- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 2-310-435/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08230-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui V, Lietuvos Respublikai, V. R., O. P., P. A., J. A., V. F., R. Š., I. L., J. D., UAB „Tete-a-tete“
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, dalyvaujant pareiškėjo J. B. atstovui advokatui V. M., suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei J. R., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, V. R., O. P., P. A., J. A., V. F., R. Š., I. L., J. D., UAB „Tete-a-tete“ kazino, S. M., G. A. G., V. V., A. T., T. Ž., Č. M., G. F., I. J. Č., J. V., A. Š., R. T., A. Š., A. Ž., U. P., A. R., M. A. B., R. A. Ž., V. K., L. B., B. T., G. V.-R., L. N., T. D., J. K., V. Š., L. M., A. M., A. K., A. O. S., Z. L., AB „Swedbank lzingas“, A. K., Z. S., B. G., V. T.-D., S. V., A. G., J. Š., R. A. Š., G. Š., P. R., S. V., G. V., O. D. V., V. Ž., N. A., A. A. D., R. S., R. L., R. D., D. K., P. M., A. Š., I. V., M. Š., A. M., M. S. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu pareiškimu teismo prašo nustatyti, kad J. B. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo 5A5p, adresu (duomenys neskelbtini), pastogėje, virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias kūrybinių dirbtuvių patalpas: 92-8 (27,52 kv.m.) ir 92-9 (1,77 kv.m.).
Nurodo, kad 1992-04-22 pirkimo - pardavimo sutarties reg. Nr. 11-2446 pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374 pagrindu J. B. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 40,76 kv.m bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). 1997-11-29 atliktų kadastrinių matavimų duomenimis pastogėje, virš buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotos kūrybinių dirbtuvių patalpos: 92-8 (27,52 kv.m) ir 92-9 (1,77 kv.m), bendras buto plotas 73,55 kv.m. Įsigijęs aukščiau nurodytą butą pareiškėjas jau daugiau nei 20 metų nepertraukiamai ir atvirai kaip savomis naudojasi ir virš jo buto, pastogėje esančiomis kūrybinių dirbtuvių patalpomis, įsirengtomis 1987-11-13 Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui sprendimu Nr. 323 „Dėl leidimo įrengti kūrybines dirbtuves" nusprendus leisti pareiškėjui, kaip Lietuvos TSR Architektų sąjungos nariui, savo lėšomis, neatlygintinai įsirengti 33,00 kv.m ploto kūrybines dirbtuves, gyvenamojo namo Pergalės kr. Nr. 34 (šiuo metu - K. M. pr. 34) pastogėje. Šio 1987-11-13 Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 323 „Dėl leidimo įrengti kūrybines dirbtuves" 2 punktu techninė darbų priežiūra pavesta 1-majai butų ūkio tarnybai, o 3 punktu rajono Gamybinė butų ūkio valdyba, įsirengus J. B. kūrybines dirbtuves, įpareigota pateikti užsakymą Tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui. Lietuvos TSR Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Gamybinio butų ūkio valdyba sutinkamai su aukščiau nurodytu 1987-11-13 Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui sprendimu Nr. 323 ir paruoštu ir suderintu projektu, informavo pareiškėją, kad leidžia savo lėšomis, neatlygintinai, įsirengti 33,00 kv.m ploto kūrybines dirbtuves, techninę priežiūrą pavesdamas I-majai butų ūkio tarnybai, nurodė užbaigus darbus priduoti rajono Gamybinei butų ūkio valdybos komisijai ir sudaryti nuomos sutartį su aukščiau minėta valdyba. Visi numatyti darbai buvo atlikti, kūrybines dirbtuves leista eksploatuoti. Klausimas dėl nuosavybės teisių į kūrybinės dirbtuves, turėjo būti išspręstas vykdant Butų privatizavimo įstatymą. Pareiškėjas gyvenamojo namo 5A5p, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastogėje esančiomis kūrybinių dirbtuvių patalpomis: 92-8 (27,52 kv.m) ir 92-9 (1,77 kv.m), kaip savomis naudojasi šio fakto neslėpdamas nuo kitų asmenų, jokie kiti asmenys valdymui neprieštaravo ir savo teisių į jas nepareiškė (1 t. b.l. 80-86).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. B. atstovas advokatas V. M. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas tikėjosi, kad kūrybinės dirbtuvės yra buto priklausinys ir pareiškėjas jas turėjo privatizuoti su butu. Į kūrybines patalpas niekas kitas negali patekti, tik pareiškėjas.
Pareiškėjas J. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. T.-D., J. V., V. Ž., T. Ž., V. K., M. S. atsilipimuose į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka (2 t. b.l 6, 12, 13, 14, 58, 3t. b.l. 118).
Suinteresuoti asmenys T. D., J. K., L. M., A. M., A. K., Z. L., B. G., S. V., V. A. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad J. B. grubiai pažeidė jų namų bendrasavininkių teises ir neturėdamas bendrasavininkių sutikimo, savavališkai panaudojo jiems priklausantį palėpės plotą, įsirengęs kūrybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (2 t. b.l.10)
Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad atsisako duoti sutikimą parduoti J. B. butą (2 t. b.l. 11).
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad gyvenamasi namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki jo privatizavimo nuosavybės teise priklausė valstybei, t.y. gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) esantys butai ir kitos negyvenamos patalpos vadovaujantis butų privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis buvo privatizavimo objektu. Be to, pats pareiškėjas nurodė, kad pagal 1992-04-22 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 11-2446 vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu įgijo nuosavybės teisę į 40,76 kv.m. bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos" 1.1. p. buvo parduodami: „apgyvendinti gyvenamieji namai, butai ir patalpos, nuomojamos kūrybinėms dirbtuvėms ir turinčios bendrą funkcinį ryšį su parduodamu butu, arba atskiros kūrybinės dirbtuvės, nuomojamos gyvenamuosiuose namuose“, t.y. kūrybinės dirbtuvės buvo laikomos atskiru privatizavimo objektu. Nuomininkas norėdamas įsigyti privačion nuosavybėn kūrybines dirbtuves turėjo pateikti pareiškimą, jame nurodyti pageidaujamą įsigyti turtą. Ir tik nuo nuomininko valios priklausė turto perleidimas iš valstybinės nuosavybės į privačią. Pareiškėjas išreiškė norą privatizuoti ir privatizavo nuomojamą 40,76 kv.m. bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau įrengtos 33 kv. m. ploto kūrybines dirbtuvės, esančios gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) pastogėje nuomininkui/pareiškėjui neišreiškus valios jų privatizuoti nebuvo įkainotos ir privatizuotos. Atsižvelgiant į tai, kad kūrybinės dirbtuvės iki jų privatizavimo buvo laikomos nuomos dalyku, atitinkamai atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę - privatizavimo objektu (valstybės turtu), taip pat į tai, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (t.y. 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka). Įvertinat kasacinio tesimo išaiškinimą, jog jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastogėje, virš buto (duomenys neskelbtini), esančias kūrybinių dirbtuvių patalpas: 92-8 (27,52 kv.m.) ir 92-9 (1-77 kv. m.) yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas, vadovaujantis LR CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu imperatyviu draudimu įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei (b.l. 2 t. b.l. 50-53).
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovas Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas. Įgyjamoji senatis yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 4.47 str. numatytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį reglamentuoja CK 4.68 - 4.71 straipsniai. Minėtuose straipsniuose yra nustatytos sąlygos, būtinos nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties būdu, todėl asmuo, ketinantis įgyti nuosavybę į jo valdomą nekilnojamą daiktą nurodytu būdu, privalo įrodyti visų minėtuose straipsniuose išvardintų sąlygų buvimą. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad 1987 m. lapkričio 13 d. Kauno m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pareiškėjui, kaip Lietuvos TSR Architektų sąjungos nariui, leista savo lėšomis įsirengti 33 kv. m ploto kūrybines dirbtuves gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastogėje. Gamybinio butų ūkio valdyba taip pat informavo pareiškėją, kad užbaigus darbus pastogę privalu priduoti rajono Gamybinei būtų ūkio valdybos komisijai ir sudaryti nuomos sutartį su minėta valdyba. Minėtos patalpos liko viešosios nuosavybės objektu ir buvo suteiktos pareiškėjui naudotis nuomos teise (3 t. b.l. 119-120).
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovas V. S. palaikė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad pareiškėjui ginčo patalpas, esančias virš jo gyvenamųjų patalpų, buvo leista įsirengti Kauno miesto Lenino rajono LDT VK 1987-11-13 sprendimu Nr. 323. Sprendimo 1 p. nurodoma, jog J. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), leidžiama savo lėšomis, neatlygintinai įsirengti 33,00 kv. m ploto kūrybines dirbtuves, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) pastogėje. To paties sprendimo 2 punkte nurodoma, kad techninė darbų priežiūra pavedama 1-majai butu ūkio tarnybai. Sprendimo 3 punkte nurodoma, kad J. B. įsirengus kūrybines dirbtuves, rajono Gamybinė butų ūkio valdyba įpareigojama pateikti užsakymą Tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui. Gamybinės butų ūkio valdybos rašte nurodoma, jog užbaigus darbus J. B. juos turi priduoti rajono Gamybinei butų ūkio valdybos komisijai ir sudaryti nuomos sutartį su aukščiau minėta valdyba. Pareiškėjas ginčo patalpas įsirengė ir jomis naudojosi ne siekdamas šias patalpas valdyti kaip savo, o žinodamas, kad aukščiau nurodytu sprendimu jam buvo leista įsirengti ir naudoti patalpas kaip kūrybines dirbtuves, tačiau jos ir toliau priklausė Kauno miesto Lenino rajono Vykdomajam komitetui. Aukščiau nurodytą sprendimą dėl leidimo įsirengti ginčo patalpas pareiškėjas pats pateikė teismui, todėl apie jo egzistavimą žinojo nuo 1987 metų. Pareiškėjas įsirengdamas ginčo patalpas aukščiau nurodyto leidimo pagrindu žinojo, kad šis turtas priklauso leidimą išdavusiai institucijai, taip pat žinojo, kad nesudarė ginčo patalpų nuomos sutarties, nors buvo įpareigotas tai padaryti. Pareiškėjo atstovė advokatė V. K. 2014-02-04 prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, kuriuo prašė leisti įsigyti ginčo patalpas. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas ginčo patalpas siekė įgyti pagal sandorį, kaip numatyta LR CK 4.47 str. 1 p. Pareiškėjo prašymas leisti privatizuoti ginčo patalpas lengvatine tvarka patvirtina, jog pareiškėjas, pateikdamas prašymą privatizuoti ginčo patalpas suprato, jog ginčo patalpos priklauso valstybei ar savivaldybei, nes LR butų privatizavimo įstatymas numatė, kad privatizuojamas galėjo būti tik valstybės ir savivaldybės turtas. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke Kauno miesto savivaldybei nėra registruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės šiuo adresu bei Kauno miesto savivaldybėje minėtos ginčo patalpos, pažymėtos šifrais 92-8/ 27,52 kv. m ir 92-9/ 1,77 kv. m., esančios gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nėra apskaitomas. Nekilnojamojo turto registre šios valstybės ar savivaldybės patalpos ir teisės į jas neįregistruotos, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jas valdė, naudojosi ir disponavo jomis Kauno miesto Lenino rajono LDT Vykdomasis komitetas, o tai patvirtina, kad turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad yra visos aplinkybės, numatytos LR CPK 444, 445 straipsniuose, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimo (2 t. b.l. 64-75).
Teismo posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės atstovė J. R. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškimą atmesti.
Suinteresuotas asmuo „Swedbank lizingas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir prašo jo netenkinti. Pareiškėjui buvo leista neatlygintinai (savo lėšomis) įsirengti pastogės patalpas kaip Lietuvos TSR Architektų sąjungos nariui. Pareiškėjas nepateikia duomenų, ar šiuo metu jis priklauso Lietuvos architektų sąjungai (iki 1989 Lietuvos TRS Architektų sąjunga), kuri suteikė pastarajam tokią teisę, taip pat, kaip jau buvo minėta, nėra duomenų, ar tokia teisė nebuvo suteikta ribotam laikotarpiui. Pareiškėjui Lietuvos TRS Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Gamybinio butų ūkio valdybos leidimu pastogės patalpas buvo leista eksploatuoti. Pareiškėjas turėjo tik teisę pastogės patalpas neatlygintinai įsirengti bei eksploatuoti, bet neaišku, kuriam laikotarpiui, ir ar tas laikotarpis nėra pasibaigęs. Pareiškėjas pasirinko netinkamą būdą ginčui spręsti, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tokį ieškinį pareiškėjas privalėjo pateikti ginčo teisenos nustatyta tvarka arba išspręsti nuosavybės klausimą privatizuojant pastogės patalpas. Pareiškėjas nepateikia argumentų, kodėl nuosavybės teisių klausimo dėl pastogės patalpų nesprendė vykdant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad jo valdymas buvo atviras ir apie jį žinojo kiti suinteresuoti asmenys, kad valdė daiktą kaip savą t.y. mokėjo mokesčius ir kt. Pareiškėjas neįrodė visų sąlygų viseto, kad būtų galima spręsti pastogės patalpų įsigijimą įgijamosios senaties būdu (2 t. b.l. 145-147).
Suinteresuoti asmenys V. R. O. P., P. A., J. A., V. F., R. Š., I. L., J. D., UAB „Tete-a-tete“ kazino atstovas, S. M., G. A. G., V. V., A. T., T. Ž., Č. M., G. F., I. J. Česnauskienė, J. V., A. Š., R. T., A. Š., A. Ž., U. P., A. R., M. A. B., Rytė A. Ž., V. K., L. B., B. T., G. V.-R., L. N., T. D., J. K., V. Š., L. M., A. M., A. K., A. O. S., Z. L., AB „Swedbank lzingas“ atstovas, A. K., Z. S., B. G., V. T.-D., S. V., A. G., J. Š., R. A. Š., G. Š., P. R., S. V., G. V., O. D. V., V. Ž., N. A., A. A. D., R. S., R. L., R. D., D. K., P. M., A. Š., I. V., M. Š., A. M., M. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu ) (paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) pagal pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, 1992-04-22 Nr. 11-2446 (1 t. b.l. 10-12, 68-73). 1987-11-13 Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas leido Lietuvos TSR Architektų sąjungos nariui J. B. savo lėšomis neatlygintinai, įsirengti 33,00 kv.m. ploto kūrybines patalpas, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pastogėje. Techninę darbų priežiūrą pavedė 1-ajai butų ūkio tarnybai ir įpareigojo rajono Gamybinę butų ūkio valdybą, įsirengus J. B. kūrybines patalpas, pateikti užsakymą Tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui (1 t. b.l. 13, 45). Gamybinio butų ūkio valdyba sutinkami su aukščiau nurodytu 1987-11-13 Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 323 ir paruoštu ir suderintu projektu, pareiškėjui leido - savo lėšomis, neatlygintinai, įsirengti 33 kv. m. ploto kūrybines dirbtuves, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) pastogėje; I-ajai butų ūkio tarnybai pavesta techninė darbų priežiūra; pavedamas užbaigtų darbų pridavimas rajono Gamybinei ūkio valdybos komisijai, nuomos sutarties sudarymas su valdyba (1 t. b.l. 14, 46).
Pareiškėjas paruošė kūrybinio darbo patalpos įrengimo projektą (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 15-27, 48-64). 2006-07-18 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pripažino kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), tinkamomis naudoti ir informavo pareiškėją, kad statybos darbai vykdytini nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos ir neturint statybos leidimo. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis nepristatė pastato kitų patalpų savininkų sutikimų, kadangi kūrybinės dirbtuvės įrengtos pastogėje, kuri LR CK 4.82 str. 1 d. yra bendroji dalinė visų savininkų nuosavybė. Skyriuje nėra gauta dokumentų originaliai, todėl dėl aukščiau įvardintų patalpų pripažinti tinkamomis naudoti negali (1 t. b.l. 47).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius nurodė, kad patalpos pažymėtos šifrais 92-8, ir 92-9, esančios gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Gyvenamojo fondo administravimo skyriuje neapskaitomos ir jie neturi duomenų apie kūrybines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini). Šios patalpos nėra įtrauktos į Savivaldybės buhalterinę apskaitą ir Savivaldybė nėra kūrybinių dirbtuvių statytoja (1 t. b.l. 40-44). Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrius pastogės patalpų pažymėtų 92-8 ir 92-9, (duomenys neskelbtini), nevaldo, Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybei nėra registruotos nuosavybės teisės ar kitos daiktinės teisės į šį turtą (1 t. b.l. 66). Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriuje pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra apskaitomas tik 36 butas (1 t. b.l. 67). Kauno miesto savivaldybės meras pareiškėjo atstovui V. K. kontorai 2014-03-05 rašte dėl kūrybinio darbo patalpų (duomenys neskelbtini) nurodė, kad gavę prašymą leisti J. B. kūrybines dirbtuves įsigyti nuosavybės teise lengvatinėmis sąlygomis, savivaldybė neturi teisinio pagrindo, nes nurodytos patalpos nėra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė (1 t. b.l. 74-75).
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkai (1 t. b.l. 88-94, 3 t. b.l. 92-96, 106-112).
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2004-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:
1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.
2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.
5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.
6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.
7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).
8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra pirminis privačios nuosavybės teisės (CK 4.69 straipsnio 1 dalis) įgijimo būdas, kurį reikia skirti nuo bešeimininkio daikto pasisavinimo, esančio pagrindu valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisei atsirasti (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą, nelaikomas bešeimininkiu (CK 4.56 straipsnio 2 dalis).
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamąja senatimi, valdymas taip pat turi būti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys).
Pareiškėjas patikslintame nurodė, kad daugiau nei 20 metų nepertraukiamai ir atvirai kaip savomis naudojasi virš pareiškėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pastogėje esančiomis kūrybinių dirbtuvių patalpomis: 92-8 (27,52 kv. m) ir 92-9 (1,77 kv. m.). Pareiškėjas nurodo, kad ginčo patalpas, esančias virš jo gyvenamųjų patalpų, buvo leista įsirengti Kauno miesto Lenino rajono LDT VK 1987-11-13 sprendimu Nr. 323. Byloje pateiktas Kauno miesto Lenino rajono LDT VK 1987-11-13 sprendimas Nr. 323, patvirtina, kad J. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), leidžiama savo lėšomis, neatlygintinai įsirengti 33,00 kv. m ploto kūrybines dirbtuves, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pastogėje. Sprendimo 2 ir 3 punkte nurodoma, kad techninė darbų priežiūra pavedama 1-majai butu ūkio tarnybai ir nurodoma, kad J. B. įsirengus kūrybines dirbtuves, rajono Gamybinė butų ūkio valdyba įpareigojama pateikti užsakymą Tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui. Gamybinės butų ūkio valdybos rašte J. B. nurodoma, jog užbaigus darbus jis juos turi priduoti rajono Gamybinei butų ūkio valdybos komisijai ir sudaryti nuomos sutartį su aukščiau minėta valdyba. Šie byloje pateikti pareiškėjo įrodymai patvirtina, kad J. B. kūrybines patalpas, esančias virš jo buto, įsirengė ir jomis naudojosi ne siekdamas šias patalpas valdyti kaip savo, o žinodamas, kad Kauno miesto Lenino rajono LDT VK 1987-11-13 sprendimu jam buvo leista įsirengti ir naudoti patalpas kaip kūrybines dirbtuves, tačiau jos nuosavybės teise priklausė Kauno miesto Lenino rajono Vykdomajam komitetui. Pareiškėjas įsirengdamas ginčo patalpas žinojo, kad yra įpareigotas sudaryti kūrybinių dirbtuvių nuomos sutartį, tačiau nuomos sutarties sudaręs nebuvo. Tai, kad pareiškėjas naudojosi savo įsirengtomis kūrybinėmis patalpomis nesudaro pagrindo įgyjamosios senaties faktui nustatyti.
Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų praktika Nr. 3K-3-345/2004; 3K-3-586/2006; kt.). Aukščiausiasis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su šių daiktų registracija valstybės vardu, skirtingai nei toje pačioje normoje įtvirtintas draudimas įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-408/2007; Nr. 3K-3-535/2008). Tokia skirtinga viešąja ir privačiąja nuosavybe esančių daiktų savininko apsauga nuo nuosavybės teisės praradimo kitam asmeniui sąžiningai įgijus daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdant jį visą įgyjamosios senaties terminą paaiškinama šią normą analizuojant teleologiniu metodu bei atsižvelgiant į po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo vykstančius nuosavybės rūšių ir formų transformavimo procesus, kai nepriklausomybę atkūrusi valstybė nėra tinkamai apskaičiusi savo turto ir atitinkamai nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn.
Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo tarybinių ūkių sukurti daiktai buvo valstybės nuosavybė. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačion nuosavybėn buvo vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sistemiškai aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei transformuotis į privačiąją.
CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai yra nurodęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, jog jie nebėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma -imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bylos Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad virš pareiškėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini), esančios kūrybinės patalpos nuosavybės teise priklausė Kauno miesto Lenino rajono Vykdomajam komitetui, t.y. valstybei. Gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) esantys butai ir kitos negyvenamos patalpos vadovaujantis butų privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis buvo privatizavimo objektu. Pareiškėjas pagal 1992-04-22 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 11-2446 vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymu įgijo nuosavybės teisę į 40,76 kv.m. bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 68-73). Butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad kūrybinės patalpos yra buto priklausinys, todėl turėjo būti privatizuotos kartu su butu. Teismas su tokia pareiškėjo atstovo nuomone nesutinka, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ 1.1. punkte buvo nurodoma, kad buvo parduodami: apgyvendinti gyvenamieji namai, butai ir patalpos, nuomojamos kūrybinėms dirbtuvėms ir turinčios bendrą funkcinį ryšį su parduodamu butu, arba atskiros kūrybinės dirbtuvės, nuomojamos gyvenamuosiuose namuose, t.y. kūrybinės dirbtuvės buvo laikomos atskiru privatizavimo objektu. Kaip matyti iš pareiškėjo 1991-11-26 pareiškimo Kauno miesto valdybai, J. B. išreiškė norą privatizuoti tik butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 70), o dėl kūrybinių dirbtuvių, pareiškėjas savo valios neišreiškė, todėl jos nebuvo įkainotos ir privatizuotos, t.y. nebuvo perleistos pareiškėjo nuosavybėn taip išlikdamos valstybės nuosavybe.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kūrybinių dirbtuvių patalpos: 92-8 (27,52 kv.m.) ir 92-9 (1,77 kv.m.), esančios gyvenamojo namo 5A5p, adresu (duomenys neskelbtini), pastogėje, yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, bei remdamasis LR CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintu draudimu įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teises į valstybei priklausančius daiktus, sprendžia, kad pareiškėjo J. B. pareiškimas teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 156,32 Eur, todėl pareiškimą atmetus šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270, 533 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 156,32 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 32 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.