Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-12-15 · Civilinė byla Nr. 2-4699-907/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
2-4699-907/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03615-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
J. M.
Trečiasis asmuo
L. Ž.
Išvadą teikia
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Gvidas Armanavičius, Vanda Laukevičienė, Stanislava Šulcaitė
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4699-907/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03615-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 76.4.; 78.2.1.; 113.1.; 116.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant

ieškovei V. G., ieškovės atstovei advokatei Stanislavai Šulcaitei,atsakovui J. M., atsakovo atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui,trečiojo asmens atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alai Ivanovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui J. M., trečiajam asmeniui L. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti, kad atsakovas J. M. yra ieškovės dukters K. G., gim. 2010-10-26, tėvas; priteisti iš atsakovo J. M. nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2014-05-12 iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo J. M. išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai už trejų metų laikotarpį, kas sudaro 18000 Lt; nustatyti nepilnametės K. G. gyvenamąją vietą su motina V. G. ir paskirti ieškovę vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (1–3 b. l.).

Posėdžio metu ieškovė V. G. ieškinio reikalavimo dalyje - dėl tėvystės nustatymo - atsisakė, šioje dalyje bylą prašė nutraukti, nes atsakovas tėvystę pripažino. Nurodė, kad taip pat nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Kitus ieškinio reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2004 m. Kurį laiką kartu gyveno, vėliau išsiskyrė, tačiau nuo 2010 m. vėl pradėjo susitikinėti, artimai bendrauti ir 2010-10-26 gimė dukra K. G., kurios tėvystę atsakovas pripažino. Atsakovas vaikui rūbelių nėra pirkęs, tik vieną kartą davė 100 Lt. Bendraujant su atsakovu, jis yra pirkęs maisto, skalbimo mašiną, keletą kartų vežėsi ją su dukra į gamtą. 2014 m. vasario mėnesį sužinojo, kad atsakovas turi kitą moterį, tad nuo tada ryšius su juo nutraukė. Šiuo metu ji dirba UAB „East europe knitwear“ sukirpėja ir gauna 890 Lt atlyginimą. Nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį reikia po 1005 Lt, tad ji pati skiria po 500 Lt. Išlaikyti dukrą padeda mama N. G. ir senelė J. M., kurios remia tiek pinigais, tiek nuperka reikalingų daiktų. Tokią sumą turi skirti ir atsakovas, tačiau to nedaro. Be to, yra susidaręs 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus, kurį prašo priteisti. Mergaitė yra sveika, sveikatos sutrikimų neturi.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė advokatė Stanislava Šulcaitė palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turi būti tenkinamas, nes atsakovas turėdamas didelės vertės turtą, siekdamas išvengti turtinės prievolės, perleido savo dukrai tiek garažą, tiek žemės sklypą, taip pablogindamas savo padėtį. Jis yra dirbantis, turi turto, tad jo siekis įrodyti esant jo turtinę padėtį blogesnę už ieškovės, yra nepagrįstas. Jis gauna pajamų privačiai remontuodamas automobilius, nuomodamas butus, patalpas. Be to, L. Ž. ieškinys, taip pat buvo paduotas, jau po šios bylos iškėlimo, juo siekiama sumažinti išlaikymo dydį šioje byloje. Kad atsakovas būtų dukrai siuntęs pinigus, įrodymų nėra.

Atsiliepimas

Atsakovas J. M. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies ir nurodė, po DNR ekspertizės tėvystę įregistravo gera valia, todėl sutinka su ieškinio atsisakymu šioje dalyje. Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) ūkvedžiu, kur gauna apie 400 Lt. Anksčiau dirbo vairuotoju, tačiau dabar dėl sveikatos būklės šio darbo dirbti negali. Skundžiasi širdies skausmais, bet gydytojai ligų neranda, tai patvirtinančių įrodymų neturi. Pragyventi padeda dukra R. M., kuri turi firmą Norvegijoje ir remia jį duodama pinigus grynais. Kitais metais jam sueina 60 m., tad tikėtis susirasti geriau apmokamą darbą mažai vilčių. Galėtų nepilnamečio vaiko išlaikymui mokėti po 200 Lt, nes kitam nepilnamečiam vaikui S. M. moka po 300 Lt. Dukrai R. M. dovanojo garažą, esantį Vasario 16-osios g. 39A, Šiaulių m., ir žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius Žemdirbių g. 43, Vinkšnėnų k., Šiaulių r., ne todėl kad būtų norėjęs pabloginti turtinę padėtį, o todėl kad jai buvo skolingas. Pats gyvena nedideliame name, esančiame Aukštosios g. 27, Šiaulių m. Savo poreikiams per mėnesį išlaidžia apie 300 Lt. Kitus žmones yra įleidęs gyventi, bet šie nuperka kurą, sumoka už elektrą, tačiau nuomos mokesčio nemoka. Jo vardu registruota transporto priemonė nieko verta, nes sena. Šiuo metu faktiškai gyvena su L. Ž.. Privačia veikla užsiimti neturi sveikatos. Įsiskolinimo mokėti nesutinka, nes manė, kad ne jo vaikas. Su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina sutinka.

Atsakovo atstovas advokatas Gvidas Armanavičius palaikė atstovaujamąjį, prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Nurodė, kad atsakovas neturi galimybės mokėti 500 Lt išlaikymo. Vaiko motina turėtų rinkti vaikui nemokamus būrelius, jei nėra galimybės mokėti už mokamus ir taip nedidinti išlaikymo išlaidų. Atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė už ieškovės, nes vienas namas sudegęs, kitas padovanotas dukrai. Turi sveikatos problemų, nes kitu atveju, už tokį atlyginimą nedirbtų. Kitais metais sukaks 60 metų, tad susirasti geriau apmokamą darbą sunku tikėtis, nes niekas nenorės priimti. Dirbti vairuotoju negali, nes reikia lankyti kursus, o tam reikia lėšų, kurių atsakovas neturi.

Atsiliepimas

Trečio asmens atstovė advokatė Vanda Laukevičienė su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies ir nurodė, kad atsakovo pajamos nedidelės, turtas menkos vertės, tad vaikui galėtų mokėti 200 Lt dydžio išlaikymą. Ieškovės turtinė padėtis geresnė, tad ji turėtų prisidėti prie išlaikymo didesne dalimi. Išlaikymo įsiskolinimas neturi būti priteistas, nes ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad su atsakovu artimai bendravo iki 2014 vasario mėnesio, atsakovas visą šį laikotarpį rėmė ieškovę, tad jos reikalavimas nepagrįstas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu artimai bendravo iki 2012 m. lapkričio mėnesio, tad jei teismas spręstų klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, tai turėtų jį tenkinti tik už šį laikotarpį bei priteisti po 135 Lt, nes tai jau turėtos ieškovės išlaidos. L. Ž. yra našlaitė, neturi jokio turto, turi globėją, kuri ją remia, šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, gauna 70 procentų MMA. Iki vaiko gimimo dirbo ir gaudavo minimalų darbo užmokestį.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ala Ivanova teismo posėdžio metu nurodė, kad reikalavimo dėl tėvystės nustatymo ieškovė atsisakė, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl su ieškiniu šioje dalyje sutinka. Atsakovo turtinė padėtis yra prasta, tad tikslinga ieškovės reikalavimą dėl 500 Lt dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis sumažinti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nepasisakė, tai paliko spręsti teismui savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad K. G. gimė 2010-10-26, gimimo liudijime AA Nr. 732824, jos motina įrašyta ieškovė V. G.. Įrašo apie K. G. tėvą gimimo liudijime nėra (4 b. l.). Iš ekspertizės akto Nr. ES200/14(01) matyti, kad J. M. yra K. G. tėvas (60-63 b. l.). Iš gimimo liudijimo AA Nr. 952686, išduoto 2014-09-09, kopijos (87 b. l.) matyti, kad mergaitės pavarde nurodyta tėvo pavardė, ji nurodyta kaip K. M., gim. 2010-10-26, o atsakovas, nurodytas grafoje "tėvas", t. y. atsakovas, atlikus DNR ekspertizę ir susipažinus su ekspertizės akto išvada, tėvystę pripažino ir įregistravo gera valia. Todėl ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsisako dalies ieškinio dėl tėvystės nustatymo, nes atsakovas J. M. yra įregistruotas ieškovės dukters K. M., gim. 2010-10-26, tėvu, prašo civilinę bylą toje dalyje nutraukti (144 b. l.).

Atsakovas, jo atstovas ir trečiojo asmens atstovė su ieškovės prašymu sutiko.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškovės prašymui neprieštaravo.

LR CPK 140 str. 1 d. numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Paaiškėjus, kad ieškovė veikia vaiko interesais, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, tėvystė buvo nustatyta ir įregistruota: atsakovas J. M. yra įregistruotas ieškovės dukters K. M., gim. 2010-10-26, tėvu, tai atitinka vaiko interesus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (LR CPK 42 str. 2 d.), todėl jos prašymas tenkintinas, ieškinio atsisakymas minėtoje dalyje atsakovui priimtinas (LR CPK 140 str. 1 d.), civilinė byla toje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p.). Šalims išaiškintinos LR CK 294 str. 2 d. numatytos pasekmės, kad bylą šioje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Atsakovui J. M. pripažinus tėvystę nepilnametei K. M., atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, minėtą aplinkybę jis pats pripažino teismo posėdyje, iš jo priteistinas išlaikymas vaikui (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad būtiniausios išlaidos dukters poreikių tenkinimui kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 1005 Lt, ji ketina vaiko išlaikymui skirti 500 Lt per mėnesį, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui per mėnesį taip pat po 500 Lt. Siekdama pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo dydį, ieškovė nurodė, kad mažametei K. M. per mėnesį vidutiniškai reikia: maistui - 200 Lt, už darželį - 195 Lt, aprangai ir avalynei - 200 Lt, vaiko lavinimui - 50 Lt, higienos priemonėms - 50 Lt, būstui - 200 Lt, vaistams, vitaminams, maisto papildams – 100 Lt, už dainavimo ir šokių būrelį – 10 Lt, už chorą - 20 Lt (91 b. l.). Ieškovės mėnesio pajamas sudaro atlyginimas apie 890 Lt (8-9 b. l.), jai nuosavybės teise priklausančio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (21, 22, 49 b. l.), santaupų neturi, jai suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5 b. l.). Ieškovė nurodė, jog kiek gali, tiek skiria savo nepilnamečio vaiko išlaikymui, dukrą jai išlaikyti padeda mama ir senelė, kurios remia pinigais ir daiktais, atsakovas išlaikymo dukrai gera valia neteikia, kai 2011-2012 m. ji bendravo su atsakovu, jis pirkdavo maistą, kelis kartus ją su dukra buvo nuvežęs į gamtą, nupirko skalbimo mašiną, nuo 2012 m. lapkričio mėnesio jis vaiko visiškai materialiai neremia, jam nepaskambina, nerodo noro pamatyti ar su juo bendrauti, todėl mano, kad atsakovas yra pajėgus teikti jos prašomo dydžio išlaikymą ir sumokėti jos prašomo dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovas J. M. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies: jis neprieštaravo, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutiko mokėti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt išlaikymą vaikui, išlaikymo įsiskolinimo nesutiko mokėti, nes neturi tam pajamų. Atsakovas buvo sudaręs santuoką, šiuo metu išsituokęs, dukra R. M. pilnametė, pasak jo, jį remia materialiai, šiuo metu faktiškai gyvena su L. Ž., su ja turi nepilnametį vaiką S. M., gim. 2013-10-27 (54, 152 b. l.), kuriam per mėnesį išlaikymui skiria po 300 Lt (147-150 b. l.), todėl dukrai daugiau kaip 200 Lt per mėnesį skirti negali. Dirba (duomenys neskelbtini) ūkvedžiu nepilną darbo laiką, gauna per mėnesį apie 400 Lt atlyginimo (23-27, 153 b. l.), yra įregistravęs J. M. įmonę, tačiau ji laikinai nevykdo veiklos (23, 151 b. l.). Anksčiau dirbo vairuotoju, vairavo sunkvežimius, tačiau dabar dėl sveikatos būklės šio darbo dirbti negali, be to, norint dirbti sunkvežimio vairuotoju, reikia išklausyti mokymus ir išlaikyti egzaminus, tačiau tam neturi lėšų. Darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, nėra registruotas (39 b. l.). Ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu, atsakovui nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir trys transporto priemonės (38 b. l.), bylos nagrinėjimo metu (2014-06-03 dovanojimo sutartimi) atsakovas dalį nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini)- perleido savo pilnametei dukrai R. M., pateikė pažymą, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) po gaisro tapo menkavertis, ir sumažino transporto priemonių skaičių iki vienos (119-127 b. l.), tuo pablogindamas savo turtinę padėtį ir siekdamas išvengti prievolės vykdymo ieškovei. Bankų sąskaitose piniginių lėšų neturi (131-140 b. l.), jokių išmokų, išskyrus darbo užmokestį, negauna, santaupų neturi, jam suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (71-72 b. l.). Tačiau iš AB Swedbank pateikto išrašo matyti, jog savo sūnaus S. M. išlaikymui kas mėnesį skiria ne mažiau kaip po 300 Lt, o 2014-05-15 sūnaus išlaikymui pervedė 500 Lt, 2014-09-27 - 1200 Lt, kas rodo, kad jis turi pakankamai pajamų materialiai remti savo vaikus. Nurodė, kad šiuo metu kartu gyvena su L. Ž., kuri šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Trečiojo asmens atstovė patvirtino jo nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad L. Ž. yra šiuo metu vaiko auginimo atostogose,- augina jų bendrą sūnų S. M., atsakovas tėvystę pripažino ir sūnų nuolat materialiai remia, jam skirdamas po 300 Lt per mėnesį, L. Ž. gauna 70 procentų MMA, nes prieš tai dirbo, t. y. apie 700 Lt pašalpą (145-146 b. l.), neturi jokio turto, našlaitė, turi globėją, kuri ją remia materialiai. Vertindamas atsakovo galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau susirasti gerai apmokamą darbą jo galimybės mažėja dėl amžiaus, jis nurodo, kad turi nusiskundimų dėl širdies, tačiau jam jokia liga nėra diagnozuota, tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikta, byloje nėra jokių duomenų apie jo neįgalumą. Kad yra darbingas, teismo posėdyje patvirtino ir pats atsakovas, nurodydamas, jog vairuotoju dirbti negali, nes neturi lėšų, reikalingų mokymams ir egzaminams, kad dirbti sunkvežimio vairuotoju. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to CK 3.198 str. 1 d. reglamentuoja, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Ištyręs byloje pateiktus įrodymus, teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, kad jos auginamo ikimokyklinio amžiaus vaiko poreikiai šiuo metu siekia iki 1005 Lt ir daugiau per mėnesį. Konstatuotina, kad byloje nesurinkta įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei jos šiuo metu, kas įgalintų jam prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, nes ieškovė turi vieną išlaikytinį - 4 metų dukrą, o atsakovas- du išlaikytinius – ikimokyklinio amžiaus vaikus: 4 m. dukrą ir 1 m. sūnų, kuriam šiuo metu skiria daugiau piniginių lėšų išlaikyti nei ieškovės dukrai, kuri yra didesnė ir jos poreikiai yra taip pat didesni, nei vienerių metų vaiko, ieškovė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, atsakovas jo turi, be to, bylos nagrinėjimo metu jis sumažino savo turto kiekį, siekdamas išvengti prievolės mokėti išlaikymą dukrai, abu vaikai sveiki, specialiųjų poreikių neturi. Be to, vien ieškovės teismo posėdyje duotais žodiniais paaiškinimais teismas negali remtis, nes juose nurodytas aplinkybes dėl vaiko poreikių iš esmės paneigia kiti įrodymai - ieškovės nurodytos šeimoje gautos faktinės pajamos per mėnesį (apie 890 Lt darbo užmokestis) yra daug mažesnės, negu ji nurodė, kad skiria savo vaiko išlaikymui (kiekvienam šeimos nariui per mėnesį gali būti skiriama tik apie 450 Lt per mėnesį). Jau atmetus pačios ieškovės pragyvenimui skirtas lėšas, maksimaliai vaiko poreikių tenkinimui ieškovė pagal savo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį tegalėjo maksimaliai išleisti iki 600 litų kas mėnesį vaikui. Todėl teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei nustatytų aplinkybių pagrindu, daro išvadą, kad ieškovės vaiko tinkamam vystymuisi ir ugdymui šiuo metu yra reikalinga santykinai mažesnė – 600- 650 Lt per mėnesį suma. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kurio nors iš tėvų dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė, nes jų gaunamos pajamos, turimas turtas ir socialinė padėtis yra beveik vienodo lygio. CK 6.461 str. 2 d. nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Teisės doktrina pripažįsta, kad šis kriterijus turi būti naudojamas ir sprendžiant vaikų išlaikymo klausimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, jog CK 6.461 straipsnio 2 dalis netaikytina vaiko išlaikymo institutui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį. Jeigu tėvo (motinos), iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis yra labai sunki, galima priteisti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis jokiais atvejais negali būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, tai, kad atsakovas savo vienerių metų vaikui gera valia skiria kas mėnesį išlaikymui po 300 Lt ir didesnes sumas, dukra neturi jokių didelių specialiųjų poreikių ar sveikatos sutrikimų, taigi atitinkamai jai nereikalingas ir didesnis išlaikymas nei daugumai tokio amžiaus vaikų, sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas yra pajėgus teikti savo dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovės reikalavimui, jis tenkintinas, tačiau iš dalies ir iš atsakovo J. M. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. M. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos – 2014-05-12 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ieškovė turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; kt.). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, kad atsakovas nuo vaiko gimimo prie jo išlaikymo prisidėjo tik epizodiškai, t.y. yra pirkęs maisto, skalbimo mašiną, davęs 100 Lt, bei keletą kartų nuvežęs į gamtą, o nuo 2012 m. lapkričio mėnesio atsakovas visai neprisideda prie vaiko išlaikymo, t. y. dukrą remdavo epizodiškai, nors savo neseniai gimusiam sūnui išlaikymui po 300 Lt perveda kas mėnesį periodiškai ir pastoviai bei skiria dar ir daugiau, t. y., kad atsakovas neprisideda prie dukros išlaikymo, į tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jis tuo metu prisidėjo prie savo dukros K. M. išlaikymo, teismas pripažįsta, kad susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (LR CPK 178 str., 185 str.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 500 Lt kas mėnesį), taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, t.y. į tai, kad savo vardu jis turi registruotą vieną transporto priemonę (127 b. l.), nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (129 b. l.), tačiau namas 2013-04-13 yra nukentėjęs kilusio gaisro metu (127 b.l.), į tai, kad jis turi kitų išlaikytinių (152 b. l.), bei į jo veiksmus su jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu po civilinės bylos dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo iškėlimo, t.y. į tai, kad jis 2014-06-03 dovanojimo sutartimis padovanojo dukrai R. M. 22100 Lt vertės negyvenamąją patalpą- garažą (duomenys neskelbtini) (124-125 b. l.) bei 33400 Lt vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su 137000 Lt vertės gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) (122 b. l.), kas teismo nuomone vertintina siekiu sumažinti savo turimo turto masę, ieškinio patenkinimo atveju siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į šį turtą; be to atsakovui taip pat buvo suteikta teisė gauti Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (71-72 b. l.), į tai, kad jis turi kitų išlaikytinių, į tai, kad yra darbingas, neturintis neįgalumo, tačiau tokio amžiaus, kad sunku susirasti gerai apmokamą darbą, į teismų praktiką tokiais atvejais, tenkina ieškovės reikalavimą priteisti įsiskolinimą, tačiau atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, mažina jo dydį, t. y. priteisia išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį nuo 2011-05-10 iki 2014-05-11, skaičiuojant išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, viso 10800 Lt (36 mėn. x 300 Lt). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 300 Lt per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną, todėl jo argumentai, kad jis neprivalo mokėti išlaikymo įsiskolinimo dukrai, atmestini, kaip nepagrįsti.

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki dukros pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Ieškovė prašė nustatyti nepilnametės K. M. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad su dukra ją sieja tvirti ryšiai, ji dukrą augina nuo gimimo ir daugiau laiko ją augina ir prižiūri viena, atsakovas nuo 2012 m. lapkričio mėnesio su vaiku nebuvo susitikęs, nebendrauja, neišreiškė noro jo pamatyti, jam paskambinti ar jį aplankyti. Teismo posėdžio metu atsakovas minėtam reikalavimui neprieštaravo, nurodydamas, jog jis sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadose nurodyta, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Teismas taip pat mano, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus, ginčo tarp šalių dėl to nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas, nes yra nustatyti tvirtesni motinos emociniai ryšiai su vaiku, nei tėvo.

Ieškovei, atsakovui ir trečiajam asmeniui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (5, 71-72, 141-142 b. l.). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą 2014-09-25 pažymą Nr. VI-1704(7.1683) sudaro 400,00 Lt, pagal pateiktą 2014-12-02 pažymą Nr. VI-2233(7.3045) sudaro 200,00 Lt, tačiau nei jos, nei žyminis mokestis ar pašto išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos, nes abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Nuo 2014-12-15 nutrauktinas 2014-11-04 nutartimi, pakeista 2014-11-11 nutartimi (99-100, 104 b. l.), priteistas laikinasis išlaikymas dukrai K. M. (CPK 149 str.). Ieškovės prašymu ieškinio užtikrinimui Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nutartimi (78-79 b. l.) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant atsakovui J. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini), kurios paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p., 294-295 str., 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., 282 str., 284 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti ieškovės V. G. ieškinio atsisakymą dalyje dėl tėvystės nustatymo atsakovui J. M..

Civilinę bylą Nr. 2-4699-907/2014 dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta yra jos motinos V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta.

Priteisti iš atsakovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) (tris šimtus litų (aštuoniasdešimt šešių eurų, 89 euro centų)) nuo ieškinio teismui padavimo dienos- 2014-05-12 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 10800 Lt (3127,90 Eur) (dešimties tūkstančių aštuonių šimtų litų (trijų tūkstančių vieno šimto dvidešimt septynių eurų, 90 euro centų)) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-05-10 iki 2014-05-11.

Nepilnametei K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jos motiną V. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuo 2014-12-15 nutraukti Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-04 nutartimi, pakeista Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-11 nutartimi, priteistą laikinąjį išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Apie priimtą sprendimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė