Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2018 m. spalio 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiuoju, tęsti mokslą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. 2025 m. gegužės 4 d., apie 00.26 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 8A, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 7510“, Nr. ARRF-0033, 2025 m. gegužės 4 d., 00.51 val. nustatytas 1,77 promilių girtumas, o 01.18 val. nustatytas 1,58 promilių girtumas, vairavo jam priklausantį automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. I. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. gegužės 4 d., naktį, apie 00.00 val. vartojo alkoholį pas draugus. Nusprendė savo automobiliu Audi A4 nuvažiuoti pas draugus išgerti. (duomenys neskelbtini) mieste buvo atvažiavęs pas draugę. Nuvažiavo ir pas buvusį klasioką (duomenys neskelbtini). Ten vartojo alkoholį. Jie buvo trise. Kai baigė gerti, sėdo į automobilį ir važiavo atgal pas draugę (duomenys neskelbtini). Prie pėsčiųjų perėjos pamatė pažįstamą, todėl sustojo ir išlipo. Tada atvyko pareigūnai, kurie nustatė girtumą. Gėrė degtinę. Nenorėjo palikti automobilio pas draugą. Jis atvažiavo blaivas, net negalvojo gerti. Bet draugas pasiūlė ir jis išgėrė. Nepagalvojo, todėl dabar labai gailisi. Mašiną paliko prie pėsčiųjų perėjos. Degtinę gėrė trise. Nuo draugo (duomenys neskelbtini) namų iki draugės namų atstumas per parką. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2019 metų. Ateityje tokių dalykų nebedarys. Vaikų neturi. Baudą turėtų iš ko sumokėti. Nurodo, kad gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. I. visiško kaltės pripažinimo teisme, jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. I. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Automobilis techniškai tvarkingas, draustas. Turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. 2025 m. gegužės 3 d., apie 22.00 val., su savo automobiliu nuvyko pas draugą gyvenantį (duomenys neskelbtini) mieste, adreso tikslaus nežino. Draugo namuose vartojo alkoholį. Gėrė degtinę ir jos išgėrė apie 0,7 litro. Baigus ,,baliavoti“ nusprendė važiuoti namo su savo automobiliu. Įsėdo į savo minėtą automobilį, į vairuotojo pusę, ir pradėjo važiuoti. Važiavo vienas. (duomenys neskelbtini) mieste, kokioje gatvėje nežino, pamatė jaunuolių grupelę ir sustojo. Norėjo pakalbėti, norėjo paprašyti, kad duotų cigaretę prisidegti. Tuo momentu atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai paprašė papūsti į alkotesterį. Pirmu pūtimu įpūtė 1,77 promiles, antru pūtimu įpūtė 1,58 promiles. Su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašė ant neblaivumo nustatymo akto. Į gydymo įstaigą nesiprašė tikrintis neblaivumo. Pripažino padaręs nusikaltimą, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Kodėl taip neatsakingai pasielgė ir vairavo neblaivus, jis neturi atsakymo, nes nežino. Policijos pareigūnai sulaikė jį ir uždarė į areštinę. Prie savęs turėjo piniginę, kurios nei savo automobilyje, nei striukėje nerado. Mano, kad piniginę pametė. Joje buvo vairuotojo pažymėjimas, asmens dokumentas ir pinigai. Kur galėjo pamesti – nežino, galbūt ten kur sulaikė. Pripažino vairavęs savo automobilį neblaivus, dėl ko gailisi. Yra neteistas, vykdo individualią veiklą. Vairuotojo pažymėjimo nepateiks, nes su pinigine jį pametė (b. l. 98-100).

Iš 2025 m. gegužės 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. J. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2025 m. gegužės 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjui R. J. dirbant (duomenys neskelbtini) m., kartu su tyrėju A. M., tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 00.26 val., važiuojant (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., bei pasukus į dešinę pusę į (duomenys neskelbtini) g., pastebėjo kaip ant pėsčiųjų perėjos yra sustojęs automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o šalia vaikšto tamsios spalvos rūbais apsirengęs jauno amžiaus vyras. Privažiavus prie jo, išlipus iš tarnybinio automobilio ir priėjus prie stoviniuojančio asmens, jo pasiteiravo, kodėl užkurtas automobilis paliktas tokioje vietoje be vairuotojo ir kas čia vyksta. Vaikinas nurodė, kad šios transporto priemonės vairuotojas yra pasišalinęs, pats nevairavo, nes sėdėjo keleivio vietoje, patraukti transporto priemonės negali, kadangi šiuo metu yra neblaivus. Jam buvo paaiškinta, kad tokioje vietoje ant pėsčiųjų perėjos stovėti yra draudžiama ir reikalinga transporto priemonę patraukti, nes ši trukdo eismui. Jis paaiškino, kad vairuotojui paskambinti negali, nes su savimi neturi telefono, todėl buvo liepta nurodyti vairuotojo asmens duomenis, tačiau jis paaiškino, kad jokių vairuotojo duomenų nesakys. Netoliese buvo pastebėta 7 asmenų jaunuolių grupė, kurie sėdėjo ant suoliuko, todėl buvo pasiteirauta ar jie ką nors matė. Jie nurodė, kad nematė kas vairavo ir paliko šį automobilį stovėti ant pėsčiųjų perėjos, taip pat nematė ar kas nors pabėgo, todėl jokios naudingos informacijos suteikti negalėjo. Toliau policijos pareigūnai nustatė, kad šalia automobilio stovėjęs jauno amžiaus vyras – E. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), telefono numerio nenurodė. Jis taip pat buvo transporto priemonės savininkas, tačiau bendraujant su juo, jis tik pasikartojo, kad automobilio nevairavo, o vairuotojas yra pabėgęs. Toliau prie policijos pareigūnų priėjo akivaizdžiai neblaivus, iš pažiūros nepilnametis asmuo, kaip vėliau nustatyta J. P., kuris pareiškė, kad iš minėtos transporto priemonės nori pasiimti savo mobilųjį telefoną, nes paliko jį krautis. Pareigūnai jo paprašė, kad nurodytu kas vairavo, jei jis važiavo šiuo automobiliu. Jis paaiškino, kad šiuo automobiliu nevažiavo, o tiesiog pamatęs stovintį automobilį nutarė pasikrauti savo mobilųjį telefoną, todėl negali suteikti jokios reikšmingos informacijos. Tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi abu asmenys buvo įsodinti į tarnybinį automobilį ir su jais nuvykta į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), dėl vaizdo stebėjimo kamerų peržiūrų, o automobilis nuvairuotas į komisariato vidinį kiemą. Peržiūrėjus miesto kameras, buvo aiškiai matyti pagal asmens veido bruožus, aprangos požymius, kad būtent E. I. sėdėjo už automobilio Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, kuriuo apie 00.26 val., pats atvažiavo į ankščiau nurodytą vietą, o praėjus ne daugiau nei 60 sekundžių, privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Iš kamerų įrašo buvo matyti, kad automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo J. P.. Per visą laiko tarpą iki kol privažiavo policijos pareigūnai matėsi, kad E. I. jokio alkoholio nevartojo. Kol vyko bendravimas su policijos pareigūnais, asmuo taip pat alkoholio nevartojo, todėl buvo akivaizdu, kad būdamas neblaivus jis vairavo šią transporto priemonę. Abu asmenys buvo supažindinti su vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotais įrašais, kas jose yra matoma, tačiau E. I. neigė vairavęs automobilį, nes, pasak jo, sėdėjo keleivio vietoje, o J. P. neigė sėdėjęs šiame automobilyje kaip keleivis. Alkoholio kiekio matuokliu "Alcotest Drager 7510", Nr. ARRF - 0033, patikros sertifikato Nr. 2215274, pūtimo Nr. 1872, laikas 00.43 val., J. P. buvo nustatytas 1,11 promilės neblaivumas, todėl jam pagal LR ANK 485 str. 1 d., buvo surašytas AN protokolas Nr. ROIK : (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta kartu su automobiliu buvo apžiūrėta, nufotografuota, automobilis kartu su jo užvedimo rakteliu buvo išgabenti į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Nepilnametis asmuo buvo perduotas blaiviam tėčiui pagal nepilnamečio perdavimo aktą, o E. I. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Kadangi E. I. su savimi neturėjo piniginės, kurioje pasak jo buvo vairuotojo pažymėjimas, jis paimtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nebuvo. Dėl įvykio užregistruotas pranešimas Nr. ROIK : (duomenys neskelbtini), pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281-1 str. 1 d. (b. l. 9-11).

Iš 2025 m. gegužės 4 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), netoli 11 daugiabučio namo, ant pėsčiųjų perėjos, kuri veda į miesto centrini parką. Įvykio vietoje matoma asfaltuota gatvė. Skersai gatvės yra pėsčiųjų perėja, kuri paženklinta kelio ženklais Nr. 533, 534 - Pėsčiųjų perėja (Perėjimo per kelią vieta) ir horizontaliu ženklinimu - „Zebras“, žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Perėja apšviesta žibintu. Ant pėsčiųjų perėjos, per vidurį, stovi automobilis Audi A4, ant kurio pritvirtinti valstybinio numerio ženklai - (duomenys neskelbtini) Automobilis karavanas, pilkos spalvos, automobilis stovi priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Ant greta pėsčiųjų perėjos esančio stulpo yra miesto vaizdo stebėjimo kamera, kuri filmuoja pėsčiųjų perėją. Automobilio salonas odinis, netvarkingas, magnetola originali, užvedimo spynelėje yra užvedimo raktelis (b. l. 16-38).

Iš alkoholio kiekio matuoklio duomenų (Alcotest 7510, Nr. ARRF - 0033, patikros Nr. 2215274) matyti, kad E. I. nustatytas 1,58 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 12-15, 48).

Iš AB ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso E. I. (b. l. 46).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio Audi A4 AVANT kaina Lietuvoje su PVM yra 2 260,00 eurų (b. l. 47).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad E. I. priklausantis automobilis Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimu rakteliu yra saugomas saugojimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 45).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad E. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025 m. gegužės 4 d., apie 00.26 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 8A, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1, 51 promilių neblaivumas, 2025 m. gegužės 4 d., 00.51 val. nustatytas 1,77 promilių girtumas, o antru pūtimu, 01.18 val. nustatytas 1,58 promilių girtumas, vairavo jam priklausantį automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 1,58 prom. neblaivumas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriuose užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. E. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Kaltinamojo E. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. I. praeityje teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs (b. l. 54-56). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokį nusikaltimą padarė pirmą kartą. Administracine tvarka trijų metų laikotarpyje baustas du kartus, padaryti administraciniai nusižengimai nesusiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, baudą sumokėjęs ( b. l. 57-59). E. I. dirba (duomenys neskelbtini) ( b. l. 60).

Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis E. I. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina bausmė – 40 MGL (2000 Eur) bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, atsižvelgdamas į E. I. turtinę padėtį, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), paskirtos baudos dydį, šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, teismas sprendžia, jog E. I. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 9 (devynių) mėnesių, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam E. I. į bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. gegužės 4 d. 00.51 val. (b. l. 85-88) iki 2025 m. gegužės 4 d. 10.45 val. (b. l. 90-92) (1 para), ir laikytina, kad E. I. yra atlikęs dalį baudos bausmės – sumokėjęs 6 MGL (300,00 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad E. I. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas neteistas (teistumas išnykęs), pirmą kartą teisiamas už tokią nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai gailisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam ilgesniam terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl E. I. uždraustina įgyti ir naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, t. y. 2025 m. gegužės 4 d.

Dėl turto konfiskavimo

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

Kaltinamojo E. I. vairuotas automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) (b. l. 45 ), priklauso jam pagal 2024 m. gruodžio 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 46) ir buvo tiesiogiai panaudotas tyčinės nusikalstamos veikos padarymui. Prašymas konfiskuoti ne automobilį, o atitinkamą pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) nepareikštas. Todėl kaltinamajam E. I. priklausantis automobilis konfiskuojamas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo E. I.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. I. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas, nes jis būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis Audi A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo užvedimo rakteliai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotini; 2) du DVD diskai su kūno kamerų įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

E. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. I. nustatyti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į E. I. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gegužės 4 d. 00.51 val. iki 2025 m. gegužės 4 d. 10.45 val., tai yra 1 parą, ją prilyginant 6 (šešių) MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų)) dydžio baudai.

E. I. likusią 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur (tūkstančio septynių šimtų eurų)) baudą įpareigoti sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. I., kad teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudą privaloma sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vieną iš administruojamų valstybės biudžeto surenkamųjų sąskaitų: AB „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ AB (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankas (duomenys neskelbtini); įmokos kodas 6801. Mokėjimo paskirtis: „bauda už ...“. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis privalės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti E. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 4 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti kaltinamajam E. I. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su variklio užvedimo rakteliu, esantį automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

E. I. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išlaidų už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilį Audi A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelius, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti; 2) du DVD diskus su kūno kamerų įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.