- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-08
- Bylos Nr.
- ATP-779-870/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05475-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- K. V.
- Kategorijos
- 2.7.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. V. skundą dėl 2016-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo K. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalį, ir nubaustas 650 Eur dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. V. nubaustas už tai, kad jis 2016-04-14, apie 01.40 val., vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „BMW“, v/nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Kalvarijų – Žvalgų g., Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta 2016-01-26 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimu. Nutarimu pripažinta, kad šiais savo veiksmais K. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Skundu K. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-20 nutarimą. Apeliantas mano, kad teisėjas neįsigilino į visas reikšmingas bylos aplinkybes, buvo šališkas ir neobjektyvus, nepašalinti prieštaravimai tarp apelianto parodymų ir policijos informacijos. Kaip teisingai konstatavo teismas, K. V. kaltės nepripažino ir parodė, kad teisė vairuoti transporto priemones 2016-01-26 nutarimu jam buvo atimta 2 mėnesiams, nors turėjo laikiną leidimą vairuoti iki 2016-02-15, Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas jam išaiškino, kad teisės vairuoti netenka nuo 2016-01-26. Teigia po to nevairavęs ir, jo nuomone, teisę vairuoti įgijęs 2016-03-26, tačiau policija vairuotojo pažymėjimo negrąžino.
Skunde apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas nesiėmė jokių veiksmų, siekiant patvirtinti ar paneigti apelianto teiginį, t.y. nesusipažino su Kupiškio rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Kadangi minėto teismo nutarimu teisė vairuoti transporto priemones apeliantui buvo atimta nuo nutarimo priėmimo dienos, todėl K. V. nuo minėtos dienos nevairavo transporto priemonių ir nesinaudojo laikinu vairuotojo pažymėjimu. Objektyvių duomenų iš policijos apie tai, ar iš apelianto buvo paimtas laikinas vairuotojo pažymėjimas, ar ne, byloje nėra. Apelianto manymu, būtent policija turėjo pareikalauti iš K. V. laikinojo vairuotojo pažymėjimo, o jeigu to padaryta nebuvo, nagrinėjamu atveju, apelianto veiksmuose tyčios nebuvo.
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas neteisingai konstatavo, kad K. V. 2016-02-15 naudojosi laikinu leidimu vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę 2016-04-14, todėl padarė ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. K. V. nesutinka su aplinkybe, kad 2016-04-14 jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimą, teisės vairuoti transporto priemones jis neteko nuo nutarimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2016-01-26. Tai, pasak apelianto, reiškia, kad teisės vairuoti transporto priemones jis neturėjo nuo 2016-01-26 iki 2016-03-26.
Skunde nurodo, kad apeliantas 2016-03-29 kreipėsi į Kupiškio rajono policijos komisariatą, siekdamas atsiimti vairuotojo pažymėjimą, tačiau kreipimosi į policiją dieną jam vairuotojo pažymėjimas grąžintas nebuvo. K. V. policijos pareigūnai pažadėjo atsiųsti pranešimą jo gyvenamosios vietos adresu Vilniaus mieste per keletą dienų, tačiau jokio oficialaus atsakymo iš policijos, siųsto registruotu laišku K. V. negavo. Atsižvelgiant į tai, apeliantas buvo įsitikinęs, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl teisėtai naudodamasis šia teise 2016-04-14 jis vairavo transporto priemonę, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog K. V. veiksmuose yra nustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, požymiai.
Motyvuojamoji dalis
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagas matyti, kad K. V. 2016-01-26 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, paskiriant jam 290 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta K. V. teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos. Išklausius 2016-01-26 teismo posėdžio įrašą, esantį Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nustatyta, kad iš tiesų teisėjas, paskelbdamas apeliantui nutarimą, išaiškino, jog teisė vairuoti transporto priemones jam atimama nuo nutarimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2016-01-26. Vis dėlto, kaip teisingai išaiškino skundžiamą nutarimą priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, teisė vairuoti transporto priemones nuo teismo nutarimo priėmimo dienos taikoma tik asmenims, kurie pažeidimą padarė būdami apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų (ATPK 330 straipsnio 1 dalis), visais kitais atvejais nutarimas vykdomas ir specialiosios teisės atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju, tiek iš Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų, tiek iš Kupiškio rajono policijos komisariato rašto matyti, kad 2016-01-26 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimas buvo vykdomas būtent po jo įsiteisėjimo, t.y. nuo 2016-02-16.
Aukštesnės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto skundo teiginius, kad jis buvo įsitikinęs, kad teise vairuoti transporto priemones naudojasi teisėtai, manydamas, kad terminas baigėsi 2016-03-26. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. V. į policijos įstaigą dėl specialiosios teisės grąžinimo kreipėsi 2016-03-29. Nurodytą dieną vairuotojo pažymėjimo jis neatgavo, kadangi nebuvo pasibaigęs specialiosios teisės atėmimo terminas. Nors, kaip teigia apeliantas, registruotu laišku siųsto atsakymo iš policijos komisariato jis negavo (bylos duomenys patvirtina, kad toks atsakymas jam buvo išsiųstas 2016-04-06), vis dėlto žinojo, kad dėl aukščiau paminėtų priežasčių vairuotojo pažymėjimas negalėjo būti grąžintis, tačiau nepaisydamas to, vairavo transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalis). Teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama savaime, pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui. Tam, kad teisė vairuoti transporto priemones būtų suteikta ir asmeniui būtų grąžintas vairuotojo pažymėjimas, įrodantis tokios teisės turėjimą, privaloma įvykdyti įstatyme numatytas sąlygas. Matyti, kad kreipdamasis į policijos įstaigą asmuo pateikė visus reikalingus dokumentus, tačiau nebuvo vienos iš vairuotojo pažymėjimo grąžinimo sąlygų – nebuvo pasibaigęs terminas. Taigi nagrinėjamu atveju, K. V. ne tik kad vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, kuris patvirtintų jo teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, tačiau ir žinodamas, kad tuo metu tokios teisės apskritai neturėjo.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apeliantas visiškai nepagrįstai sieja aplinkybę dėl pareikalavimo grąžinti laikiną vairuotojo pažymėjimą su tyčia savo veiksmuose. Pažymėtina, jog K. V. išduotame laikiname vairuotojo pažymėjime buvo nurodyta konkreti data, iki kurios dokumentas galiojo, t.y. 2016-02-15. Suėjus šiam terminui, toks leidimas galios neteko ir apeliantas dokumento, įrodančio teisę vairuoti transporto priemones nebeturėjo, taigi nelogiška teigti, kad tokį laikiną, jau nebegaliojantį leidimą policijos pareigūnai privalėjo pareikalauti grąžinti. Šiuo atveju, aplinkybė, ar laikinas vairuotojo pažymėjimas iš apelianto buvo paimtas, ar jis šį dokumentą turėjo su savimi, įtakos jo atsakomybei dėl padaryto teisės pažeidimo visiškai neturi, kadangi pažeidimas buvo padarytas 2016-04-14, jau vykdant teismo nutarimą skirtą nuobaudą, o ne iki nutarimo įsiteisėjimo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas 2016-03-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2016-02-19 vairavo transporto priemonę, kai tokia teisė jam atimta. Šios aplinkybės paneigia apelianto skundo teiginius, kad nuo 2016-01-26 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimo priėmimo dienos transporto priemonių jis nevairavo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad K. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje. Šį nutarimą naikinti Apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti 2016-06-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir K. V. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.