- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-2011-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11371-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- L. V.
- Ieškovas
- S. V.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinis studijų fondas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, atsakovo L. V. priešieškinį ieškovei S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo – Valstybinis studijų fondas, išvadą duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, atsakovo L. V. priešieškinį ieškovei S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo – Valstybinis studijų fondas, išvadą duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Su ieškiniu ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams M. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 230 Eur, A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad atsakovas nuo 2016 m. kovo 5 d. neprisideda prie vaikų išlaikymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. V. ir A. V. kiekvienai po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.
Teismas manė, kad, neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki bus priimtas sprendimas byloje, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes, kaip nurodyta ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas neteikia išlaikymo vaikams. Sprendė, kad, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 130 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Pažymėjo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgęs į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš esmės nesprendžiamas. Padarė išvadą, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis iš dalies įrodė reiškiamą reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį, iš atsakovo priteistas išlaikymo sumas vaikams M. V. ir A. V. sumažinant iki 80 Eur sumų kiekvienam vaikui. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad priteista išlaikymo vaikams suma yra neproporcinga, neprotinga, įvertinant tai, kad ši suma bus pervedama į ieškovės banko sąskaitą bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iki gyvenimo skyrium pradžios ir šiuo metu teikia visokeriopą išlaikymą dukroms. Atsakovas kas mėnesį sumoka dukros M. V. būrelio mokestį (anksčiau – 20 Eur per mėnesį, dabar – 23 Eur per mėnesį), taip pat papildomus mokesčius už konkursus (birželio mėnesį sumokėjo 50 Eur), kostiumus. Atsakovas moka ir dukros A. V. darželio mokestį (52 Eur per mėnesį). Atsakovas moka ir už visus kitus dukrų poreikius (maistas, lavinimo priemonės, atostogų išlaidos, higienos priemonės, vaistai, maisto papildai ir kt.). Pramogaujant atsakovas dukras dažnai vedasi į kavines, restoranus, perka joms maistą, žaislus, rūbus, avalynę, papuošalus, kosmetiką ir kitus jų pageidaujamus daiktus. Atsakovas dukroms duoda ir kišenpinigių. Dėl to, gyvenant skyrium, ieškovės išlaidos dukroms yra minimalios. Ieškovė daug metų nedirbo, visa šeima buvo išlaikoma atsakovo. Be to, atsakovas yra padovanojęs dukroms 580 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį. Atsakovas nenori, kad visi vaikų išlaikymui skirti pinigai būtų pervedami į ieškovės banko sąskaitą, mano, jog dukros neįvertins jo materialinio indėlio, neaišku, ar ieškovė visus pinigus skirs dukrų interesams. Dukros laikys, jog tėvas vengia lankytis su jomis parduotuvėse, prekybos centruose, kavinėse, restoranuose, nebeduoda kišenpinigių ir pan. Visus dukrų poreikius materialine prasme tenkina tik atsakovas, todėl yra netikslinga pervesti į ieškovės banko sąskaitą po 130 Eur sumą kiekvienai dukrai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinis studijų fondas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų pateikimo
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovė 2016 m. spalio 10 d. pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Svarbu, kad kiekvienai šaliai būtų sudaryta galimybė susipažinti su kitais įrodymais ir ji galėtų pareikšti savo nuomonę dėl jų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nauji įrodymai teismui pateikti atskirojo skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka dieną, todėl apeliantas neturėjo galimybės susipažinti su pateiktais naujais įrodymais, taip pat išdėstyti savo nuomonę dėl jų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepriima ieškovės pateiktų naujų įrodymų, pažymėdamas, kad jų priėmimas pažeistų rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – 130 Eur dydžio laikino išlaikymo kiekvienai iš nepilnamečių dukrų priteisimas iš atsakovo.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą, priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukroms laikiną išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas privalo prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyto laikino išlaikymo nepilnametėms dukroms dydžiu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad jis tenkina visus nepilnamečių dukrų poreikius, todėl yra netikslinga pervesti į ieškovės banko sąskaitą po 130 Eur sumą kiekvienai dukrai, nes ji atsakovo pervestus pinigus gali panaudoti ne pagal paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Atsakovas nepateikė įrodymų apie nepilnametėms dukroms nuolat teikiamą išlaikymą, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie atsakovo pakankamo išlaikymo nepilnametėms dukroms neteikimą. Atsakovas byloje yra pateikęs kasos kvitų kopijų, tačiau iš jų matyti, kad dukroms (ar vienai iš jų) atsakovas yra nupirkęs ledų, saldainių, žaislų ir pan. Nurodytos prekės nėra skirtos būtiniems nepilnamečių dukrų poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad ieškovė teigia, jog atsakovas prie nepilnamečių dukrų išlaikymo neprisideda nuo 2016 m. kovo 5 d., t. y. ieškovė neneigia, kad, šalims gyvenant kartu, atsakovas teikė išlaikymą nepilnametėms dukroms. Dėl to atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo iki šalių gyvenimo skyrium nepilnametėms dukroms teikto išlaikymo nėra teisiškai reikšmingi. Atsakovui šiuo metu tinkamai nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametes dukras, pirmosios instancijos teismas priteisė joms iš atsakovo po 130 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad byloje nenustatyti konkretūs vaikų poreikiai, taip pat atsižvelgęs į tai, jog nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, atsakovo prisidėjimo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Dėl to atsakovo argumentai dėl jo prisidėjimo prie nepilnamečių dukrų išlaikymo bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo nepilnametėms dukroms teikiamu išlaikymu, pažymėdamas, kad atsakovas nepateikė įrodymų atskirojo skundo argumentui, jog nuolat teikia visą nepilnametėms dukroms reikalingą išlaikymą, pagrįsti. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių vaikų amžių (11 metų ir 5 metai) jų poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametėms dukroms po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.