Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-08 · Administracinė byla Nr. A-525-347-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-08
Bylos Nr.
A-525-347-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Virgilijus Valančius
Pareiškėjas
V. J., P. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Veskonas“
Administracinė byla Nr. A525-347/2010Procesinio sprendimo kategorija 38; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui Paladijui Ragozinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. J., P. J. (P. J.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J., P. J. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Veskonas“ dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai V. J. ir P. J. skundu (t. I, b. l. 3?5) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2007 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VDI Šiaulių skyrius) nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 (toliau – ir Aktas) dalį, kurioje nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, nes būdamas ir dirbdamas darbe neblaivus, (duomenys neskelbtini) F. J. pažeidė UAB „Veskonas“ darbo vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003-10-06 5.3.2 punkto reikalavimus: darbuotojams draudžiama:..5.3.2 atvykti į darbą ir dirbti neblaiviam“.

Nurodė, kad VDI Šiaulių skyrius, atlikęs papildomą nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo F. J. (F. J.), tyrimą, 2007 m. gegužės 7 d. surašė skundžiamą Aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 3 d. sprendimu, panaikinęs ankstesnius nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktus, įpareigojo Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją (toliau – ir VDI) iš naujo ištirti nelaimingą atsitikimą, įvykusį 2004 m. lapkričio 11 d., kurio metu žuvo F. J. Pareiškėjai mano, kad atliktas papildomas tyrimas iš esmės yra objektyvus ir iš dalies sutinka su jo išvadomis, išdėstytomis Akte, tačiau nesutinka su išvada dėl F. J. neblaivumo ir šios aplinkybės įtakos nelaimingam atsitikimui darbe. F. J. blaivumo ar neblaivumo faktas nebuvo tinkamai nustatytas, nebuvo atsižvelgta į 2006 m. gruodžio 19 d. P. J. pateiktą prašymą, taigi VDI inspektorius, atlikdamas papildomą tyrimą, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2005-11-06 iki 2009-09-12) (toliau – ir Nuostatai) 46.13 papunktį ir neatliko visų galimų veiksmų šiam faktui nustatyti. Pakartotinio tyrimo metu F. J. neblaivumo faktas buvo nustatytas remiantis tik Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių ekspertinio skyriaus 2004 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. 1911 (toliau – ir Ekspertinio skyriaus pažyma), nors papildomo tyrimo eigoje inspektoriui buvo pateikti įrodymai (liudininkų V. V., M. B. (M. B.), V. K., M. K. ir kitų ikiteisminio tyrimo liudininkų apklausų protokolai), patvirtinantys, kad F. J. darbo metu nebuvo išgėręs ir negirtavo. Inspektorius neišanalizavo visos surinktos prieštaringos medžiagos dėl F. J. neblaivumo fakto nustatymo, nepaskyrė papildomo tyrimo ar ekspertizės šiam faktui patvirtinti ar paneigti. Inspektorius privalėjo savo išvadą dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių, išdėstytą Akto 18 punkte – „saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas“ – pagrįsti objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais. Inspektorius, atlikęs papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nereikalavo patikrinti, ar nebuvo pažeistos Valstybinės teismo medicinos tarnybos vidaus darbo taisyklės, kai nepasibaigus ikiteisminiam ir nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui, buvo taip greitai sunaikintas tyrimo objektas – F. J. kraujo ir šlapimo mėginiai. F. J., būdamas atsakingas, ligotas, pagyvenęs žmogus, darbo metu negalėjo vartoti alkoholio. Pakartotinio tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar galėjo ir kokią įtaką galėjo padaryti nežymus neblaivumas žuvusiojo asmens veiksmų koordinavimui dirbant aukštyje. Neįrodžius F. J. neblaivumo ir šio fakto padarinių, negalima to laikyti viena iš nelaimingo atsitikimo objektyvių priežasčių, todėl ši Akto dalis yra naikintina.

Atsiliepimas

Atsakovas VDI atsiliepime (t. I, b. l. 63) prašė teismo spręsti savo nuožiūra klausimą dėl nukentėjusiojo blaivumo ar neblaivumo bei neblaivumo įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti.

Nurodė, kad Nuostatų 28 punkte nustatyta, kad sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejais asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir teismo medicinos ekspertai Valstybinei darbo inspekcijai pateikia duomenis apie alkoholio kiekį (promilėmis) nukentėjusiojo kraujyje ir biologinėse terpėse. Ekspertinio skyriaus pažymoje nurodyta, kad F. J. kraujyje buvo 0,69, o šlapime – 1,16 promilės etilo alkoholio. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti Šiaulių ekspertinio skyriaus atliktos kraujo ir šlapimo ekspertizės duomenimis. Atsakovas yra nustatęs, kad mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo F. J., pagrindinė priežastis susijusi su netinkamu darbo aukštyje organizavimu ir vykdymu.

Atsakovas VDI Šiaulių skyrius atsiliepime (t. I, b. l. 60?61) prašė atmesti pareiškėjų skundą.

Nurodė, kad VDI inspektorius nepažeidė Nuostatų 46.13 punkto reikalavimų, kadangi papildomo nelaimingo atsitikimo tyrimo metu buvo imtasi priemonių, siekiant išsiaiškinti, kokią įtaką F. J. neblaivumas galėjo turėti nelaimingo atsitikimo įvykimui. Dėl to buvo išsiųstas raštas Radviliškio rajono policijos komisariatui, prašant inicijuoti tyrimą šiuo klausimu. 2006 m. rugsėjo 6 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. PM 10692/04(04) (toliau – ir Specialisto išvada) nurodyta, kad galima teigti, jog alkoholį F. J. vartojo maždaug 3-4 val. prieš mirtį, o į klausimą dėl galimos girtumo įtakos judesių koordinavimui konkretaus atsakymo negauta. Tyrimo metu ir surašant nelaimingo atsitikimo tyrimo aktą vadovautasi Ekspertinio skyriaus pažyma, kadangi ją pateikė kompetentinga įstaiga, kurios viena iš funkcijų yra atlikti tyrimą ir konstatuoti faktą dėl kraujo intoksikacijos. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu pareiškėjams buvo paaiškinta, kad jų nurodyti liudininkai nėra kompetentingi nustatinėti asmens blaivumą, tuo labiau, kad atliekant papildomą tyrimą paaiškėjo, kad pirminiai liudininkų paaiškinimai buvo neobjektyvūs, juose nurodytos įvykio aplinkybės papildomo tyrimo metu buvo paneigtos, todėl vadovautis liudininkų paaiškinimais konstatuojant F. J. neblaivumą nebuvo teisinės galimybės.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 4 d. sprendimu (t. IV, b. l. 62?67) skundo netenkino.

Nustatė, kad pareiškėjai savo reikalavimą – panaikinti Akto dalį – iš esmės grindžia tuo, jog tyrimo metu neteisingai nustatytas F. J. neblaivumas. Pasak pareiškėjų, Ekspertinio skyriaus pažymoje bei Specialisto išvadoje, kuriomis vadovavosi atsakovas, priimdamas Aktą, gali būti užfiksuotos neobjektyvaus tyrimo išvados, be to, atsakovas neatsižvelgė į liudytojų parodymus. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėtinos tik tos aplinkybės, kuriomis pareiškėjai grindžia savo reikalavimą, iš naujo neįrodinėtini faktai, kurie nustatyti administracinėje byloje Nr. I-1262-602/2008, kurios 2008 m. kovo 15 d. sprendime Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad VDI, tirdama nelaimingą atsitikimą, tinkamai nustatė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis. Rėmėsi Nuostatų 28 punktu (redakcija įsigaliojusi nuo 2004-09-08) ir nurodė, kad Nuostatuose įtvirtinta pareiga tiriant nelaimingą atsitikimą darbe išanalizuoti ir įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos institucijų pažymas, išvadas apie sužalojimo pobūdį, sunkumą, alkoholio, narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų kiekį kraujyje, mirties priežastį. Remdamasis Akto 4.6 punktu nurodė, jog neblaivumas, apsvaigimas nuo narkotinių ar kitų medžiagų F. J. kraujyje ir šlapime nustatytas pagal Ekspertinio skyriaus pažymą, kurioje konstatuota, jog F. J. mirė nuo kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių, bei minima 2004 m. lapkričio 16 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. T-A 2290/04 (04) (toliau – ir Išvada Nr. T-A 2290/04 (04)), kad mirusiojo F. J. kraujyje rasta 0,69, šlapime – 1,16 promilių etilo alkoholio. Pareiškėjai teismui nepateikė duomenų, kad Išvada Nr. T-A 2290/04 (04) yra nuginčyta ar kitokiu būdu paneigta, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas VDI Šiaulių skyrius, atlikdamas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, teisėtai vadovavosi Ekspertinio skyriaus pažyma bei Išvada Nr. T-A 2290/04 (04) ir teisingai nustatė žuvusiojo F. J. neblaivumą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus, kad jie neteko galimybės atlikti papildomą F. J. kraujo tyrimą ir tokiu būdu užginčyti Išvadą Nr. T-A 2290/04 (04), nes ne laiku buvo sunaikinti biologiniai kūno skysčių mėginiai. Iš byloje esančio Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros 2006 m. lapkričio 19 d. nutarimo matyti, jog pareiškėjai ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. 81-1-1203-04 buvo pateikę skundą, prašydami atlikti papildomą tyrimą, tačiau jis buvo atmestas kaip nepagrįstas, nurodant, jog netikėti Specialisto išvada nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie ekspertų nekompetenciją ar šališkumą, o paskirti atlikti papildomą tyrimą kitai įstaigai taip pat netikslinga, kadangi mirusiojo F. J. kraujo ir šlapimo mėginiai buvo sunaikinti 2004 m. gruodžio 16 d. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos vidaus darbo taisyklėmis (patvirtintomis VTMT direktorių tarnybos 2000-07-03 nutarimu Nr. 12(167)), kraujas, šlapimas, likvoras alkoholio nustatymui šaldytuve laikomas 30 parų. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų skundę šį Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimą. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad mirusiojo F. J. kraujyje rasta etilo alkoholio, taip pat įrodoma byloje esančia Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. M692/04 (04) (toliau – ir Išvada Nr. M692/04 (04)) dėl mirusiojo F. J. kūno ištyrimo. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje Nr. M692/04 (04) pateikta išvada, kad mirusiojo F. J. kraujyje rasta 0,69 promilės etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį, nebuvo ginčyta ar kitokiu būdu paneigta. Pareiškėjo argumentai, kad negalima tikėti Išvados Nr. M692/04 (04) objektyvumu, kadangi jos 4 puslapyje išvados apie lavono tyrimą bendrąja prasme ir apie neblaivumą surašytos skirtingais šriftais, taip pat jog 1 puslapyje yra kalbama apie toksikologijos laboratorijos 2004 m. lapkričio 17 d. raštą, o pačioje išvadoje nurodoma kita data – 2004 m. lapkričio 16 d., taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jie paremti pareiškėjų samprotavimais, o ne faktiniais duomenimis. Nurodė, kad patys pareiškėjai Išvados Nr. M692/04 (04) tikrumo neginčijo, o teismui netikėti jos tikrumu nėra teisinio pagrindo. Tuo labiau, jog joje išvada dėl F. J. neblaivumo konstatuota vadovaujantis galiojančia Išvada Nr. T-A 2290/04(04). Pareiškėjų argumentas, jog nustatant F. J. neblaivumą, atsakovai negalėjo vienareikšmiškai remtis Specialisto išvada, o turėjo atsižvelgti į liudytojų parodymus, atmestas kaip nepagrįstas sutinkant su atsakovo atstovo atsikirtimu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtintoje Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkoje aiškiai reglamentuota, kad bet kurio piliečio blaivumas ar neblaivumas gali būti nustatomas techninėmis arba medicininėmis priemonėmis, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, taip pat, kad liudytojai nėra kompetentingi asmenys, galintys iš pažiūros nustatyti, ar asmuo yra pavartojęs alkoholio. Be to, tiriant nelaimingo atsitikimo aplinkybes V. V. , t. y. asmuo, įvykio metu betarpiškai dirbęs su žuvusiuoju, 2005 m. kovo 31 d. paaiškinime nurodė, jog nuo „F. J. buvo alkoholio kvapas“, M. B. ir kiti asmenys paaiškinimuose ar liudytojų apklausose nei patvirtino, nei paneigė šią aplinkybę. Teismas pažymi, jog pareiškėjų ginčijamo administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės konstatuotas įsiteisėjusiu 2008 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuriame nurodoma, jog VDI Šiaulių skyrius tinkamai nustatė visas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, teisėtai ir pagrįstai pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodė netinkamą pavojingų aukštalipių darbų organizavimą. Darbuotojui dirbant pavojingus darbus, darbdavys turėjo būti ypatingai atidus ir imtis visų priemonių tokiems atvejams nustatyti. Atsižvelgęs ir į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog darbdavys, tai yra uždaroji akcinė bendrovė „Veskonas“, nevykdė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnyje nurodytos pareigos – neleisti darbuotojui dirbti, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, teismas pažymėjo, jog nebetikslinga įrodinėti aplinkybės, ar F. J. neblaivumas turėjo įtakos įvykiui, nes ji jau aptarta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo konstatuota pagrindinė nelaimingo įvykio darbe kilimo priežastis – netinkamas pavojingų aukštalipių darbų organizavimas.

III.

Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 75?79), kuriuo prašo panaikinti 2009 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą ir patenkinti jų skundą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškimas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Nurodė, kad bylos medžiagoje nėra Išvados Nr. T-A 2290/08 (04), kuria rėmėsi teismas savo sprendime. Ekspertinio skyriaus pažyma, kurioje minima Išvada Nr. T-A 2290/08(04), negali būti laikoma specialisto išvada, nes šioje pažymoje nenurodoma, kokios techninės ar medicininės priemonės buvo naudojamos nustatant neblaivumo faktą, nenurodoma asmens, atlikusio tyrimą, specialybė bei kvalifikacija, ar jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingos ar neteisingos išvados davimą. Nesant medžiagoje Išvados Nr. T-A 2290/08 (04), suinteresuotoms šalims nebuvo galimybės ir būtinybės ją apskųsti ar ginčyti. Be to, Išvada T-A 2290/08(04) yra neatsiejama nuo Išvados M692/04 (04), o pastaroji buvo įstatymų nustatyta tvarka apskųsta ir 2006 m. kovo 20 d. Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. Š. sprendimu nurodyta skirti kitai ekspertinei įstaigai atlikti papildomą tyrimą. Pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas, vertindamas Išvadą M692/04 (04), nesilaikė Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalies.Teismas neatsižvelgė į tai, kad V. V. keitė savo parodymus. 2005 m. kovo 31 d. V. V. paaiškinime teigia, kad „nuo F. J. sklido alkoholio kvapas", nors 2005 m. kovo 29 d. V. V., apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis F. J. išgėrusio nematė. Kiti 2005 m. kovo 31 d. V. V. paaiškinime pateikti teiginiai yra paneigti, pavyzdžiui: V. V. buvo nurodęs, kad „buvo atliekami izoliavimo darbai", tačiau tai paneigta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 15 d. sprendimu ir įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartimi. 2005 m. kovo 31 d. paaiškinimas galimai duotas kontroliuojant V. V. darbdaviui – trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Veskonas", nes būtent darbdavys siekė parodyti, kad F. J. atliko tik izoliavimo darbus, o ne vamzdžių montavimo darbus, suprantamas ir jų suinteresuotumas, kad F. J. būtų pripažintas darbe buvęs neblaivus. Yra pagrindas manyti, kad Specialisto išvados M692/04 (04) dalis, kurioje yra kalbama apie F. J. neblaivumą, yra neteisėta, nes ją priimant buvo pažeistos procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Išvadoje Nr. M692/04 (04) dėl mirusiojo F. J. kūno ištyrimo yra klaidų, joje nurodyta, kad vadovaujamasi toksikologijos laboratorijos 2004 m. lapkričio 17 d. raštu (1 psl.), o 4 puslapyje nurodoma, kad vadovaujamasi 2004 m. lapkričio 16 d. išvada, be to, nuo tos vietos, kur kalbama apie aptiktą alkoholį kraujyje ir šlapime, tekstas yra daug šviesesnės spalvos, kas leidžia teigti, kad ši Išvados Nr. M692/04 (04) dalis surašyta praėjus tam tikram laikui. Išvadoje Nr. M692/04 (04) nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 90 straipsnio 3 dalies (redakcija aktuali nuo 2004-11-09 iki 2005-01-19) reikalavimų, nes atskiro išvados dokumento po atlikto tyrimo administracinės bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad 2006 m. lapkričio 19 d. Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriame buvo atmestas prašymas atlikti papildomą tyrimą, kaip turinčią įtakos nagrinėjamo skundo sprendimui. Minėtame nutarime yra kalbama apie Išvadą Nr. PM-10692/04 (04), o ne Išvadą Nr. M692/04 (04). Duodant Išvadą Nr. PM-10692/04 (04) specialistai vadovavosi jau apskųstos Išvados M692/04 (04) duomenimis ir šios išvados pagrįstumo ir patikimumo netikrino. 2008 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir 2009 m. sausio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi atmetus UAB „Veskonas" apeliacinį skundą buvo nustatyta, kad „pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra netinkamas aukštalipių darbų organizavimas“. Ši priežastis buvo apibrėžta Akto 17.1 punkte, todėl ta aplinkybė, kad yra išnagrinėtas kitos šalies skundas, neatima teisės prašyti teismo išnagrinėti skundo, kurio objektas ir motyvai liečia Akto 17.2 punktą.

Atsiliepimas

VDI Šiaulių skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 85) prašo palikti galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad tai, jog apeliantas buvo apskundęs specialisto išvadą, nereiškia, kad ji neteisėta, nes nei nelaimingo atsitikimo tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pateikta įrodymų, kad minėta išvada yra negaliojanti.

VDI atsiliepime į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 86) nurodo tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi atsiliepime į skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjai prašė panaikinti 2007 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir VDI Šiaulių skyrius) nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 3 (toliau – ir Aktas, t. I, b. l. 6-14) dalį, kurioje nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – „Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, nes būdamas ir dirbdamas darbe neblaivus, (duomenys neskelbtini) F. J. pažeidė UAB „Veskonas“ darbo vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003-10-06 5.3.2 punkto reikalavimus: darbuotojams draudžiama:...5.3.2 atvykti į darbą ir dirbti neblaiviam“.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Šių Nuostatų 28 punktas numato, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejais duomenis apie alkoholio kiekį (promilėmis), narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų kiekį nukentėjusiojo kraujyje ir biologinėse terpėse, sužalojimo pobūdį ir galimą sužalojimo būdą, taip pat informaciją apie mirties priežastį Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus rašytiniu prašymu per 7 darbo dienas nuo ekspertizės atlikimo pateikia teismo medicinos ekspertai.

Kaip matyti iš skundžiamo Akto 4.6 punkto, F. J. neblaivumas nustatytas pagal 2004 m. lapkričio 19 d. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių ekspertinio skyriaus pažymą Nr. 1911 (t I, b. l. 126). Šioje pažymoje nurodoma, kad F. J. mirė nuo kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių. 2004 m. lapkričio 16 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. T-A 2290/04 (04): mirusiojo F. J. kraujyje rasta 0,69 promilės etilo alkoholio, šlapime – 1,16 promilės etilo alkoholio. Byloje taip pat yra Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių ekspertinio skyriaus specialisto išvada Nr. M 692/04(04) (t. IV, b. l. 47-52), kurioje taip pat nurodoma, kad F. J. mirtis įvyko nuo kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžių bei konstatuojama, kad pagal 2004 m. lapkričio 16 d. specialisto išvadą Nr. T-A 2290/04 (04), tiriamieji objektai ištirti dujinės chromatografijos metodu, mirusiojo F. J. kraujyje rasta 0,69 promilės, šlapime – 1,16 promilės etilo alkoholio. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. PM 10-692/04(04) (t. I b. l. 22-23) konstatuota, jog F. J. alkoholį vartojo 3-4 val. prieš mirtį.

Kaip minėta, duomenis apie alkoholio kiekį (promilėmis) kraujyje ir biologinėse terpėse pateikia teismo medicinos ekspertai. Nagrinėjamu atveju duomenys apie alkoholio kiekį F. J. kraujyje ir biologinėse terpėse buvo pateikta 2004 m. lapkričio 19 d. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių ekspertinio skyriaus pažymoje Nr. 1911, taip pat Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 692/04(04), Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. PM 10-692/04(04). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šie dokumentai nebuvo nuginčyti ar kitokiu būdu paneigti, todėl darytina išvada, jog atsakovas VDI Šiaulių skyrius atlikdamas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą teisėtai vadovavosi 2004 m. lapkričio 19 d. Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių ekspertinio skyriaus pažyma Nr. 1911 ir teisingai nustatė žuvusiojo F. J. neblaivumą. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog byloje nėra 2004 m. lapkričio 16 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. T-A 2290/04 (04) pastebėtina, jog surašant ginčijamą Aktą, šia išvada atsakovas nesirėmė, be to F. J. neblaivumo faktą nelaimingo atsitikimo metu patvirtina kiti teismo medicinos ekspertų pateikti dokumentai. Teisėjų kolegijos nuomone, šie dokumentai yra aiškūs ir pakankami, dėl juose nurodytų aplinkybių abejonių teisėjų kolegijai nekyla, be to, 2004 m. lapkričio 16 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. T-A 2290/04 (04), kuria nustatytas neblaivumas, nagrinėjamu atveju nelaikytina galutine, o yra išvados dėl mirties priežasties nustatymo dalis (Nr. M 692/04(04)).

Teisėjų kolegija pastebi, jog ginčijamame Akte nustatytą aplinkybę, kad F. J. buvo neblaivus, pareiškėjai iš esmės bando nuneigti liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog liudytojai nėra kompetentingi asmenys, galintys iš pažiūros nustatyti, ar asmuo yra pavartojęs alkoholio. Duomenis apie alkoholio kiekį nukentėjusiojo kraujyje ir biologinėse terpėse pateikia teismo medicinos ekspertai, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Apeliaciniame skunde nurodomas abejones dėl Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių ekspertinio skyriaus specialisto išvados Nr. M 692/04(04) objektyvumo pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir padaryta išvada, kad netikėti minėtos išvados tikrumu nėra teisinio pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. J. , P. J. (P. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius