijos tarnybų tyrimas.Atsakovė nurodė, kad ieškovės atrinkti darbuotojai buvo nekvalifikuoti, neturėjo suvirintojams reikalingų sertifikatų ir reikalingų darbo įgūdžių. Šios aplinkybės paaiškėjo tik darbuotojams pradėjus dirbti Vokietijoje. Ieškovė neinformavo atsakovės apie esamą tikrą situaciją, todėl ieškovės darbuotojai atliko pagalbinius darbus. Pagal sutartį dirbo penki ieškovės darbuotojai, už juos sutarta mokėti 13 Eur per valandą, todėl penki ieškovės darbuotojai per mėnesį negalėjo uždirbti ieškinyje nurodytos sumos.Atsakovė nurodė, kad ieškovei pateikė visus dokumentus su atsakovės išmokėtomis sumomis, todėl ieškovė kreipdamasi į teismą nurodė neteisingus apskaitos duomenis. Nurodė, kad dirbant Vokietijoje ieškovės darbuotojams buvo išmokėta 10 402 Eur suma, kurią sudarė išmokos: V. V. (V. V.) – 2 325 Eur ir 248 Eur transporto išlaidų; O. S. (O. S.) – 2 242 Eur ir 150 Eur transporto išlaidų; M. K. (M. K.) – 3 000 Eur ir 230 Eur transporto išlaidų; O. S. (O. S.) – 2 107 Eur; G. Z. – 100 Eur. Atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, juose nurodė, kad nė viena su ieškiniu pateikta sąskaita nebuvo deklaruota VMI sistemoje, vadinasi, neįtraukta į apskaitą. Ieškinys turėtų būti pagrįstas tik sąskaitomis, esančiomis įmonės apskaitoje. Nurodė ir tai, kad ieškovės išnuomoti darbuotojai atsakovei buvo priimti į darbą tik prieš juos siunčiant į komandiruotę, vadinasi, darbuotojai nebuvo tinkamai apmokyti ir nebuvo patikrinta jų darbinė kvalifikacija. Nurodė, kad atsakovės gautos ieškovės darbo sutartys skiriasi nuo sutarčių, esančių ieškovės apskaitoje, vadinasi, ieškovės apskaita buvo tvarkoma netiksliai. Ieškovė, pateikdama šias darbo sutartis, suklaidino atsakovę. Nurodė ir tai, kad iš ieškovės pateiktos pretenzijos matyti, kad ieškinys turėtų būti daug mažesnis, negu reiškiamas ieškovės. Pažymėjo, kad visi atsakovės dokumentai yra Klaipėdos apygardos FNTT skyriuje.Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė visiškai. Papildomai nurodė, kad iki ieškinio pateikimo padarė atsakovės turėtų išlaidų užskaitą pagal gautus dokumentus. Atsakovės nurodytos papildomos 1 454 Eur sumos užskaitos padaryti negali, nes to nenumato Įmonių bankroto įstatymas. Rašytinių pretenzijų dėl darbuotojų padarytos žalos, darbuotojų kvalifikacijos ieškovė negavo. Ieškovė nebuvo gavusi VMI privalomojo nurodymo teikti finansines ataskaitas apie išrašytas ir gautas sąskaitas, todėl tokia finansinė ataskaita teikiama nebuvo. Ieškovei išrašytų sąskaitų faktūrų PVM sumos yra deklaruotos, tai patvirtina byloje pateiktos PVM mokesčių deklaracijos. Ieškovės ankstesnė pretenzija surašyta 2017-02-20, tačiau po šios pretenzijos surašymo paslaugos buvo teikiamos, sąskaitos išrašomos, atsakovės vadovė tas sąskaitas pasirašydavo. Su buvusiu ieškovės vadovu A. R. tiesioginio kontakto neturėjo, paaiškinimų dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių administratoriui jis neteikė. Nurodė, kad ieškinį grindžia pateiktomis sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų aktais, suvestine-lentele, t. y. perduotais dokumentais. Bankroto administratoriui faktinės aplinkybės nežinomos.Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad visus darbus nuomojami darbuotojai baigė 2017 metų vasario 5–6 dienomis. Po to pas atsakovę 2017 metų kovą atvyko buvęs ieškovės vadovas A. R. ir paprašė perrašyti sąskaitas, nes turi problemų su buhalteriu. Dėl šių aplinkybių atsirado 2017 metų balandžio, gegužės mėnesio sąskaitos, buvo prašyta, kad A. R. atneštų ankstesnes sąskaitas, jų neatnešė, sakė, kad sunaikino, juo buvo patikėta. Pripažino, kad: 2016-11-30 sąskaita faktūra ir 2016-11-30 atliktų darbų aktas Nr. 161130, kurių suma 5 570 Eur, atsakovei buvo išrašyti už suteiktas paslaugas; 2016-12-30 sąskaita faktūra ir 2016-12-30 atliktų darbų aktas Nr. ST 161230, kurių suma 9 679,50 Eur, atsakovei buvo išrašyti už suteiktas paslaugas; 2017-01-31 sąskaita faktūra ir atliktų darbų aktas Nr. ST 170131, kurių suma 6 304,50 Eur, atsakovei buvo išrašyti už suteiktas paslaugas; 2017-02-09 sąskaita faktūra ir 2017-02-09 atliktų darbų aktas Nr. ST 170209, kurių suma yra 1 431 Eur, atsakovei buvo išrašyti už suteiktas paslaugas. Nepripažino dokumentų: 2016-12-30 sąskaitos faktūros, kurios suma 1 210 Eur, nes ši sąskaita yra be atsakovės parašo, atliktų darbų akto; 2017-05-02 sąskaitos faktūros, kurios suma 26 601,85 Eur, nes ši sąskaita yra be atsakovės parašo, atliktų darbų akto; 2017-05-13 sąskaitos faktūros, kurios suma 21 072,15 Eur, nes nėra akto ir atsakovės atstovai nurodė, kad šią sąskaitą pasirašė ne atsakovės atstovas. Nurodė, kad su atsiliepimu pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad yra sumokėję daugiau komandiruotpinigių nuomojamiems darbuotojams, nei administratorius įskaitė (orderiai), t. y. bankroto administratorius padarė 7 389 Eur sumos užskaitą, o turėjo padaryti 8 844 Eur sumos užskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Rašytinės bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių – UAB „Baltgroup“ ir UAB „Farnus“ – 2017-11-04 sudaryta personalo nuomos sutartis (laikinojo įdarbinimo sutartis), kuria UAB „Baltgroup“ įsipareigojo atlikti kandidatų paiešką, nuomą ir atranką į atsakovės pasiūlytas laisvas darbo vietas Vokietijoje ar kitose šalyse, kur atsakovė turės užsakovų (Sutarties 6 punktas). Sutartyje numatyta, jog UAB „Baltgroup“ išrašys sąskaitą faktūrą iki kiekvieno mėnesio 5 dienos, kurią UAB „Farnus“ apmokės per 3 dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo datos. Nustatyta, jog tarp UAB „Baltgroup“ ir fizinių asmenų buvo sudarytos darbo sutartys, nurodant darbovietę UAB „Farnus“: 2016-09-30 sutartis Nr. UKR 160930-6 su O. S.; 2016-09-30 sutartis Nr. UKR 160930-2 su M. K.; 2016-09-30 sutartis Nr. UKR 160930-5 su O. S.. Darbo sutarties 3 punkte numatyta, jog darbdavys (UAB „Baltgroup“) įsipareigoja mokėti darbuotojui 8,50 Eur darbo užmokestį per mėnesį, kartu su atlyginimu mokėti dienpinigius. Ieškovė, pateikdama reikalavimą atsakovei sumokėti 64 480 Eur skolą, savo reikalavimą grindė sąskaitomis faktūromis: Nr. ST170513 (2017-05-13), BA-0025 (2016-12-30), ST 16130 (2016-11-30), ST 17052 (2017-05-02), ST 161230 (2016-12-30), ST 17209 (2017-02-09), ST170131 (2017-01-31). UAB „Baltgroup“ išrašė šias sąskaitas faktūras ir darbų atlikimo aktus UAB „Farnus“: 2016-11-30 sąskaita faktūra Nr. ST 161130 5 570 Eur sumai ir tos pačios dienos data surašytas atliktų darbų aktas Nr. 161130, 5 570 Eu suma; 2016-12-30 sąskaita faktūra Nr. BA-0025 1 210 Eur sumai; 2016-12-30 sąskaita faktūra Nr. ST 161230 9 679,50 Eur sumai ir tos pačios dienos atliktų darbų aktas Nr. ST 161230, 9 679,50 Eur suma; 2017-01-31 sąskaita faktūra Nr. ST 170131 6 304,50 Eur sumai ir tos pačios dienos atliktų darbų aktas Nr. ST 170131, 6 304, 50 Eur suma; 2017-02-09 sąskaita faktūra Nr. ST 170209 1 431 Eur sumai ir tos pačios dienos atliktų darbų aktas Nr. ST 170209, 1 431 Eur suma; 2017-05-13 sąskaita faktūra Nr. ST 170513 21 072,15 Eur sumai; 2017-05-02 sąskaita faktūra Nr. ST 17052 26 601,85 Eur sumai. Ieškovė taip pat pateikė UAB „Farnus“ 2017-01-05 išrašytą sąskaitą faktūrą, serija Farn, Nr. 0007, UAB „Baltgroup“ 1 015 Eur sumai. UAB „Farnus“ 2017-01-09 raštu Nr. 2/170109 UAB „Baltgroup“ prašė įskaityti kaip jau atliktus mokėjimus pagal UAB „Baltgroup“ išrašytas sąskaitas 6 374 Eur skolą. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog UAB „Baltgroup“ darbuotojams dirbant Vokietijoje atsakovė išmokėjo 10 402 Eur, išmokas sudarė išmokos: V. V. – 2 325 Eur ir 248 Eur transporto išlaidų; O. S. – 2 242 Eur ir 150 Eur transporto išlaidų; M. K. – 3 000 Eur ir 230 Eur transporto išlaidų; O. S. – 2 107 Eur; G. Z. – 100 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė pateikė papildomus įrodymus nurodydama, jog UAB „Baltgroup“ darbuotojams dirbant Vokietijoje atsakovė išmokėjo 10 937 Eur, išmokas sudarė: V. V. – 2 425 Eur ir 248 Eur transporto išlaidų; O. S. – 2 242 Eur ir 150 Eur transporto išlaidų; M. K. – 3 200 Eur ir 355 Eur transporto išlaidų; O. S. – 2 107 Eur ir 110 Eur transporto išlaidų; G. Z. – 100 Eur. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-327-687/2015).Rašytinės bylos medžiagos duomenimis nustatyta, jog šalys 2017-11-04 personalo nuomos sutartimi (laikinojo įdarbinimo sutartis) susitarė, jog UAB „Baltgroup“ atliks kandidatų paiešką, nuomą ir atranką į atsakovės pasiūlytas laisvas darbo vietas Vokietijoje ar kitose šalyse, kur atsakovė turės užsakovų (Sutarties 6 punktas). Sutartyje šalys numatė, jog už sutartyje numatytas atliktas paslaugas UAB „Baltgroup“ išrašys sąskaitą faktūrą iki kiekvieno mėnesio 5 dienos, kurią UAB „Farnus“ apmokės per 3 dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo datos. Šie duomenys įrodo, jog šalis siejo sutartiniai santykiai, kai civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus sutarties sąlygas (CK 6.256 straipsnis). Ieškovė teismui pateikė sąskaitas faktūras: Nr. ST170513 (2017-05-13), BA-0025 (2016-12-30), ST 16130 (2016-11-30), ST 17052 (2017-05-02), ST 161230 (2016-12-30), ST 17209 (2017-02- 09), ST170131 (2017-01-31), nurodydama, jog atsakovė pagal nurodytas sąskaitas faktūras (atlikus užskaitas) nesumokėjo 64 480 Eur. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ne visi ieškovės pateikti dokumentai atitinka tikrovę, yra dubliuojami, nepateikti dokumentai, pagal kuriuos buvo apmokėtos galbūt suteiktos paslaugos. Taip pat atsakovė nurodė, jog ieškovė surado nekvalifikuotus darbuotojus, ieškovė darbuotojams pagal darbo sutartis įsipareigojimų nevykdė, todėl atsakovė savo lėšomis apmokėjo darbuotojams kelionės išlaidas, taip pat sumokėjo atlyginimus Vokietijoje.Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus: 2016-11-30 sąskaitą faktūrą Nr. ST 161130 5 570 Eur sumai ir atliktų darbų aktą Nr. 161130, 5 570 Eur suma; 2016-12-30 sąskaitą faktūrą Nr. ST 161230 9 679,50 Eur sumai ir atliktų darbų aktą Nr. ST 161230, 9 679,50 Eur suma; 2017-01-31 sąskaitą faktūrą Nr. ST 170131 6 304,50 Eur sumai ir atliktų darbų aktą Nr. ST 170131, 6 304, 50 Eur suma; 2017-02-09 sąskaitą faktūrą Nr. ST 170209 1 431 Eur sumai ir atliktų darbų aktą Nr. ST 170209, 1 431 Eur suma. Teismas konstatuoja, jog atsakovė, pripažinusi anksčiau paminėtus ieškovės rašytinius įrodymus, pripažino ir juose nurodyto reikalavimo sumą – 22 985 Eur (5 570 + 9 679,50 + 6 304,50 + 1 431) (CPK 187 str.)Atsakovė nepripažino 2016-12-30 sąskaitos faktūros Nr. BA-0025 1 210 Eur sumai ir 2017-05-02 sąskaitos faktūros Nr. ST 17052 26 601,85 Eur sumai, nurodydama, jog jose nėra parašų, ir atliktų darbų akto. Dėl 2017-05-13 sąskaitos faktūros Nr. ST 170513 21 072,15 Eur sumai atsakovė nurodė, jog parašas sąskaitoje faktūroje nėra atsakovės atstovės. Teismas pažymi, jog sąskaitoje faktūroje aprašant suteiktas paslaugas nurodyta, jog atlikti suvirinimo darbai nuo 2016-11-30 iki 2017-02-09, tačiau atliktų darbų akto byloje nėra. Atsakovė nurodė, jog visus darbus nuomojami darbuotojai baigė 2017 metų vasario 5–6 dienomis, todėl 2017-05-13 išrašyta sąskaita faktūra nepagrįsta. Atsakovės atstovei nurodžius, jog minėtoje sąskaitoje faktūroje parašas yra ne jos, ieškovei buvo pasiūlyta spręsti klausimą dėl rašysenos ekspertizės paskyrimo, tačiau ieškovė ekspertizės paskyrimo atsisakė. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė 2017-05-13 sąskaitos faktūros Nr. ST 170513 pagrįstumo, todėl 21 072,15 Eur reikalavimo suma yra nepagrįsta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nurodydama, jog nepripažįsta 2016-12-30 sąskaitos faktūros Nr. BA-0025 1 210 Eur sumai ir 2017-05-02 sąskaitos faktūros Nr. ST 17052 26 601,85 Eur sumai, savo argumentus grindė anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, jog visus darbus nuomojami darbuotojai baigė 2017 metų vasario 5–6 dienomis. Atsakovė taip pat nurodė, jog minėtose sąskaitose nėra atsakovės parašo ir nepateikti atliktų darbų aktai. Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti 27 811,85 Eur sumą pagal anksčiau nurodytas sąskaitas faktūras pagrįstumo (CPK 178, 185 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės atrinkti darbuotojai buvo nekvalifikuoti, neturėjo suvirintojams reikalingų sertifikatų ir reikalingų darbo įgūdžių. Teismas pažymi, jog atsakovė nepateikė įrodymų, jog dėl šių aplinkybių atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas ieškovei ir siekusi nutraukti sutartį, todėl laikytina, jog ieškovė savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytą susitarimą vykdė tinkamai. Atsakovė taip pat nurodė, jog nė viena ieškovės sąskaitų faktūrų nebuvo deklaruota VMI sistemoje, kas reiškia, jog jos nebuvo įtrauktos į įmonės apskaitą. Ieškovė nurodė, jog sąskaitų faktūrų PVM sumos yra deklaruotos, tą patvirtino PVM mokesčių deklaracijos, be to, nurodė, jog ieškovė nebuvo gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos privalomojo nurodymo teikti finansines ataskaitas apie išrašytas ir gautas sąskaitas. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovės anksčiau paminėti argumentai nepaneigia atsakovės pareigos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais vykdyti įsipareigojimus (CK 6.38 straipsnis). Anksčiau nurodytais duomenimis nustačius, jog atsakovė neįvykdė pareigos pagal sutartį ir nesumokėjo ieškovei pagal pateiktas sąskaitas faktūras, konstatuotina, jog atsakovė savo prievolės sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nevykdė, todėl ieškinio reikalavimas dėl 22 985 (5 570 + 9 679,50 + 6 304,50 + 1 431) Eur skolos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas.Atsakovė nurodė, jog ieškovės darbuotojams dirbant Vokietijoje atsakovė mokėjo ieškovės darbuotojams. Rašytinės bylos medžiagos duomenimis nustatyta, jog atsakovė 2017-01-09 pateikė ieškovei raštą Nr. 2/170109, kuriame nurodyta, jog atsakovė pagal kasos išlaidų orderius ieškovės darbuotojams sumokėjo 6 374 Eur. Taip pat byloje pateikta 2017-01-05 sąskaita faktūra, serija Farn, Nr.0007, 1 015 Eur sumai. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos lentelės, pagal šias sumas, t. y. 6 374 Eur ir 1 015 Eur, ieškovė atliko užskaitą, taip sumažindama pagal pateiktas sąskaitas faktūras priskaičiuotą sumą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovės darbuotojams išmokėjo 10 937 Eur išmokas (V. V. – 2 325 Eur ir 248 Eur transporto išlaidų; O. S. – 2 242 Eur ir 150 Eur transporto išlaidų; M. K. – 3 000 Eur ir 230 Eur transporto išlaidų; O. S. – 2 107 Eur; G. Z. – 100 Eur). Teismo posėdžio metu pateikė papildomus įrodymus ir apskaičiavimus, nurodydama, jog ieškovės darbuotojams išmokėjo 12 181 Eur atlyginimo ir dienpinigių ir turėjo 863 Eur darbuotojų kelionės išlaidų. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė ieškovės darbuotojams išmokėjo šias išmokas: V. V. – 2 425 Eur (pagal pateiktus mokėjimo dokumentus: 2016-12-09 50 Eur; 2016-12-21 75 Eur; 2016-12-30 1000 Eur; 2017-01-19 200 Eur; 2017-02-01 100 Eur; 2017-03-17 1000 Eur) ir 248 Eur transporto išlaidų; O. S. – 2 242 Eur (pagal pateiktus mokėjimo dokumentus: 2016-12-23 700 Eur; 2016-12-20 742 Eur; 2016-11-30 250 Eur; 2017-01-26 550 Eur) ir 150 Eur transporto išlaidų; M. K. – 3 200 Eur (pagal pateiktus mokėjimo dokumentus: 2016-12-09 50 Eur; 2016-12-21 1500 Eur; 2017-01-19 200 Eur; 2017-02-01 200 Eur; 2016-12-16 150 Eur; 2016-11-16 100 Eur; 2017-03-17 1000 Eur) ir 355 Eur transporto išlaidų; O. S. – 2 107 Eur (pagal pateiktus mokėjimo dokumentus: 2016-11-30 200 Eur; 2016-12-16 1907 Eur) ir 110 transporto išlaidų; G. Z. – 100 Eur (pagal pateiktus mokėjimo dokumentus 2016-12-12 50 Eur; 2016-12-16 50 Eur). Taigi atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė ieškovės darbuotojams išmokėtas 10 937 Eur išmokas. Teismas mano, jog atsakovė, lentelėje nurodydama, jog ieškovės darbuotojams išmokėjo 12 181 Eur atlyginimo ir dienpinigių, padarė aritmetinę klaidą, nes atlikus matematinius veiksmus pagal pateiktą atsakovės lentelę ir pagal pateiktus rašytinius įrodymus atsakovė ieškovės darbuotojams sumokėjo 10 074 Eur ir 863 Eur kelionėms, iš viso 10 937 Eur. Teismas konstatuoja, jog atsakovė rašytiniais įrodymais įrodė, jog ieškovės darbuotojams sumokėjo 10 937 Eur (CPK 178, 185 straipsniai). Nustačius, kad atsakovė turi galiojančią reikalavimo teisę ir kad šalis saisto priešpriešinės vienarūšės prievolės, galimas prievolių įskaitymas (CK 6.130 straipsnis). Tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju aptartas prievolės pasibaigimo pagrindas negalimas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013; kt.). Teismas pažymi, jog atlikus įskaitymą (CK 6.130 straipsnis), toks atsakovės trečios eilės kreditorių finansinis reikalavimas būtų patenkintas pirmiau už kitų eilių ar tos pačios eilės kitų kreditorių finansinius reikalavimus, pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytą draudimą prievolės šalims įskaityti tarpusavio reikalavimus, taip pat kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, bankrutuojančios įmonės interesus. Dėl šios priežasties atsakovės reikalavimas pripažinti jos teisę atskaityti (įskaityti) papildomai dar 3 548 Eur (10 937 Eur (bendra suma) – 7 389 Eur (įskaityta bankroto administratoriaus suma)) nuostolių sumą negali būti tenkinamas. Atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl šios sumos (3 548 Eur) kreditinio reikalavimo patvirtinimo ieškovei iškeltoje bankroto byloje. Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – komisija) 2017-06-13 sprendimą Nr. DGKS-2829, kuriuo V. V. iš ieškovės buvo priteista 1 120,34 Eur darbo užmokesčio ir 91,10 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas. Šie pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovės pateikti duomenys apie išmokas darbuotojams turi būti sumažinti komisijos sprendimu nuspręsta išieškoti suma. Pažymėtina, jog komisijos sprendime ginčijama V. V. išieškotina suma yra dėl 2017-03-17 išmokėjimo, o, kaip nurodė atsakovė, nuomojami darbuotojai darbą pagal atsakovės ir ieškovės sutartį baigė 2017 metų vasario 5–6 dienomis ir šių aplinkybių ieškovė nepaneigė.Kaip matyti iš ieškovės pateiktos lentelės, pagal pateiktus dokumentus ieškovės atstovas atliko 7 389 Eur (6 374 +1 015) sumos (kur nėra nuginčyta) užskaitą. Teismui konstatavus ieškovės reikalavimo pagrįstumą (neatlikus įskaitymo) dėl 22 985 Eur sumos ir ieškovei atlikus 7 389 Eur įskaitymą, teismas konstatuoja, jog iš atsakovės ieškovei priteistina 15 596 Eur skolos (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.245 straipsnio 3 dalis), t. y. ieškinys tenkintinas iš dalies. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas, kai abi sutarties šalys yra privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, sprendimui įsiteisėjus, sumažintinas 2017-10-20 nutartimi atsakovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 15 596 Eur (CPK 150 straipsnis).Ieškovė nagrinėjamoje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistinas 351 Eur žyminis mokestis (15 596 x 3 proc. – 25 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Duomenų apie kitas šalių bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės UAB „Farnus“ ieškovei BUAB „Baltgroup“ priteisti 15 596 Eur skolą ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą 15 596 Eur sumą nuo 2017-10-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimui įsiteisėjus, sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-20 nutartimi atsakovei UAB „Farnus“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 64 480 Eur iki 15 596 Eur.

Iš atsakovės UAB „Farnus“ valstybei priteisti 351 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.