Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovui J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas J. S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, prieštaravimų į patikslintą ieškinį nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, apie kurį tinkamai ir laiku informuotas (b. l. 62, 63), neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Trečiasis asmuo kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo byloje nepateikė. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje, apie kurį tinkamai informuotas, nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Byla nagrinėjama atsakovui ir trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais, liudytojų B. Č. ir V. M. parodymais, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 1990 m. sausio 27 d., kurią registravo Jonavos rajono LDT VK Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 25 (b. l. 5). Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje apie šeimos sudėtį nurodyta, kad ieškovės R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeimos narys yra jos sutuoktinis J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Ieškovės R. S. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). ). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovė ir atsakovas nėra įregistravę savo vardu transporto priemonių (b. l. 7, 8). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, J. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 11). R. S. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus: 2,4400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,5600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–13). Ieškovė aukščiau nurodytus žemės sklypus paveldėjo atkūrus jai priklausančias nuosavybės teises į jos mirusio tėvo A. O. turtą (b. l. 14).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nurodė, kad jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis nurodė atsakovo nuolatinį alkoholio vartojimą, nelojalumą šeimai, neprisidėjimą prie šeimos poreikių tenkinimo, smurtavimo prieš ieškovę ir jos šeimos narius. Ieškovės nurodomas aplinkybes iš esmės patvirtino ir byloje dalyvavusios liudytojos. Ieškovės paaiškinimu, ji su atsakovu negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2002 m.

Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojų parodymai, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, nes su šeima negyvena beveik 14 metų (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose), o gyvenant santuokoje piktnaudžiavo alkoholiu, prieš ieškovę ir jos šeimos narius vartojo smurtą. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių neginčijo, atsiliepimo byloje nepateikė. Be to, atsakovas neįrodinėjo ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė nutraukus santuoką, jos pavardės nekeisti, atsakovas reikalavimų bei prieštaravimų nereiškė. Todėl, nutraukus šalių santuoką, paliktinos santuokos metu jų turėtos pavardės, atitinkamai „S“ ir „S“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir įsiskolinimų padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu dalintino turto neįgijo, savo vardu neturi įregistravę transporto priemonių. Ieškovė R. S. turi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, kurį įgijo atkūrus jai priklausančias nuosavybės teises į jos mirusio tėvo A. O. turtą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 2,4400 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,5600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninis turtas ir tarp sutuoktinių nedalintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės V. P. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0186/16/00250, kurioje vykdomas išieškojimas iš atsakovo J. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pagal nutarimą Nr. 61N-62972091-16 (kreditorinio įsipareigojimo dydis – 230,44 Eur). Šią prievolę ieškovė teismo prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole išieškotojai. Atsakovas prieštaravimų šiam ieškovės prašymui nepareiškė. Ši prievolė pripažintina asmenine atsakovo J. S. prievole, kuri gali būti tenkinama tik iš atsakovui priklausančio turto ar kitų pajamų (CK 3.115 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė šioje byloje turėjo 541 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių – 41 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį, ir 500 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 4, 34). Ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas šioje byloje turėjo 9,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 1990 m. sausio 27 d., įregistruotą Jonavos rajono LDT VK Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 25.

Dėl santuokos iširimo kaltu pripažinti atsakovą J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – „S“, atsakovui pavardę „S“.

Pripažinti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniniu turtu šį nekilnojamąjį turtą – 2,4400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. S. vardu, ir 0,5600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. S. vardu.

Pripažinti atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis: antstolės V. P. kontoroje (vykdomoji byla Nr. 0186/16/00250), vykdomą išieškojimą išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pagal nutarimą Nr. 61N-62972091-16 (kreditorinio įsipareigojimo dydis – 230,44 Eur).

Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 541 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9,90 Eur (devynis eurus 90 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.