Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas LT“ ieškinį atsakovėms IĮ „Kviečia Lina“ ir L. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginis reikalavimas, atsirandantis iš sutarties, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka. Ieškovė piniginius reikalavimus atsakovėms grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinys gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka.

Atsakovėms iki preliminaraus sprendimo priėmimo apie pareikštą ieškinį nėra pranešama (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. tarp pradinio kreditoriaus V. J. įmonės ir IĮ „Kviečia Lina“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2016-01 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu V. J. įmonė atsakovei IĮ „Kviečia Lina“ išnuomojo viešojo maitinimo paskirties patalpas, o atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį sumokėti nuomos mokestį, komunalinius, buitinių atliekų bei elektros mokesčius. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nemokant nuomos bei kitų Sutartyje nurodytų mokesčių pagal V. J. įmonės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, Sutartis 2018 m. lapkričio 30 d. apibusiu šalių susitarimu buvo nutraukta. Nutraukus Sutartį susidariusio įsiskolinimo, t. y. 5 095,06 Eur sumos, atsakovė iki šios dienos nėra apmokėjusi.

2019 m. liepos 15 d. pradinis kreditorius V. J. įmonė ir uždaroji akcinė bendrovė „Reikalavimas LT“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 487, kurios pagrindu V. J. įmonė perleido (pardavė), o uždaroji akcinė bendrovė „Reikalavimas LT“ įgijo visas materialines ir procesines teises bei pareigas į atsakovės įsiskolinimą.

Nurodytas aplinkybes ieškovė grindžia: 2016 m. rugpjūčio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 2016-01, Priedu Nr. 1 prie 2016 m. rugpjūčio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2016-01, neapmokėtomis PVM sąskaitomis-faktūromis, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. susidarė 5 095,06 Eur įsiskolinimas, 2018 m. rugsėjo 30 d. pranešimu dėl Sutarties nutraukimo, 2018 m. lapkričio 30 d. susitarimu nutraukti Sutartį, 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. gegužės 31 d. priminimais dėl susidariusio įsiskolinimo, Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 487 ir Priedu Nr. 1 prie Reikalavimo teisės perleidimo sutarties.

Pažymėtina, jog perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Atsižvelgus į pateiktas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, laikytina, jog uždaroji akcinė bendrovė „Reikalavimas LT“ nagrinėjamu atveju yra tinkama ieškovė, turinti teisėtą reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Taip pat laikytina, kad šiuo atveju skolininkė apie reikalavimo perleidimą informuota tinkamai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės IĮ „Kviečia Lina“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1–6.4 straipsniai, 6.477 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (LR CK 6.59 straipsnis). Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad atsakovė iš sutarties kilusių prievolių tinkamai nevykdė, pažeidė prievolių įvykdymo terminus (CK 6.63 straipsnio l dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis), iš esmės pažeisdama Sutarties sąlygas. Duomenų apie įsiskolinimo apmokėjimą byloje nėra, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 5 095,06 Eur skolą laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas.

Vadovaudamasi pradinio kreditoriaus ir atsakovės IĮ „Kviečia Lina“ Sutarties 8.1 punktu, kuriuo atsakovė, tinkamai neįvykdžiusi piniginių prievolių, įsipareigojo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ieškovė paskaičiavo ir prašo priteisti 185,46 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir jai priteistina 185,46 Eur delspinigių suma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.260-6.261 straipsniai). Pripažinus, jog atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, ieškovei iš atsakovės priteistina 310,88 Eur palūkanų suma, paskaičiuota nuo 2018 m. vasario 1 d. iki laikotarpio, už kurį yra skaičiuojami delspinigiai nuo pradelstos sumokėti skolos, pradžios, t. y. iki 2019 m. sausio 30 d. (Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 40,00 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Teismui nustačius, kad nagrinėjamu atveju atsakovė IĮ „Kviečia Lina“ savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, o ginčo šalims taikytinas nurodytas įstatymas, ieškovės reikalavimas priteisti 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1-2 dalys).

Ieškinį patenkinus visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos visos jos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 63,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 3,77 Eur išlaidų, patirtų įsigyjant vieną išplėstinį išrašą iš Juridinių asmenų registro apie atsakovę ir 400,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 466,77 Eur.

Ieškovė įsiskolinimą iš atsakovių prašo priteisti subsidiariai. Vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, nurodytina, kad juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal Individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Individualios įmonės steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis), jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 straipsnio 1-4 dalys). Kaip jau buvo minėta, pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Nepaisant to, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas lemia, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į IĮ „Kviečia Lina“, taip pat teisę tuo pačiu ieškiniu reikalauti, kad subsidiarus skolininkas, šiuo atveju IĮ „Kviečia Lina“ savininkė L. A., atlygintų įmonės turtu nepadengtą skolą, todėl vadovaujantis pateiktomis aplinkybėmis, ieškovės reikalaujamas priteisti įsiskolinimas, palūkanos, delspinigiai, ikiteisminio skolos išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių subsidiariai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi ir 424 straipsniu, 428 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės IĮ „Kviečia Lina“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), o jai neturint turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų skolai sumokėti, subsidiariai iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 095,06 Eur (penkis tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus 06 ct) skolos, 310,88 Eur (tris šimtus dešimt eurų 88 ct) palūkanų, 185,46 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 46 ct) delspinigių, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (t. y. 5 631,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 466,77 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas LT“, juridinio asmens kodas 302642184, naudai.

Atsakovė privalo per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis), būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jei per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.