- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-702-851/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01336-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- A. V., O. R.
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. V. ir O. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
O. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste ir – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (du nusikalstamos veikos epizodai), ir nuteistas:
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB (duomenys neskelbtini) lėšų užvaldymas), laisvės atėmimu vieneriems metams ir dešimt mėnesių;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (M. J. lėšų užvaldymas) laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, O. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2018 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta O. R. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
A. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta A. V. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams 6 šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. V. per visą šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
- iš O. R. UAB (duomenys neskelbtini) naudai – 2000 Eur;
- iš A. V. ir O. R. solidariai M. J. naudai – 1050 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. O. R. apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. jis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 2017 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip sausio 9 d. 13.54 val., iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino A. V. į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė už piniginį atlygį pasakyti savo sąskaitos numerį, nurodydamas, kad kažkas jam turi pervesti pinigų, tačiau jo sąskaitą yra areštavę antstoliai, tokiu būdu suklaidindamas A. V., kuris nesuvokdamas nusikalstamos veikos padarymo, sutiko su šiuo pasiūlymu ir SMS žinute išsiuntė jam savo sąskaitos AB „Swedbank“ banke numerį (duomenys neskelbtini), kurį O. R. nenustatytu laiku ir būdu perdavė nenustatytam asmeniui, o pastarasis 2017 m. sausio 9 d. 12.55 val., būdamas Kybartų pataisos namuose, J. B. g. 14, Kybartuose, iš mobiliojo ryšio telefono išankstinio apmokėjimo numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Tele2“ operatoriui, paskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. G. į mobiliojo ryšio telefono numerį ir melagingai prisistatęs finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbuotoju, bei pranešęs, kad iš jo sąskaitos vykdomos neteisėtos finansinės operacijos, o pastarajam patikėjus ir informavus, kad šiuo metu išvykęs į užsienį bei padiktavus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui žmonos B. G. (dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke) telefono numerį bei ją pačią informavus apie šį skambutį, po ko B. G. būnant suklaidintai ir pačiai paskambinus į jos vyro nurodytą telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo atsiliepęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo melagingai prisistatė finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos darbuotoju ir apgaule išviliojo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, kodų generatoriaus sugeneruotus kodus (taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 32 punkte), po ko nenustatytas asmuo iš nenustatyto įrenginio prisijungė prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės informacinės sistemos ir inicijavo dvi finansines operacijas – prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš šios sąskaitos 13.48 val. pervedė į V. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke 1400 eurų ir 13.54 val. pervedė į A. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke 2000 eurų, po ko O. R. tą pačią dieną nuvežė A. V. į prekybos centrą „Mandarinas“, Ateities g. 91, Vilniuje, kur AB „Swedbank“ banko klientų aptarnavimo skyriuje A. V. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 1980 eurų ir šią pinigų sumą perdavė O. R., tokiu būdu jis apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 2000 eurų.
2. Be to, O. R. veikdamas kartu su A. V. ir nenustatytu asmeniu, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, O. R. 2017 m. sausio 17 d. pasiūlė A. V. už piniginį atlygį surasti asmenį, į kurio sąskaitą būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus, o pastarajam sutikus, ir suradus tokį asmenį L. M., tą pačią dieną iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiuntus į jo vardu registruotą AB „Telia Lietuva“ abonentinį telefono numerį (duomenys neskelbtini) L. M. sąskaitos, AB „Swedbank“ banke, numerį (duomenys neskelbtini), kurį O. R. nenustatytu laiku ir būdu perdavė nenustatytam asmeniui, o pastarasis 2017 m. sausio 18 d. 9.39 val. būdamas Kybartų pataisos namuose, J. B. g. 14, Kybartuose, iš mobiliojo ryšio telefono išankstinio apmokėjimo numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Tele2“ operatoriui, paskambino M. J. į mobiliojo ryšio telefono numerį ir melagingai prisistatęs AB „Swedbank“ banko darbuotoju, apgaule įgijo jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, identifikavimo kodų kortelėje nurodytus kodus (taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 32 punkte) – po ko nenustatytas asmuo M. J. vardu iš nenustatyto įrenginio, kuriam tuo metu buvo priskirtas AB „Telia Lietuva“ IP adresas (duomenys neskelbtini), prisijungė prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės informacinės sistemos ir inicijavo vieną finansinę operaciją – prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su M. J. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš šios sąskaitos 09.55 val. pervedė į L. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke 1150 eurų, po ko O. R. tą pačią dieną nuvežė A. V. ir L. M., kuris A. V. buvo suklaidintas ir nesuvokė nusikalstamos veikos padarymo, į prekybos centrą „Mandarinas“, Ateities g. 91, Vilniuje, kur L. M. šiame prekybos centre esančiame AB „Swedbank“ banko bankomate H776/HB iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus išgrynino 300 eurų bei šio banko klientų aptarnavimo skyriuje išgrynino 850 eurų, ir perdavė A. V., o pastarasis šią pinigų sumą perdavė O. R., tokiu būdu jie apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, M. J. priklausantį turtą, 1150 eurų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą, – kurią pasiryžęs sumokėti iš karto. Nurodo, jog 2017 m. rugpjūčio mėnesį su šeima išvyko gyventi į kaimą, po 2017 m. spalio 27 nuosprendžio įsigaliojimo, nepadarė jokių nusižengimų, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, pasiryžęs daugiau nenusikalsti, visada atvykdavo į teismo posėdžius, bei probacijos paskirtus susitikimus, sutinka atlyginti padarytą žalą.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu O. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, apsiribojo tik formaliu įrodymų vertinimu ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 20 straipsnio nuostatas. Anot apelianto, jo nusikalstami veiksmai turėjo būti patvirtinti teisėtais leistinais įrodymais, tarp jų ir tinkamais liudytojų parodymais, kas, apelianto manymu, nebuvo padaryta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė savo ginamųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistųjų O. R. ir A. V. apeliaciniai skundai atmetami.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
6. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).
Dėl nuteistojo O. R. apeliacinio skundo argumentų.
7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad O. R. veika kvalifikuota tinkamai.
7.1. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
7.2. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Esant tokiam pagrindinio sukčiavimo elemento – apgaulės sąvokos aiškinimui, ypatingai svarbu nustatyti ne tik faktines įvykio aplinkybes bet ir panaudotą apgaulės būdą bei tai, ar panaudota apgaulė paveikė nukentėjusįjį ir ar nulėmė jo apsisprendimą veikti kaltininkui palankiu būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).
7.3. Nors O. R. savo kaltę neigia, jo kaltė neabejotinai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų visetu: (nukentėjusiosios M. J., liudytojų A. G., B. G., N. M., L. M., V. J., kito nuteistojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais; savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (t.1, b.l. 71-72, 160-165, 188-189. t.2, b.l. 51-54, b. l. 55-56, b.l. 113); apžiūros protokolais (t.2, b.l. 29-32, 115-120); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais (t.2, b.l. 51-54, 99-102); tarnybiniais pranešimais (t.2, b.l. 11-12, 144-145); kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
7.4. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus O. R. apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu, apsiribojo tik formaliu įrodymų vertinimu ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 20 straipsnio nuostatas.
7.5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą. Šių įrodymų visetas įrodo, kad O. R., veikdamas kartu su A. V., apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, UAB „Tomaldras“ priklausantį turtą – 2000 eurų, bei M. J. priklausantį turtą – 1150 eurų, kad, būtent O. R. prašymu ir nurodymu A. V. pinigų pervedimui davė savo banko sąskaitą, vėliau surado L. M. ir pateikė O. R. pastarojo banko sąskaitą, pirmą kartą išgrynino iš UAB (duomenys neskelbtini) pervestas pinigines lėšas, kitą kartą O. R. nuvežtas į banką kartu su L. M., pastarajam išgryninus pinigus, juos perdavė O. R.. Šie įrodymai taip pat paneigia O. R. pirmosios instancijos teisme išsakytus argumentus, kad A. V. jį apkalba, norėdamas padėti savo draugui išvengti atsakomybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo O. R. parodymais.
7.6. Šiame kontekste taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
7.7. Nagrinėjamu atveju jokių prieštaravimų dėl motyvuoto pirmosios instancijos teismo sprendimo pripažinti O. R. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo teisėjų kolegija neįžvelgia.
Dėl nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentų.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. V. bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę.
8.1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį.
8.2. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas nagrinėjamu atveju turėjo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
8.3. Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
8.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės A. V. individualizavimo klausimą ir konstatavęs, kad A. V. nusikalto pirmą kartą, kaltę pripažino, sutiko atlyginti žalą, yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą ir vykdo jam kitu nuosprendžiu skirtus įpareigojimus, padarė išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realios jos atlikimo, jos vykdymą atidedant ir skiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bet ir priverstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje.
8.5. Kolegijos vertinimu, paskirta A. V. 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, ji BK 63 straipsnio 4 dalies ir 9 dalies pagrindu tinkamai subendrinta su 2017 m. spalio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams – atitinka siekiamus bausmės tikslus, todėl švelninti šią bausmę dėl A. V. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
8.6. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų O. R. ir A. V. apeliacinius skundus atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.