Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almanto Padvelskio ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų R. B. ir I. B. atstovo advokato A. S. apeliacinį skundą dėl 2017 m. kovo 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams R. B., I. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo teisės atlikti kapitalinio remonto darbus keičiant patalpų paskirtį be atsakovų sutikimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti teisę atlikti parduotuvės-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kapitalinio remonto darbus, įrengiant parduotuvės dalyje gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, ir tvoros bei terasos su stogine statybos darbus pagal UAB „Architektai ir KO“ parengtus projektinius pasiūlymus be atsakovų sutikimo, jų pagrindu gauti rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą patalpų paskirties keitimo bei kapitalinio remonto projektui, taip pat prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tvarką: ieškovei priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, UAB „Architektai ir KO“ plane pažymėta „B“ atsakovams priskirti naudotis žemės sklypo dalimi, UAB „Architektai ir KO“ plane pažymėta „A“, ieškovei ir atsakovams priskirti naudotis bendrai žemės sklypo dalimi „C“, atskiriant tvora: 65 kv. m žemės sklypo dalimi naudosis ieškovė iš sklypo dalies „B“ pusės, o kita 65 kv. m žemės sklypo dalimi naudosis atsakovai. Ieškovė taip pat prašė pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo / pritarimo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo atlikti parduotuvės-kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kapitalinio remonto darbus, pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo įregistruoti VĮ Registrų centre parduotuvės-kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kapitalinio remonto darbus ir įregistruoti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tvarką pagal UAB „Architektai ir KO“ parengtus projektinius pasiūlymus ir sklypo plano atidalijimo schemą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žodžiu bei raštu kreipėsi į atsakovus su prašymais geruoju susitarti dėl bendrai naudojamo (valdomo) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, naudojimosi tvarkos nustatymo, taip pat dėl sutikimo ir pritarimo parduotuvės-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kapitaliniam remontui, įrengiant parduotuvės dalyje gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, ir tvoros bei terasos su stogine statybai pagal pateikiamus projektinius pasiūlymus. Nurodė, kad atsakovai visas ieškovės pastangas gera valia susitarti dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo ir pritarimo gyvenamųjų patalpų paskirties keitimui, atliekant kapitalinio remonto darbus, ignoravo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė pripažinti ieškovei I. Š. teisę atlikti parduotuvės-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kapitalinio remonto darbus, įrengiant parduotuvės dalyje gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, ir tvoros bei terasos su stogine statybos darbus pagal UAB „Architektai ir KO“ 2016 m. parengtus projektinius pasiūlymus be atsakovų R. B. ir I. B. sutikimo, gaunant statybą leidžiantį leidimą minėtų patalpų paskirties keitimui ir kapitalinio remonto projektui. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovų R. B. ir I. B. po 239,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. Š. naudai. Teismas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai teisę atlikti parduotuvės-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kapitalinio remonto darbus, įrengiant parduotuvės dalyje gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, ir tvoros bei terasos su stogine statybos darbus pagal UAB „Architektai ir KO“ parengtus projektinius pasiūlymus be atsakovų sutikimo nurodė, kad ieškovei pateikus patalpų renovacijai atlikti būtiną akustinės atitvaros sprendinių ir bendro naudojimo plotų schemą, tarp šalių ginčo neliko, todėl teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino. Papildomai nurodė, kad statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis, yra būtina gauti statybą leidžiantį leidimą, o ne rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, todėl ieškovei nustatyta teisė be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį leidimą minėtų patalpų paskirties keitimui ir kapitalinio remonto projektui. Teismas atmetė atsakovų reikalavimą tenkinti minėtą ieškinio reikalavimą su sąlyga, kad teismo sprendime būtų nurodyta, jog ieškovės teisė atlikti parduotuvės-kavinės kapitalinio remonto darbus, įrengiant parduotuvės dalyje gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, ir tvoros bei terasos su stogine statybos darbus pagal UAB „Architektai ir KO“ 2016 m. parengtus projektinius pasiūlymus be atsakovų sutikimo, pripažintina su sąlyga, kad turi būti laikomasi akustinės atitvaros sprendinių ir bendro naudojimo plotų schemos, kadangi atsakovai priešieškinio byloje nereiškė, tinkamai įforminto reikalavimo nepateikė. Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką – kad šalys bendrai naudosis žemės sklypo „C“ dalimi, atskyrusios ją tvora, teismas nurodė, kad ieškovės pateiktoje UAB „Architekto ir KO“ sklypo plano naudojimosi schemoje ties „C1“ dalimi yra nurodyta 3,88 m. Kadangi bendras „C“ kraštinės ilgis pagal kelią (plane nurodyta „pravažiavimas“) yra 3,88 m, todėl jį padalijus pusiau, kaip prašo ieškovė, nustatant „C1“ ir „C2“ dalis, įvažiavimo pločio pagal kelią „C1“ ir „C2“ dalims tektų po 1,94 m, todėl atsakovai, jei jiems būtų priskirta naudotis „C1“ sklypo dalimi, įvairiomis transporto priemonėmis be kliūčių negalėtų privažiuoti prie jiems priskirtos naudotis sklypo „A“ dalies ir nekliudomai vykdyti baro-kavinės veiklos, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką – ieškovei priskirti naudotis dalimi, sklypo plane, parengtame UAB „Architektai ir KO“, pažymėta „B“, o atsakovams – „A“, teismas sprendime nurodė, kad šių sklypo dalių naudojimosi tvarka buvo nustatyta 2000-06-09 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis bei jų pakeitimais, jų pagrindu priimtais Nacionalinės žemės tarnybos įsakymais ir pažymėta 2000-04-28 G. M. paslaugų įmonės sudarytame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, plane, kuris buvo suderintas ir patvirtintas kompetentingų institucijų, todėl teismas šį reikalavimą taip pat atmetė. Dėl kitų ieškovės reikalavimų teismas nurodė, kad jie yra pertekliniai ir išvestiniai iš jau pareikštų atsakovams materialių teisinių reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti teisę atlikti ieškovės komercinėse patalpose kapitalinio remonto darbus, įrengiant gyvenamąsias patalpas be atsakovų sutikimo, pagal parengtus projektinius pasiūlymus, nurodo, kad tokie kapitalinio remonto darbai turi būti vykdomi ir pagal papildomą UAB „Architektai ir KO“ akustinės atitvaros sprendinių ir bendrojo naudojimo plotų schemą. Prašo perskaičiuoti šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantai nurodo, kad nors ieškovė ir bylą ir pateikė papildomai parengtą UAB „Architektai ir KO“ akustinės atitvaros sprendinių ir bendrojo naudojimo plotų schemą, tačiau teismas nieko nepasisakė dėl akustinės garso atitvaros įrengimo, todėl liko pažeisti atsakovų teisėti interesai, kadangi pagal galiojantį teismo sprendimą ieškovė neprivalo įrengti patalpų garso izoliacijos. Be to, pirmosios instancijos teismas, visiškai atmetęs reikalavimą dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo, neturėjo teisinio pagrindo priteisti 75 Eur matininkei MB „Geo Vakarai“ už žemės sklypo ribų ženklinimą, kadangi nurodyti matavimo darbai buvo atlikti ieškovės iniciatyva.Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimu ieškovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl atsakovų prašymo tenkinti ieškovės reikalavimą atlikti kapitalinį remontą su sąlyga, jei jis bus vykdomas pagal UAB „Architektai ir KO“ akustinės atitvaros sprendinių ir bendrojo naudojimo plotų schemą. Taip pat nurodo, kad šis reikalavimas yra perteklinis, kadangi į teismo įpareigojimą ieškovę atlikti kapitalinio remonto darbus pagal UAB „Architektai ir KO“ 2016 m. parengtus projektinius pasiūlymus įeina ir akustinės atitvaros sprendinių ir bendrojo naudojimo plotų schema, kuri yra minėtų projektinių pasiūlymų sudedamoji dalis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl leidimo atlikti kapitalinio remonto darbus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame pastate be bendraturčių sutikimo. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Šį žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomininkai yra ieškovė ir atsakovai. Nustatyta, kad ieškovė naudojasi sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalimi, plane pažymėta „B“, o atsakovai naudojasi šio sklypo dalimi, plane pažymėta „A“. Šalys bendrai naudojasi minėto sklypo dalimi, plane pažymėta „C“. Pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti teisę atlikti ieškovės komercinėse patalpose kapitalinio remonto darbus, įrengiant gyvenamąsias patalpas be atsakovų sutikimo, pagal parengtus projektinius pasiūlymus, nurodo, kad tokie kapitalinio remonto darbai turi būti vykdomi ir pagal papildomą UAB „Architektai ir KO“ akustinės atitvaros sprendinių ir bendrojo naudojimo plotų schemą. Nurodo, kad teismas nieko nepasisakė dėl akustinės garso atitvaros įrengimo pagal UAB „Architektai ir KO“ parengtą papildomą akustinės atitvaros sprendinių ir bendrojo naudojimo plotų schemą, todėl liko pažeisti atsakovų teisėti interesai. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutinka. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl ieškovės reikalavimo leisti atlikti ieškovės komercinėse patalpose kapitalinio remonto darbus matyti, jog pirmosios instancijos teismas byloje įvertino ne tik kartu su ieškiniu pateiktus UAB „Architektai ir KO“ parengtus projektinius pasiūlymus, bet ir bylos nagrinėjimo metu pateiktą UAB „Architektai ir KO“ akustinės atitvaros sprendinių ir bendro naudojimo patalpų schemą, kai atsakovai nurodė prieštaraujantys kapitaliniam remontui, kadangi nėra išspręstas klausimas dėl tinkamos garso izoliacijos. Teismas, įvertinęs atsakovų prieštaravimus bei pateiktus papildomus įrodymus, nusprendė, jog ginčo tarp šalių neliko, tenkino vieną iš ieškovės ieškinio reikalavimų, pripažindamas jai teisę atlikti parduotuvės-kavinės kapitalinio remonto darbus, įrengiant parduotuvės dalyje gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, ir tvoros bei terasos su stogine statybos darbus pagal UAB „Architektai ir KO“ 2016 m. parengtus projektinius pasiūlymus be atsakovų sutikimo. Dėl atsakovų prieštaravimo ieškovės ieškinio reikalavimui atlikti kapitalinį remontą neišsprendus klausimo dėl garso izoliacijos atsakovai nurodė, kad sutinka, kad teismas tenkintų minėtą ieškinio reikalavimą, su sąlyga, kad teismo sprendime būtų nurodyta, jog pripažįstama ieškovės teisė atlikti parduotuvės-kavinės kapitalinio remonto darbus, įrengiant parduotuvės dalyje gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, ir tvoros bei terasos su stogine statybos darbus ne tik pagal UAB „Architektai ir KO“ 2016 m. parengtus projektinius pasiūlymus be atsakovų sutikimo, bet ir su sąlyga, kad bus laikomasi akustinės atitvaros sprendinių ir bendro naudojimo plotų schemos, tačiau pirmosios instancijos teismas vis dėlto nurodė, kad toks prašymas neatitinka civilinės bylos nagrinėjimo ribas nustatančių proceso normų reikalavimų, kadangi atsakovai nepateikė priešieškinio, tinkamai nesuformulavo reikalavimo, todėl šį atsakovų prašymą atmetė. Su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi sutikti negalima. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: dėl įgyvendinimo būdų ir apimties, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdų, teisės atsisakymo ir kt. Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali visiškai arba iš dalies pripažinti ieškinį, taip pat pareikšti priešieškinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad iš esmės galimybė pareikšti ieškinį susijusi su materialiąja teise, todėl daugeliu atveju, esant materialiesiems teisiniams santykiams, asmenis sieja abišalės teisės ir pareigos, t. y. ne tik ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovui, bet ir priešingai – atsakovas turi teisę pareikšti reikalavimą ieškovui. Tiek priešieškinis (CPK 143 straipsnis), tiek atsiliepimas į ieškinį (CPK 142 straipsnis) yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, kurių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato. Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), jie turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame išdėstė prieštaravimus dėl minėto ieškovės reikalavimo atlikti kapitalinio remonto darbus ir nurodė, kad atsakovai jiems priklausančią dalį patalpų naudoja baro-kavinės veiklai, todėl gyvenamosios patalpos įrengimas gretimoje ieškovei priklausančioje patalpoje prieštarautų higienos normoms ir realiai gyvenamosios patalpos nebūtų įmanoma naudoti pagal tiesioginę jos paskirtį, o pirmosios instancijos teismui pateiktame UAB „Architektai ir KO“ parengtame projektiniame pasiūlyme nėra nurodyta, kaip būtų išspręsti gyvenamųjų patalpų garso izoliacijos ir kiti gyvenamųjų patalpų pagal paskirtį klausimai. Ieškovė pateikė akustinės atitvaros sprendinių ir bendro naudojimo plotų schemą bylos nagrinėjimo iš esmės metu, pirmosios instancijos teismas ją įvertino, atsižvelgęs nustatė, jog ginčo dėl ieškovės reikalavimo atlikti kapitalinį remontą be bendraturčių sutikimo nėra, ir davė leidimą ieškovei atlikti kapitalinio remonto darbus, vadovaujantis tik UAB „Architektai ir KO“ 2016 m. projektiniais pasiūlymais, nenurodydamas, jog ieškovė taip pat turi vadovautis ir UAB „Architektai ir KO“ parengta akustinės atitvaros sprendinių ir bendrojo naudojimo plotų schema. LR CK 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. LR CPK 111 straipsnis numato, kad ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. LR CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė, teikianti ieškinį dėl leidimo atlikti kapitalinį remontą pastate, kuris yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, išdavimo, turi pateikti visus įrodymus ir nurodyti su kapitalinio remonto atlikimo darbais susijusias aplinkybes, patvirtinančias, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato kapitalinio remonto darbai nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Šiuo atveju statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ nustato pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybės reikalavimus, pastato atitvarų ir jo dalių akustinių rodiklių vertes, kad pastatuose ir šalia jų girdimas triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų darbui, poilsiui bei miegui būtino akustinio komforto kokybę. Taigi atsakovų gynybos būdas atsiliepime bei teismo posėdžio metu nurodžius, jog leidimas gali būti duotas tik su sąlyga, jei statinys atitiks UAB „Architektai ir KO“ parengtą akustinės atitvaros sprendinių ir bendro naudojimo plotų schemą ir tai bus nurodyta teismo sprendime, negali būti laikomas savarankišku materialiniu reikalavimu, kadangi toks reikalavimas atitinka teisės normų reikalavimus, keliamus kiekvienam statiniui, ir panaudotas kaip atsikritimo į ieškinį pagrindas, siekiant jog ieškovės atliekami kapitalinio remonto darbai nepažeistų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai privalėjo reikšti priešieškinį siekdami, kad atliekant rekonstrukciją būtų padaryta akustinė atitvara, todėl nepagrįstai teismo sprendime nenurodė, jog pripažįsta ieškovei teisę atlikti parduotuvės-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kapitalinio remonto darbus, įrengiant parduotuvės dalyje gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, ir tvoros bei terasos su stogine statybos darbus pagal UAB „Architektai ir KO“ 2016 m. parengtus projektinius pasiūlymus ir UAB „Architektai ir KO“ akustinės atitvaros sprendinių ir bendro naudojimo plotų schemą be atsakovų sutikimo. Ieškovė atsiliepime nurodo, kad UAB „Architektai ir KO“ akustinės atitvaros sprendinių ir bendro naudojimo plotų schema yra sudedamoji UAB „Architektai ir KO“ 2016 m. projektinių pasiūlymų dalis, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokia ieškovės pozicija, kadangi iš pateiktų UAB „Architektai ir KO“ projektų negalima nustatyti, ar abi schemos yra viena kitą papildančios, kaip vientisas kapitalinio remonto projektas ar kaip atskiri projektai. Siekiant užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą tiek suteikiant galimybę ieškovei atlikti rekonstrukciją be atsakovų sutikimo, tiek užtikrinant ir atsakovų interesus – tinkamą ieškovės patalpų garso izoliavimą, taip pat siekiant išvengti šalių ginčų dėl skirtingo teismo sprendimo turinio aiškinimo, teismo sprendimas keistinas iš dalies, jame nurodytina, kad turi būti įrengta ir akustinė garso izoliacija pagal ieškovės pateiktą projektą.

Dėl procesinės bylos baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantai (atsakovai) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai atmetęs reikalavimą dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo, neturėjo pagrindo priteisti 75 Eur matininkui už žemės ribų ženklinimą, kadangi nurodyti matavimo darbai buvo atlikti ieškovės iniciatyva, o minėtas reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Su tokia apeliantų pozicija sutikti nėra pagrindo, kadangi jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Įvertinus tai, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, kuriame pareiškė iš esmės du reikalavimus – dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir dėl darbų atlikimo be atsakovų sutikimo, pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius ieškovės nurodomas aplinkybės dėl žemės tvarkos nustatymo, taip pat ir dėl ieškovės lėšomis atlikto sklypo ribų ženklinimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs šį ieškovės reikalavimą ir apskaičiavęs visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikiant ieškinį teismui, pagrįstai tenkinęs dalį (50 proc.) ieškovės ieškinio reikalavimų, priteisė iš atsakovų pusę ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 239,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą papildė, iš esmės vienas ieškovės reikalavimas buvo patenkintas, todėl pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovai prašo priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 31 Eur žyminio mokesčio ir 151,25 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą. Ieškovė pateikė įrodymus apie 500,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies patenkinti apeliacinį skundą, apeliantų (atsakovų) ir ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos proporcingai patenkintai (atmestai) apeliacinio skundo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.Pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Atsižvelgus į 28–30 punktuose pateiktus išaiškinimus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti nepripažintinos pagrįstomis, todėl nepriteistinos iš apeliantų.Atsakovė I. B. pateikė prašymą priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (182,25 Eur) apeliacinės instancijos teisme. Šios prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose (2015-03-19 redakcija) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus atsakovų apeliacinį skundą (patenkintas vienas iš dviejų apeliacinio skundo reikalavimų), iš ieškovės priteistina 91,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovų naudai (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti šitaip:

Pripažinti ieškovei I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę atlikti parduotuvės-kavinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kapitalinio remonto darbus, įrengiant parduotuvės dalyje gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, ir tvoros bei terasos su stogine statybos darbus pagal UAB „Architektai ir KO“ 2016 m. parengtą projektinį pasiūlymą ir UAB „Architektai ir KO“ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, akustinės atitvaros sprendinių ir bendro naudojimo plotų schemą be atsakovų R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo, gaunant statybą leidžiantį leidimą minėtų patalpų paskirties keitimui ir kapitalinio remonto projektui.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. B. 91,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės I. Š..