Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-23 · Civilinė byla Nr. 2S-2558-413/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
2S-2558-413/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13271-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
L. M., A. M.
Atsakovas
G. M., Ž. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2558-413/2015;Proceso Nr. 2-69-3-13271-2015-2;Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.3; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovų L. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18530-896/2015 pagal ieškovų L. M. ir A. M. ieškinį atsakovams G. M. ir Ž. M. dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų L. M. ir A. M. ieškinį atsakovams G. M. ir Ž. M. dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais tvarkos nustatymo, kuriuo ieškovai prašo teismo nustatyti bendravimo su vaikaičiu tvarką tokiomis sąlygomis:

1. Kol vaikas nelanko darželio:

1.1. Mėnesio antros, ketvirtos savaitės antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį L. ir A. M. pasiima anūką D. M. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val.;

1.2. Mėnesio pirmos, trečios, penktos savaitės šeštadienį ir sekmadienį, L. ir A. M. pasiima anūką D. M. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina jį į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 15 val.

1.3. L. ir A. M. su anūku D. M. bendrauja per senelių gimtadienius t.y. gegužės 27 d. ir kovo 8 d. pasiimant anūką iš jo nuolatinėsgyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina anūką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą 20 val.

1.4. A. D. M. gimtadienį, L. ir A. M. pasiima vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina anūką į jo nuolatinęgyvenamąją vietą 16 val. lyginiais metais per gimtadienį, o nelyginiais metais,sekančią dieną, po gimtadienio;

1.5. Tuo atveju, jeigu pagal nustatytą tvarką bendravimas nėra galimas, dėl D. M. ligos praleistas laikas kompensuojasi kitu L. ir A. M. pasirinktu laiku, apie tai informuojant G. M. prieš dvi dienas;

1.6. P. L. ir A. M. atostogas vaikas bendrauja su seneliais 5 dienas iš eilės, informuojant G. M. prieš 5 dienas. L. ir A. M. pasiima anūką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina vaiką į jonuolatinę gyvenamąją vietą 16 val.

1.7. A. ir L. M. su D. M. bendrauja nelyginiais metais per Šv. Kalėdas, Šv. Velykas pirmą dieną, nelyginiais metais – antrą dieną, pasiimant D. M. iš gyvenamosios vietos 11 val. ryto ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą iki 16 val.

1.8. Valstybinių švenčių dienomis A. ir L. M. bendrauja su D. M. nuo 10 val. iki 14 val.lyginiais metais, ir nuo 14 iki 19 val. nelyginiais metais.

2. Kai D. M. pradės lankyti mokyklą:

2.1. A. ir L. M. bendrauja su D. M. pagal 1 dalyje nustatytą tvarką, atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir jo dienos režimą.

2.2. Kai vaikas bus sąmoningas, bendravimas galimas ir dažnesnis, o tai priklausys nuo vaiko noro, išreikšto žodžiu, raštu ar kitomis ryšio priemonėmis.

2.3. A. ir L. M. bendrauja su D. M. per visas jo atostogas (vasaros, žiemos, Šv.Kalėdų ir kitas), apie tai pranešus iš anksto prieš tris dienas.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė G. M. pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, nagrinėjama Kauno apylinkės teisme dėl atsakovų G. M. ir Ž. M. santuokos nutraukimo, kurioje vaiko tėvas Ž. M. yra pareiškęs reikalavimą nustatyti D. M. gyvenamąją vietą su Ž. M.. Atsakovės nuomone, teismui patenkinus šį Ž. M. reikalavimą, ieškovų (vaiko senelių) L. M. ir A. M. ieškinys netenka prasmės. Be to, yra nustatyta laikina vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, kuri dubliuojasi su senelių ieškinio reikalavimais.

Atsiliepimas

Atsakovas Ž. M. su prašymu nesutiko. Paaiškino, kad laikinoji tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka jau nustatyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Be to, ieškovai turi teisę bendrauti su anūku.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą, civilinę bylą Nr. 2-18530-896/2015 sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-14301-752/2015.Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje sprendžiamas ginčas tarp vaiko motinos ir tėvo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas konstatavo, kad pirma turi būti priimtas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su motina ar tėvu nustatymo, ir tik paaiškėjus vaiko gyvenamajai vietai bei bendravimo su tėvais apimčiai, esant aiškiai bendravimo tvarkai, teismas gali spręsti dėl vaiko bendravimo su kitais giminaičiais – vaiko seneliais, tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad teismui civilinėje byloje Nr. 2-14301-752/2015 tenkinus atsakovo Ž. M. reikalavimą ir vaiko gyvenamąją vietą nustačius su juo, netektų prasmės L. M. ir A. M. ieškinys, nes tarp šių asmenų nėra konflikto. Be to, nesant išspręstai vaiko bendravimo su tėvu tvarkai, susidarytų tokia situacija, kad teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, turėtų šią tvarką nustatyti atsižvelgdamas į vaiko ir senelių bendravimo tvarką, kad bendravimo laikas nesidubliuotų. Tokia situacija pažeistų vaiko teisę bendrauti su tėvu, nes jo bendravimui su vaiku galimai liktų mažiau laiko, nei vaiko bendravimui su seneliais. Vadovaujantis tuo, teismas sprendė, kad tik priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-14301-752/2015 teismas gali objektyviai, nepažeisdamas šalių ir vaiko teisių, išnagrinėti civilinę bylą Nr. 2-18530-896/2015, dėl ko tenkino atsakovės prašymą ir civilinę bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai L. M. ir A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį, kuria buvo sustabdytas bylos nagrinėjimas iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-14301-752/2015. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas negalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-18530-896/2015 nebus nustatytas prejudicinis faktas, be kurio teismas negali nagrinėti bendravimo tvarkos su artimaisiais giminaičiais nustatymo bylos, kadangiieškovai kitoje byloje nėra bylos šalimi. Tuo tarpu įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė galia taikoma tik byloje dalyvavusiems asmenims. Be to, apeliantų nuomone, teismo sprendimo priėmimas nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaiko bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo, kadangi senelių bendravimas su artimuoju giminaičiu būtų itin minimalus, t.y. keturios dienos per mėnesį darbo dienomis, po tris valandas, nuo 17 val. iki 20 val., pasiimant anūką iš jo ugdymo įstaigos, ir vieną savaitgalio dieną nuo 11-20 val. Todėl, apeliantų nuomone, toks bendravimas iš esmės nei pakenktų vaiko interesams, nei varžytų tėvų bendravimą su vaiku. Tuo tarpu teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu Ž. M., bus nustatinėjama atsakovės bendravimo tvarka bei jos tėvų, t.y. kitų D. M. senelių bendravimo su anūku tvarka. Todėl kilusi ieškovų bendravimo su vaikaičiu problema niekur nedings.

2. Sustabdžius bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta atsakovų ištuokos byla yra pažeidžiami vaiko interesai ir įstatymo saugomi senelių ir vaikaičio santykiai, kadangi ištuokos procesas gali užtrukti ir tęstis pakankamai ilgai, todėl teismui patenkinus atsakovės reikalavimą ir sustabdžius procesą, apeliantai bendravimo tvarkos gali laukti itin ilgai, kas sąlygotų, kad vaikaitį ir senelius siejantį ryšį tektų atkurti per atitinkamai ilgesnį periodą, o tai iš esmės pažeistų mažamečio vaiko interesus, nes šiai dienai D. M. ir senelius siejantis ryšys yra itin artimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Ž. M. prašo teismo tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tapačiais ieškovų atskirajame skunde nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagrįstai sustabdė bylą iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje tame pačiame Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo (civilinės bylos Nr. 2-14301-752/2015).

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų (CPK 163 straipsnis), teismas bylą sustabdyti privalo exofficio, nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų išreikštos nuomonės (jos turinio), nes teismą tai padaryti imperatyviai įpareigoja įstatymas. Bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos.

Nagrinėjamu atveju teismas civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė vadovaudamasis privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu, numatytu CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismo pareiga stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą bylą sustabdė iki kol įsiteisės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-14301-752/2015, kurioje sprendžiami atsakovų santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo klausimai.

Pažymėtina, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenimo, jų bei sutuoktinio išlaikymo ir bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, CPK 541 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad įstatyme imperatyviai nurodyta, kad, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, nes tik juos sprendžiant kompleksiškai galima išaiškinti ir tinkamai nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių. Vadinasi, santuokos nutraukimo byloje be minėtų klausimų spręstinas ir išvestinis klausimas – bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, apimantis ne tik vaiko bendravimo tvarkos su tėvais, bet ir su artimais giminaičiais nustatymo klausimą (CK 3.170, 3.172 straipsniai). Iš paminėto seka, kad šioje nagrinėjamoje byloje ir Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje atsakovų santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-14301-752/2015 sprendžiami klausimai (pareikšti reikalavimai) yra tiesiogiai susiję, t. y. tiek vienoje, tiek kitoje byloje yra pareikšti reikalavimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad nustatant senelių su vaikaičiu bendravimo tvarką, siekiant nepažeisti vaiko ir tėvų interesų, turėtų būti atsižvelgtina į teismo nustatytą tėvų su vaiku bendravimo tvarką.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą. Tuo tarpu teismo pareiga rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu įpareigoja teismą būti aktyviam ir spręsti, ar grėsmės, kylančios atskirai nagrinėjant aptariamas bylas, negali būti pašalintos taikant kitus, priimtinesnius nei bylos sustabdymas, civilinio proceso teisės institutus. Jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylų (bylos) aplinkybes (kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis), siekdamas greičiau ir operatyviau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti (CPK 136 straipsnio 4 dalis) ir taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis) bei užtikrinti vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis), įgyvendinimą, kadangi nereikėtų laukti vieno proceso pabaigos tam, kad būtų galima tęsti sustabdytą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-767/2013; 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2010). Be to, susijusių civilinių bylų sujungimu būtų užtikrintas skirtingose civilinėse bylose pradėtų procesų išsprendimui teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodinėjimas ir faktų nustatymas vienoje civilinėje byloje. Todėl aukščiau aptartais argumentais konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias civiline bylas, bylų sujungimas pripažintinas teismo procesine teise ir pareiga.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs tarp nagrinėjamų bylų prejudicinį ryšį, visų pirma turėjo išnagrinėti susijusių bylų sujungimo klausimą ir tik nustatęs faktinius bei teisinius pagrindus, dėl ko jos negalėtų būti sujungtos, spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo. Esant galimybei taikyti tiek bylos sustabdymo, tiek bylų sujungimo institutus, svarbu nustatyti, kurio iš jų taikymas leis greičiausiai, mažiausių teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų pastangų dėka pasiekti civilinio proceso tikslus.

CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų taikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. CPK 136 straipsnio 4 dalyje esant įtvirtintai galimybei sujungti kelias civilines bylas į vieną bylą, nustačius, kad nagrinėjamoje byloje ir tame pačiame teisme nagrinėjamoje atsakovų santuokos nutraukimo byloje sprendžiami klausimai (pareikšti reikalavimai) yra tiesiogiai susiję, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant greičiau ir teisingiau išnagrinėti kilusius ginčus, nagrinėjamu atveju užtikrinant civilinio proceso kodekse nustatytus ekonomiškumo ir proceso koncentracijos principus, turi būti sprendžiamas ne bylos sustabdymo, o minėtų bylų sujungimo klausimas. Pirmosios instancijos teismui nesvarsčius bylų sujungimo klausimo, nusprendus nagrinėjamą bylą sustabdyti, konstatuotina, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti CPK 329 straipsnio1 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylos sustabdymo klausimą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Gintautas Koriaginas