- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-835-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07130-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- T. S.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-434-776/2015, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Strektė“ ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Strektė“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo T. S. 17 735,75 Eur skolą už transporto priemonių (mechanizmų) nuomą, 8,01 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. liepos 15 d. sudarė su atsakovu mechanizmų nuomos paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovo užsakymą išnuomoti techniką pagal sutartą kainą už išnuomotos technikos darbo valandą, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti už mechanizmų nuomą per 5 kalendorines dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Teigė, kad atsakovas neįvykdė pareigos sumokėti nuomos mokestį. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nei transporto priemonių perdavimo metu, nei jų grąžinimo metu, jokių pretenzijų nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovės UAB „Strektė“ ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Strektė“ iš atsakovo T. S. 17 735,75 Eur skolą, 8,01 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 17 735,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 532,07 Eur žyminį mokestį ir 385,48 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Taip pat priteisė iš atsakovo T. S. 5,42 Eur proceso išlaidas valstybei. Sprendė, kad šalių sudaryta sutartis negali būti kvalifikuojama kaip transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartis, taip pat neturi rangos sutarties požymių. Teismo vertinimu, šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog reiškė ieškovei pretenzijas dėl jam suteiktų paslaugų ir jų kokybės, taip pat pasirašė ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip patvirtindamas paslaugų suteikimą, sprendė, kad ieškovė tinkamai suteikė buldozerių, ekskavatoriaus, autotralų, tankintuvo ir automašinų paslaugas atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) T. S. prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taip pat pridėti papildomus įrodymus. Apeliaciniame skunde teigia, kad nesutinka su teismo išvadomis. Mano, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Strektė“ prašo skundą atmesti, nepriimti naujų įrodymų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nereiškė įmonei jokių reikalavimų dėl suteiktų paslaugų ir jų kokybės, tačiau už paslaugas neatsiskaitė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (atsakovo) T. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra kliūčių atsakovo su skundu pateiktiems įrodymams priimti ir įvertinti.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė UAB „Strektė“ šioje byloje pareiškė reikalavimus atsakovui ūkininkui T. S., o ne ūkininkei A. R., ir savo reikalavimus ieškovė, be kita ko, grindė atsakovui ūkininkui T. S. pagal 2013-07-15 mechanizmų nuomos paslaugų sutartį 2013-08-27 ir 2013-09-17 išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, o ne ūkininkei A. R. kitu pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir aktais. Ieškovės reikalavimai ūkininkei A. R. buvo nagrinėjami kitoje Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-901/2015, todėl šios bylos kontekste apelianto su skundu pateikti papildomi įrodymai: ūkininkei A. R. išrašyti darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros ir atsakovui ieškovės išrašyti dokumentai dėl kitų darbų atlikimo, neturi teisinės reikšmės.
Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo
Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys sudarė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 str.1 d.), kadangi 2013-07-15 sutarties dalykas buvo nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (buldozerių, ekskavatoriaus, autotralų, tankintuvo ir automašinų nuoma pagal atsakovo užsakymus).
Apeliantas skunde teigia, kad šalys sudarė rangos sutartį.
CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad 2013-07-15 mechanizmų nuomos paslaugų sutartis neturi rangos sutarčiai būdingų požymių, ir sprendžia, jog šalys sudarė rangos sutartį, kadangi pagal sutartį šalys susitarė, jog ieškovė atliks užsakyme numatytus darbus atsakovo teritorijoje (sutarties 5, 6 punktai), o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti (8 punktas) (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog šalių teisiniai santykiai buvo kvalifikuoti kaip rangos teisiniai santykiai, nesuponuoja išvados, kad mechaniškai turi būti taikomos teisės normos, nustatančios atsakomybę už rangos sutarties pažeidimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rangos darbų defektų faktą šiuo atveju privalėjo įrodyti užsakovas (atsakovas), tačiau jis nepateikė teismui jokių įrodymų, jog sutartis (ar jos dalis) buvo įvykdyta netinkamai, dėl ko jis patyrė nuostolių. Priešingai, byloje nustatyta, kad atsakovas pasirašė jam išrašytas darbų atlikimo PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą, reiškė įmonei pretenzijas dėl neatliktų darbų (jų dalies) ar nekokybiškai atliktų darbų. Atsakovas pateikė į bylą UAB „Aiba“ 2014 m. lokalinę sąmatą, iš kurios matyti remonto darbų: stogo, grindų išardymo, medinių konstrukcijų įrengimo ir pan., žvėrelių fermoje kainą, tačiau šie darbai savo pobūdžiu yra skirtingi nuo ieškovės pagal 2013-07-15 sutartį atliktų darbų. 2014-11-10 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti betonavimo darbai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi minėtos aplinkybės buvo vertinamos kitoje Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-901/2015. Be to, antstolis vykdė ne atsakovo, o ūkininkės A. R. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog ieškovės darbų rezultatas jo perdavimo atsakovui momentu buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį (CK 6.663 str. 1 d.), sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi atidėjo atsakovui 532 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, todėl skundą atmetus, šis mokestis priteistinas iš apelianto.
Ieškovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, nes ji nepateikė teismui duomenų, patyrusi šias išlaidas bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme (CPK 98 str.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 532 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą valstybei.