Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2014-04-15 · Civilinė byla Nr. 2-109-91/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-15
Bylos Nr.
2-109-91/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Švetkauskas
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
Marijampolės savivaldybės, Marijampolės savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje UAB „Marijampolės butų ūkis“
Trečiasis asmuo
UAB „Marijampolės butų ūkis“
Civilinė byla Nr. 2-109-91/2014Proceso numeris 2-28-3-04232-2013-2
Procesinių sprendimų kategorijos – 99.7; 42.11.1; 50.11.1(S)MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014-04-15, Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei., dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovei advokatei S. S., atsakovo Marijampolės savivaldybės atstovei I. Ž., trečiojo asmens UAB „Marijampolės butų ūkis“ atstovui K. P..

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje UAB „Marijampolės butų ūkis“ dėl nuomininko teisės privatizuoti savivaldybei priklausantį butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą ir kt. reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. K., ir jos atstovė, prašo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, dviejų kambarių 34,41 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą ir paaiškino, kad ieškovei 1987 metais buvo suteiktas šis butas, Marijampolės statybininkų mokyklos bendrabutyje. Marijampolės statybininkų mokyklos administracijai 1992 m. kovo mėnesį ieškovė pateikė pareiškimą privatizuoti butą, pagal butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė sumokėjo pinigus už dokumentų parengimą ir buto inventorinės bylos sutvarkymą. Ieškovei buvo paaiškinta, kad kai bus parengti reikiami dokumentai buto privatizavimui tai ją informuos. Apie tai, kad jau galima privatizuoti gyvenamas patalpas ieškovės niekas neinformavo. Ieškovė R. K. ne kartą teiravosi Marijampolės statybininkų mokyklos administracijos apie galimybę sudaryti buto pirkimo sutartį, tačiau jai atsakydavo, kad dokumentai dar neparengti ir tik 2002 m. spalio 28 d., kais su ieškove buvo sudaryta buto nuomos sutartis, sužinojo, kad nėra galimybės privatizuoti nuomojamą butą pagal butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė pirkti butą iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis nepasinaudojo. Butas nebuvo privatizuotaspagal Butų privatizavimo įstatymą, dėl preižasčių nepriklausomų nuo ieškovės valios. Ieškovės ir jos atstovės manymu Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2p pagrindu. Pripažintina, kad ieškovė turi teisę privatizuoti jos nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė už buto nuomą ir visus komunalinius mokesčius yra sumokėjusi, jokio kito gyvenamo ploto neturi, įsigyti kitą gyvenamąją patalpą neturi galimybės, prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausti liudytojais:

A. V., kuri parodė, kad ieškovė bendrabutyje gyvena nuo 1992 metų, buvo padavusi prašymą Marijampolės profesinės mokyklos administracijai, dėl buto privatizavimo. Pažymėjo, kad vyko susirinkimai dėl bendrabučio kambarių privatizavimo. Prašymą dėl privatizavimo buvo padavusi ir R. K., kur jis galėjo pasimesti ji nežinanti.

I.B., parodė, kad ieškovę senai pažįsta, pamena kad buvo atėjusi į tuometinę butų valdybą, sužinoti buto privatizavimo kainos, jinai paskaičiavo buto privatizavimo kainas, kur galėjo pasimesti dokumentai ji pasakyti negalinti. Sutikusi ieškovę 2013 m. rugsėjo mėnesį, pasidomėjo kaip sekasi, išsikalbėjo, kad R. K. neprivatizavusi savo buto. Liudytoja paaiškino, kad butą galima dar privatizuoti, lengvatinėmis sąlygomis pagal butų privatizavimo įstatymą, teismine tvarka pripažinus, kad galiojant butų privatizavimo įstatymui, terminas praleistas dėl ne nuo ieškovės priklausančių priežasčių.

B. S., kad jinai tuo metu Marijampolės butų ūkio įmonėje dirbo ekonomiste. Jos darbas buvo paskaičiuoti privatizuojamų butų įkainius. Sudarydavo sutartis su organizacijomis ir kitomis įmonėmis dėl privatizuojamų butų įkainių paskaičiavimo. Skaičiuojant įkainius turėjo būti prašymai, šeimos narių sutarimas kieno vardu bus privatizuotas butas ir inventorinė byla. Ieškovė R. K. turėjo būti pateikusi dokumentus, bet kur jie galėjo pradingti sunku pasakyti. .

Šalies argumentai

Atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos atstovas su ieškovės ieškiniu nesutiko ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė R. K. nurodo, kad 1987 m. jai buvo paskirtas dviejų kambarių butas, Marijampolės statybininkų profesinės technikos mokyklos bendrabutyje, tačiau nepateikia įrodymų, kokiu pagrindu minėtas butas paskirtas ir ar jis tikrai paskirtas būtent tais metais. Iš į bylą pateiktos buto kortelės, galima spręsti, kad ieškovė bute apsigyveno 1993 m. gruodžio mėnesį. Ieškovės gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota tik 1994 m. sausio 19 d. Ieškovė nurodo, kad ji 1992 m. kovo mėn. kreipėsi į Marijampolės statybininkų mokyklos administraciją dėl buto privatizavimo, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą, nepateikia. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė bute, adresu (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi tik 1993 m. gruodžio mėn. Taigi akivaizdu, jog ieškovė 1992 m. kovo mėn. negalėjo kreiptis į Marijampolės statybininkų mokyklos administraciją, nes nebuvo tinkamas privatizavimo subjektas. Akivaizdu ir tai, kad ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų, kurie įrodytų jos suinteresuotumą privatizuoti butą, neskundė privatizavimą vykdžiusių institucijų veiksmų (neveikimo) iki kreipimosi į teismą, tai yra ilgiau nei 21 metus. Atsižvelgiant į protingo žmogaus elgesio standartą, akivaizdu, kad kiekvienas protingas žmogus analogiškoje situacijoje nebūtų laukęs taip ilgai. Be to Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 398-91/2012 nutrauktos 2000-09-19 Gyvenamosios patalpos bendrabutyje ir eksploatacinių išlaidų Nr.10a ir 2002-10-28 Gyvenamosios patalpos-buto, esančio Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) nuomos sutartys tarp UAB „Marijampolės butų ūkis" ir ieškovės R. K.. R. K. ir jos šeimos nariai iš nuomotos gyvenamosios patalpos, esančios Kauno g. 113B - 519, Marijampolės mieste iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Negalima teikti, kad ieškovė nežinojo apie buto privatizaciją nes 2012-05-22 rašydama apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui dėl paminėto teismo sprendimo panaikinimo turėjo tą pačią atstovę kvalifikuotą teisininkę. Kauno apygardos teismo 2012-09-07 nutarimi Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas paliktas galioti. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriuo ieškovė remiasi ieškinyje, negali būti vertinamas kaip savarankiškas gyvenamosios patalpos privatizavimo pagrindas. Ši teisės norma skirta apginti Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu šio įstatymo pagrindu įgytas subjektines teises ir susijusi su teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad pasibaigus įstatymo galiojimui galima realizuoti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įstatymą ir kuri buvo pažeista. Subjektinių teisių privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą įgijimas sietinas su trimis tarpusavyje susijusiomis aplinkybėmis, asmens buvimu tinkamu privatizavimo subjektu, ginčo patalpos buvimu tinkamu privatizavimo objektu, privatizavimo subjekto veiksmų, sietinų su privatizavimo procedūromis, egzistavimu privatizavimo objekto atžvilgiu. Tik šių aplinkybių visuma Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu gali būti vertinama kaip pagrindas subjektinėms teisėms atsirasti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, pareiga įrodyti šių aplinkybių egzistavimą tenka ieškovei ir jos atstovei, tačiau ieškovė ieškinyje nepateikia jokio įrodymo, kad buvo atliktos kokios nors Butų privatizavimo įstatyme numatytos procedūros gyvenamosios patalpos, atžvilgiu, ieškovė neįgijo subjektines teisės privatizuoti ginčo patalpą, be to ji šiuo metu nėra buto nuomininkė. Be to, ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad 2002 m. spalio 28 d., kai buvo sudaryta nuomos sutartis, sužinojo, kad neturi galimybės privatizuoti nuomojamą butą. Todėl nuo šio momento žinojo apie tai, kad teisė privatizuoti ginčo objektą pažeidžiama ir nuo šios dienos prasidėjo tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 84 str. nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas, kuris turėjo pasibaigti 2004 metais, priėmus naująjį Letuvos Respublikos Civilinį kodeksą prasitęsė iki 2012 metų. Todėl vadovaudamies Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str., CK 1.126 str., reiškia prašymą taikyti ieškinio senatį. Ieškovės ieškinį atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, praleidus ieškininės senaties terminą.

Trečiojo asmens UAB “Marijampolės butų ūkis” atstovas, teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo butą Marijampolės savivaldybė valdo nuosavybės teise ir šie klausimai galutinai buvo išspręsti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 398-91/2012 nutrauktos 2000-09-19 Gyvenamosios patalpos bendrabutyje ir eksploatacinių išlaidų nuomos sutartys tarp UAB „Marijampolės butų ūkis" ir ieškovės R. K.. Ieškovė R. K. ir jos šeimos nariai iš nuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Akivaizdu, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas privatizuoti butą, nes šiuo metu ieškovė nėra ginčo buto nuomininkė. Paminėtas teismo sprendimas buvo apskūstas Kauno apygardos teismui ir 2012-03-07 nutartimi paliktas galioti ir privalo būti įvykdytas. Atstovo manymu turi būti taikoma ieškininė senatis ir ieškinys turi būti atmestas.

Teismas pagal ieškovo pateiktus dokumentus-leistinus rašytinius įrodymus, nustatė tokias faktines ginčo aplinkybes, kad su ieškove R. K. 2000 m. rugsėjo 16 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos bendrabutyje ir eksplotacinių išlaidų nuomos sutartis 10a (civ. Byl Nr. 2-398-91/2012, b.l. 4). Ir Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis 2002 m. spalio 28 d. Marijampolės savivaldybės tarybos atstovaujamos UAB “Marijampolės butų ūkis” (b.l. 4-8), pagal jas ieškovei R. K. suteikta tinkama gyvenamoji patalpa dviejų kambarių butas 34,41 kv. m. ploto, su inžinerine technine įranga (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 398-91/2012 ir Gyvenamosios patalpos bendrabutyje ir eksploatacinių išlaidų nuomos sutartys Nr. 10a, 2000-09-19 ir 2002-10-28 sudarytas Gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini) tarp UAB „Marijampolės butų ūkis“ , ir ieškovės – R. K., nutrauktos. Nuspręsta iškeldinti ieškovę – R. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir jos šeimos narius ir kitus kartu su ja gyvenančius asmenis iš nuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Marijampolės mieste, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pareikalauta iš ieškovės per dvidešimt dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo įteikimo jai, dienos gera valia įvykdyti teismo sprendimą. Ieškovė paminėtą teismo sprendimą apeliaciniu skundu 2012 m. balandžio 23 d. apskundė Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą (civ. byl. Nr. 2-398-91/2012, b.l. 84-88). Ieškovė R. K. pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. l d. 2 p. butą privatizuoti nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą su ieškiniu kreipėsi į teismą. Ieškovė R. K. nėra tinkamas subjektas privatizuoti butą, nes šiuo metu ji nėra ginčo buto nuomininkė. Teismų primti sprendimai ir nutartys privalo būti vykdomos, o nekvencionuojamos ir savaip impretuojamos. Teismo manymu ieškovė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, taip pat neįrodė aplinkybių egzistavimą, ieškinyje nepateikia jokio įrodymo, kad buvo atliktos kokios nors Butų privatizavimo įstatyme numatytos procedūros gyvenamosios patalpos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, todėl galima daryti išvadą, kad ji neįgijo subjektines teisės privatizuoti ginčo patalpą. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ieškinyje privaloma pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės ir jos atstovės išdėstytas aplinkybes. Ieškovė ir jos atstovė teismui bandė įrodyti, kad 1992 m. kovo mėnesį pateikė prašymą Marijampolės statybininkų mokyklos administracijai, ir sumokėjo mokesčius už dokumentų sutvarkymą, tai bylos nagrinėjimo metu teismo piosėdyje metu, ieškovė bandė įrodyti jos teiginius patvirtinančius įrodymus, apklaustų liudytojų: A. V., Irenos Blackuvienės ir B. S. parodymais, šios liudytojos nenurodė nei laiko, nei kokius dokumentus pateikėieškovė norėdama privatizuoti gyvenamą patalpą ir kam tuos dokumentus pateikė, ir kur tie dokumetai galėjo pradingti, objektyviai nepatvirtino ieškovės ir jos atstovės teiginių ir nėra patvirtinančių įrodymų, susijusių su subjektines teisės privatizuoti ginčo butą įgijimu, o kadangi teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes, ieškovės reikalavimai vertintini kaip nepagrįsti. Butų privatizavimo įstatymo, galiojusio iki 1998 m. liepos 1 d., 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nustatyta, kad nuomininkai, norėję privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas, turėjo pareikšti norą jas įsigyti nuosavybėn iki 1992 m. gruodžio 1 d., o nuomininkai, norėję privatizuoti gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose, pareiškimus dėl jų privatizavimo galėjo paduoti Vyriausybės nustatytais terminais (Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 680 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų butų privatizavimo klausimais papildymo bei dalinio pakeitimo“ buvo nustatyta, kad nuomininkai, norėję privatizuoti kambarius bendrabutyje, turėjo paduoti prašymus iki 1996 m. gruodžio 31 d.). Pareiškėja aiškina, jog jai 1987 metais buvo skirtas dviejų kambarių butas Marijampolės statybininkų mokyklos bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 1992 m. kovo mėnesį Marijampolės statybininkų mokyklos administracijai pateikė pareiškimą privatizuoti butą, pagal butų privatizavimo įstatymą, sumokėjo pinigus už dokumentų parengimą. Ieškovė R. K., nei jos atstovė nenurodė, nei kam nei kiek pinigų sumokėjo, be to ieškovė negalėjo teismui nurodyti ir tai, kodėl nesiėmė aktyvių veiksmų, kurie įrodytų jos suinteresuotumą privatizuoti butą, neskundė privatizavimą vykdžiusių institucijų veiksmų (neveikimo) iki kreipimosi į teismą, tai yra ilgiau nei 21 metus, laukė, kad kas nors jai pasiųlys privatizuoti butą, pagrindinis ieškovės argumentas, kad nežinojo įstatymų. Ieškovė 2009 m. lapkričio 10 d. UAB “Marijampolės butų ūkis“ buvo įspėta dėl sutarties nutraukimo. (civ. byl. Nr. 2-398-91/2012 b.l. 7). Be to ieškovė R. K. žinojo apie civilinės bylos Nr. 2-5179-91/2011 iškėlimą, yra jos rašytas prašymas paskirtą teismo posėdį 2012-01-17 atidėti iki 2012-02-28 (civ, byl. Nr. 2-5179-91/2011 b.l. 46). Atsižvelgiant į protingo žmogaus elgesio standartą, akivaizdu, kad kiekvienas protingas žmogus analogiškoje situacijoje nebūtų laukęs taip ilgai. Taigi pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. ld. 2 p., nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos, tačiau, kaip jau nurodyta anksčiau, ieškovė pastarųjų teisių neįgijo, nes ji, šia teise nepasinaudojo, neatlikdama veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovės ir privatizavimą vykdžiusio asmens, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, nesusiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Tačiau ir dėl šio buto privatizavimo ieškovė nesikreipė į savivaldybės sudarytą tarnybą dėl ginčo buto privatizavimo. Kadangi Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais ieškovė nesikreipė į savivaldybės sudarytą tarnybą dėl ginčo buto privatizavimo, todėl ieškovė R. K. neįgijo subjektinės teisės privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nesant susitarimo pirkti nuomojamą butą, kaip vienos iš būtinų buto privatizavimo sutarčiai sudaryti sąlygų, nustatytų Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ieškovė neįgijo subjektinės teisės, galiojant šiam įstatymui, privatizuoti ginčo butą, todėl teisinis santykis dėl buto privatizavimo tarp šalių galiojant Butų privatizavimo įstatymui neatsirado. Subjektinių teisių privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą įgijimas sietinas su trimis tarpusavyje susijusiomis aplinkybėmis: a) asmens buvimu tinkamu privatizavimo subjektu; b) ginčo patalpos buvimu tinkamu privatizavimo objektu; ir c) privatizavimo subjekto veiksmų, sietinų su privatizavimo procedūromis, egzistavimu privatizavimo objekto atžvilgiu. Tik šių aplinkybių visuma Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu gali būti vertinama kaip pagrindas subjektinėms teisėms atsirasti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, pareiga įrodyti šių aplinkybių egzistavimą tenka ieškovei, tačiau ieškovė R. K. ir jos atstovė, ieškinyje nepateikia jokio įrodymo, kad buvo atliktos kokios nors Butų privatizavimo įstatyme numatytos procedūros gyvenamosios patalpos, esančios adresu: Kauno g. 113B-518, Marijampolės mieste todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė R. K. neįgijo subjektines teisės privatizuoti ginčo patalpą. Ieškovė R. K. savo neva pažeistą subjektinę teisę ėmė ginti tik 2013 m. spalio 24 d., tuo tarpu Butų privatizavimo įstatymas, leidęs privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, neteko galios nuo 1998 m. liepos 1 d. Pasibaigus minėto įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo pagrindų galiojimo terminui, pasibaigė ir galimybė tame įstatyme numatytomis sąlygomis įgyti jame numatytas teises, jeigu jos nebuvo įgytos įstatymo galiojimo metu. Kai subjektinės teisės nėra, tai negali būti ir šios teisės pažeidimo. Teismo manymu, nurodytu ieškovės pagrindu pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą nėra pagrindo, ieškovė su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad privatizavimo procesas buvo prasidėję ieškinys netenkintinas. ( Lietuvos Respublikos CK 1.138 str.1d.1p., Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str.1d.2p.) Atsakovo Marijampolės savivaldybės atstovės ir trečiojo asmens UAB “Marijampolės butų ūkis” atstovo prašymu, taikytina ieškinio senatis. Ieškovė R. K., turėjo suvokti praėjus nuo prašymo 1992 m. pateikimo Marijampolės statybos mokyklos administracijai 21 metams. Ieškovė per šį laikotarpį nei karto nesikreipė su pretenzija nei žodžiu, nei raštu, į privatizavimo sudarytas komisijas, pareiškimo ir pinigų sumokėjimo statybininkų mokyklos administraciją. Pažymėtina, kad ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę ir kt. Jis yra nustatytas šalių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena šalis dėl reikalavimo nepareiškimo per tam tikrą laiką gali tikėtis, jog kita šalis atsisako ginti pažeistą teisę ar vertina ją kaip nepažeistą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,, Kirsnė“ v. UAB ,,Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008). Tokiu būdu, teismas, mano, kad ieškovė praleido ieškininės senaties terminą be svarbių priežasčių, dėl ko ieškinys taip pat turi būti atmestinas.

Pašto išlaidas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. IR-261/K-355 nustatyta minimali valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šioje byloje susidariusios 9,39 litų dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės valstybei nepriteistinos. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str.,265 str.,270 str.,279str.,teismas

nusprenžia :

Ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad ieškovė R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturi teisės nuomuojamą 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą ir ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, praleidus ieškininės senaties terminą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vytautas Švetkauskas

.