Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-03-15 · Administracinė byla Nr. I-1262-602/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-03-15
Bylos Nr.
I-1262-602/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Veslava Ruskan, Audrius Bakaveckas
Trečiasis asmuo
V. J., P. J., Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius
Pareiškėjas
UAB „Veskonas“
Atsakovas
Valstybinei darbo inspekcijai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. I-1262-602/2008
(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2008 m. kovo 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Violetos Balčytienės, Audriaus Bakavecko, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, vertėjaujant Ritai Nasalytei,

dalyvaujant atsakovo atstovams Stanislovui Peciulkai, Viktorui Sokolovui,tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., P. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Veskonas“ skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys - V. J., P. J., Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2006-02-24 priėmė įsakymą „Dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2004-11-11 Vilniaus UAB „Veskonas“ suvirintojui F. J. tyrimo“ (t.2, b.l. 50, 51). Nurodytu įsakymu buvo paskirtas 2004-11-11 įvykio papildomas tyrimas, kurį buvo pavesta atlikti Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui S. J.. 2006-02-24 įsakymas priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-02-03 sprendimo administracinėje byloje Nr. A2 - 747 – 06 pagrindu. Nurodytu sprendimu teismas nusprendė Šiaulių valstybinės darbo inspekcijos 2005-03-30 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr.2 ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2005-04-28 sprendimo dalį, kuria nuspręsta 2004-11-30

N-1 formos aktą Nr.2 dėl mirtino nelaimingo atsitikimo darbe F. J., laikyti negaliojančiu, panaikinti; įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją iš naujo ištirti nelaimingą atsitikimą, įvykusį 2004-11-11.

Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus Vyriausiasis darbo inspektorius 2007-05-07 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 3 dėl mirtino nelaimingo atsitikimo F. J. (t.2, b.l. 41-49).

Valstybinė darbo inspekcija kartu su 2007-07-02 raštu Nr. SD-(04)90-11049 išsiuntė mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2004-11-11, kurio metu žuvo UAB „Veskonas“ suvirintojas F. J., papildomo tyrimo medžiagą VSDFV Vilniaus skyriui, UAB „Veskonas“, žuvusio F. J. šeimai (t.2, b.l. 30).

2007-08-01 pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2007-07-02 sprendimą Nr. SD-(04)90-11049; panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2007-05-07 Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 3 (b.l. 1). Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamame akte nepagrįstai nurodyta, kad neatliktas periodinis F. J. sveikatos patikrinimas. Darbuotojas buvo pasirašytinai instruktuotas ir supažindintas su saugos reikalavimais, kurie privalomi atliekant darbus aukštyje. Nėra duomenų, jog atliekamas darbas buvo pavojingas. Darbuotojas neatliko montavimo ir izoliavimo darbų, nes to neįmanoma atlikti dėl technologinių priežasčių. Ginčijamas aktas yra pagrįstas prielaidomis. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad darbuotojas buvo neblaivus. Pats darbuotojas, dirbdamas neblaivus ir savavališkai sumažinęs pastolių aptvėrimo aukštį, pažeidė įstatymus bei Darbo tvarkos taisykles. Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, atstovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovas su skundu nesutinka, pateikė atsiliepimą į skundą (t.2, b.l. 25). Nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija, tirdama mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kurie turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoms. VDI teisingai nustatė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis, nurodė priemones panašių atsitikimo priežastims šalinti, bet nenustatinėjo asmenų atsakomybės ar kaltės. Tyrimo metu darbo inspektorius turi nustatyti, ar organizuojant ir atliekant darbus buvo užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, t.y. ar buvo numatytos saugos priemonės, ar jos buvo įgyvendintos, ar jos buvo pakankamos ir, kokias priemones būtina ateičiai numatyti, kad neįvyktų panašūs atsitikimai.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovai prašė skundo netenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. J. su skundu nesutinka, pateikė atsiliepimą į skundą (t.2, b.l. 24). Nurodė, kad skundas yra paremtas subjektyviais motyvais. Pareiškėjo prašymas atlikti dar vieną, pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą užvilkins galutinių sprendimų priėmimą šioje byloje bei ikiteisminio tyrimo eigą. Pareiškėjas siekia pratęsti nelaimingo atsitikimo tyrimą, norėdamas išvengti atsakomybės už netinkamą darbų organizavimą, vengia nukentėjusiems teisingai atlyginti žalą.

Teisminio nagrinėjimo metu tretieji suinteresuoti asmenys V. J., P. J. prašė skundo netenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus Vyriausiasis darbo inspektoriaus 2007-05-07 Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktu Nr. 3 yra nustatyta, kad F. J., dirbęs UAB „Veskonas“ pagal darbo sutartį suvirintoju, vykdydamas vandentiekio vamzdžių izoliavimo darbus, 2004-10-11 gavo mirtiną traumą. Akte yra nustatytos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1. Netinkamas pavojingų aukštalipių darbų organizavimas; 2. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Netinkamas pavojingų aukštalipių darbų organizavimas nustatytas motyvuojant tuo, kad vykdant vienu metu vandentiekio vamzdžių montavimo ir izoliavimo darbus, suvirintojui F. J. reikėjo atlikti darbus 6,62 m. aukštyje, tačiau tam jis nebuvo aprūpintas tinkamomis ir pakankamomis paaukštinimo priemonėmis, nebuvo apmokytas atlikti pavojingus darbus, nebuvo tinkamai instruktuotas, nebuvo aprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis (apraišais), reikalingomis saugiai atlikti darbus aukštyje, nebuvo užtikrinta reikiama darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė, nes padalinio vadovas pavedė atlikti užduotį, kurios darbuotojai saugiai atlikti, su turimomis paaukštinimo priemonėmis, negalėjo, nebuvo užtikrinta, kad neblaivus darbuotojas būtų nušalintas nuo pavojingų darbų atlikimo. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas nustatytas motyvuojant tuo, kad F. J., būdamas ir dirbdamas darbe neblaivus, pažeidė vidaus darbo tvarkos taisykles.

Tyrimo metu buvo atlikta įvykio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad darbai turėjo būti atliekami 6,62 m aukštyje (t.2, b.l. 75). Apžiūros protokolas yra pasirašytas inspektoriaus, darbdavio atstovo, nukentėjusiųjų. Darbų atlikimui turėjo būti naudojamos paaukštinimo priemonės – pastoliai, kurie turėjo atitikti Saugos ir sveikatos taisyklių DT 5-00 (Žin., 2001, Nr. 3-74) 16 p. ir 5 priedo 1 p. reikalavimus, numatančius, jog rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos projektą, kuriame turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai, atitinkantys taisyklių reikalavimus. Šio priedo 5 ir 6 p. reikalaujama, kad būtų numatytas konstrukcijų montavimo eiliškumas, kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės, laikinų aptvarų montavimas, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, priemonės ir būdai, kaip darbuotojams patekti į darbo vietas. Pastoliai turėjo atitikti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (Žin., 1999, Nr. 7-155) 59 p. reikalavimus, kad pastoliai privalo būti reikiamai suprojektuoti, sumontuoti ir prižiūrimi; darbo platformos, paklotas ar pastolių kopėčios privalo būti suprojektuotos ir sumontuotos, apsaugotos ir naudojamos, kad patikimai saugotų darbuotojus nuo kritimo; pastoliai privalo būti patikrinti prieš pradedant naudoti. Gamyklos vadybininko A. S., davusio darbuotojams užduotį montuoti vamzdyną, paaiškinimai patvirtina, kad minėti taisyklių reikalavimai nebuvo vykdomi (t.2, b.l. 71, 72). Nurodyti paaiškinimai patvirtina, kad minėtos apsaugos priemonės priklausė nuo atsitiktinių pačių darbuotojų veiksmų, o darbdavys minėtų reikalavimų nevykdė. Tyrimo metu nustatyta, kad asmeninės apsauginės priemonės F. J. nebuvo išduotos. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006-03-31 specialisto išvadoje nustatyta, kad sandėlio apskaitos kortelėje dėl minėtų priemonių išdavimo F. J., pasirašė kitas asmuo (t.2, b.l. 98-102). UAB „Veskonas“ patvirtintos Suvirintojo dujomis saugos ir sveikatos instrukcijos 2.2.8 p. numatytas reikalavimas naudoti diržus apsisaugojimui nuo kritimo iš aukščio.

Tyrimo metu pagrįstai yra nustatyta, kad F. J. dirbdamas naudojosi netinkamais pastoliais. Pastolių perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad pastolių maksimalus darbinės aikštelės aukštis buvo 3,35 m, maksimalus darbinis aukštis iki 5,4 m (t.2, b.l. 91). Todėl minėtus darbus 6,62 m aukštyje F. J. galėjo atlikti tik padėjus darbo aikštelę ant paties aukščiausio pastolių horizontalaus elemento. Iš byloje esančių minėtų dokumentų, V. V., dirbusio įvykio metu kartu su F. J., paaiškinimų matyti, kad būtent taip ir dirbo F. J., nenaudodamas saugos diržo, neaptvertoje arba nepakankamai aukštai aptvertoje darbo aikštelėje ir būdamas pastolių kampe prie krašto, nuo jų nukrito.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. įpareigoja darbuotoją darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus reikalavimus, tačiau F. J. nebuvo supažindintas su pastolių gamintojo konkrečiais nurodymais. F. J. nebuvo apmokytas surinkti ar pertvarkyti pastolius kaip to reikalauja Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų (Žin., 2000, Nr. 3-88) 17 ir 17.1 p.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 5 d. yra numatyta, kad darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė, mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo bei šių darbų saugaus atlikimo tvarką nustato darbdavys, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitokią šių darbuotojų mokymo, žinių tikrinimo bei saugaus darbų atlikimo tvarką. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų 3p. numatyta, kad mokymo įstaigose ar įmonėje mokomi darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus, kurių sąrašas patvirtintas Vyriausybės 2002-09-03 nutarimu Nr.1386. Šio nutarimo 3.3 punkte yra numatyta, kad prie pavojingų darbų priskiriami darbai, nurodyti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282, 2 priede. Šio priedo 1 punkte nurodyti darbai, keliantys darbuotojams užgriuvimo, nuskendimo arba kritimo pavojų, kurio rizika padidėja dėl statybos pobūdžio, darbo metodų arba aplinkos sąlygų darbo vietoje arba statybvietėje. Nurodyto Vyriausybės 2002-09-03 nutarimo Nr.1386 3.3 punkte yra numatyta, kad atliekami aukščiau kaip 5 metrai nuo žemės paviršiaus ar grunto, perdengimo, pastolių ar grindų paviršiaus, kai pagrindinė apsaugos nuo kritimo priemonė yra apraišai – vadinami aukštalipių darbais.

F. J. dirbant minėtame aukštyje buvo kritimo pavojus. Kritimo pavojaus rizika statyboje padidėja dėl nuolat besikeičiančių darbo sąlygų, priklausančių nuo statybvietės sudėtingumo, aplinkos sąlygų. Iš byloje esančių dokumentų, minėtų rašytinių paaiškinimų matyti, kad F. J. dirbo su kitu darbuotoju, vykdė vandentiekio vamzdžių montavimo ir izoliavimo darbus, pakankamai nedidelio dydžio darbo aikštelėje turėjo reikalingus darbo įrankius. Žmogui esant minėtame aukštyje, t.y. objektyviai esant kritimo pavojui, ir dirbant darbus – atliekant judesius, juos derinant su kitu darbuotoju, atitinkamai elgiantis ir kitam darbuotojui, neišvengiamai padidėja ir kritimo rizika, atsirandanti nuo minėtų veiksmų. Todėl F. J. dirbamas darbas priskirtinas prie minėtų pavojingų darbų, kurių atlikimui darbuotojas turėjo būti apmokytas. Darbdavys nepateikė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog F. J. buvo apmokytas atlikti nurodytus darbus. Darbuotojas turėjo būti ne tik instruktuotas, supažindintas su instrukcijomis, bet turėjo būti mokomas pagal darbdavio patvirtintą programą ir po apmokymo atliktas žinių patikrinimas. Pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų (ABTĮ 57 str.). Byloje yra pateiktas tik pažymėjimas dėl suvirintojų dujomis kvalifikacijos gavimo (t.2, b.l. 119).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. yra numatytos darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: 1) imtis priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus; 2) organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertini faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; 3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpinti darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegti saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengti saugos ženklus, įrengti buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas. Įstatyme numatytos ir kitos darbdavio pareigos. Iš aprašytų bylos duomenų matyti, kad darbdavys, pažeisdamas savo patvirtintas taisykles, minėtų norminių aktų reikalavimus, netinkamai vykdė nurodytas įstatymo nuostatas.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 13 p. įpareigoja darbdavį kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Darbo kodekso 123 str. darbdavio pareigą neleisti darbuotojui dirbti, jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus. Iš bylos duomenų matyti, kad darbdavys nevykdė šios savo pareigos. Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių ekspertinio skyriaus 2004-11-16 teismo medicinos išvadoje nustatyta, kad F. J. kraujyje rasta 0,69 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 1,16 promilės etilo alkoholio (t.2, b.l. 103). Analogiška išvada yra padaryta 2006-09-06 specialisto išvadoje (t.2, b.l. 104). Neturi reikšmės pareiškėjo motyvai, jog darbdavys nežinojo, kad darbuotojas buvo neblaivus. Darbdavys turėjo imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad neblaivus darbuotojas negalėtų vykdyti savo darbinių funkcijų. Šiuo atveju, darbuotojui dirbant pavojingus darbus, darbdavys turėjo būti ypatingai atidus ir imtis visų priemonių tokiems atvejams nustatyti.

Nepagrįsti yra pareiškėjo motyvai, jog nebuvo pažeistas Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365) reikalavimas patikrinti sveikatą vieną kartą per metus. Nukentėjusiojo sveikata atitikimui atlikti suvirintojo darbą aukštyje paskutinį kartą buvo tikrinta 2003-10-23, t.y. daugiau negu prieš metus (t.2, b.l. 120, 121).

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad Valstybinė darbo inspekcija, tirdama nelaimingą atsitikimą, tinkamai nustatė nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis. Visiškai nepagrįstas yra pareiškėjo reikalavimas pavesti VDI iš naujo ištirti nelaimingą atsitikimą, įvykusį 2004-11-11. Iš bylos duomenų matyti, kad VDI surinko visus būtinus duomenis nelaimingo atsitikimo tyrimui, visapusiškai tuos duomenis ištyrė ir įvertino jų visumą bei padarė pagrįstas išvadas. Ginčijamas aktas surašytas atlikus papildomą tyrimą. Todėl pagrįsti yra trečiųjų suinteresuotų asmenų motyvai, kad pareiškėjas siekia užvilkinti tyrimą, kuris tęsiasi jau pakankamai ilgą laiką, bei galutinio sprendimo priėmimą.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. 4 d., Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 str. 9 p. yra numatyta, kad VDI tirdama nelaimingą atsitikimą darbe nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis. LR Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose yra nurodoma nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių sąvoka (sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe arba jį lėmusios) ir nelaimino atsitikimo darbe priežasčių sąvoka (reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai). Iš aukščiau aprašytų bylos duomenų matyti, kad VDI tinkamai įvykdė nurodytus įstatymo reikalavimus. VDI neturi teisės, nei pareigos nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, kurios turėtų būti nustatinėjamos nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo. Todėl VDI pagrįstai nustatė aplinkybių bei priežasčių visumą, nevertindama nukentėjusio asmens ar darbdavio galimo kaltės laipsnio, t.y. mišrios kaltės būvimo dėl nelaimingo atsitikimo.

Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 53-60 p., patvirtina, kad suinteresuotiems asmenims teises ir pareigas sukuria Nelaimingo atsitikimo darbe aktas arba išvados dėl šio akto atskirų jo dalių galiojimo. Šiuo atveju panaikinus Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, buvo surašytas naujas, ginčijamas šioje byloje, aktas. Valstybinė darbo inspekcija jokių išvadų dėl šio akto galiojimo nedarė. Todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo Valstybinės darbo inspekcijos 2007-07-02 raštą Nr. SD-(04)90-11049 kaip skundžiamą sprendimą. Nurodytas raštas yra tik lydraštis dėl tyrimo medžiagos išsiuntimo, todėl negali būti apskundimo objektu. Todėl šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus Vyriausiojo darbo inspektoriaus 2007-05-07 Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto Nr. 3 panaikinimo. Pagal šį reikalavimą turi atsakyti Valstybinė darbo inspekcija, kurios teritorinio skyriaus darbuotojas atliko tyrimą ir surašė aktą. Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad VDI Šiaulių skyrius yra VDI teritorinis padalinys, neturintis juridinio asmens teisių. Todėl VDI Šiaulių skyrius negali atsakyti pagal skundą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 str. 2 d. administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t.y. tie, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 4 p. yra nurodyta viešojo administravimo subjekto sąvoka – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti UAB „Veskonas“ skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiVioleta BalčytienėAudrius BakaveckasVeslava Ruskan