Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. (J. Z.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas J. Z. (J. Z.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau - LKT), 39 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, kad 2022 metų vasario mėnesį ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje pareiškėjui buvo paskirta kardomoj priemonė – suėmimas. Vasario 7 d. pareiškėjas buvo patalpintas į Kauno kalėjimo kamerą Nr. 169. Vakarienei buvo patiekta silkė. Kadangi silkė dvokė ir buvo ištižusi, pareiškėjas iš pradžių kreipėsi į budintį pareigūną ir maisto dalintojus bei atsisakė valgyti. Maisto dalintojus lydintis pareigūnas pareiškėjo elgesiu buvo nepatenkintas ir pasakė, kad jeigu pareiškėjas nenori didesnių problemų, turi valgyti tai, kas paduota. Pareiškėjas tai suprato kaip grasinimą. Bijodamas konfliktuoti su pareigūnu, pareiškėjas silkę suvalgė. Praėjus dviem valandom po vakarienės, apie 20 val., pareiškėjas pajuto pilvo skausmus. Kadangi skausmas nesiliovė ir vis stiprėjo, pareiškėjas kreipėsi į budinčius pareigūnus. Po kelių prašymų buvo iškviesta Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoja. Medicinos darbuotoja pareiškėjo iki galo neišklausė, o išgirdusi, kad pareiškėjas dalyvauja metadono programoje, tai yra kiekvieną dieną suvartoja tam tikrą metadono kiekį, išėjo ir kalėjimo pareigūnui pasakė, kad pareiškėjas simuliuoja skausmą, norėdamas gauti pareiškėjui priklausančią metadoninio tirpalo paros dozę. Skausmas vis stiprėjo, apie vidurnaktį pareiškėjas pradėjo šlapintis krauju. Apie 1 valandą nakties buvo iškviesta greitoji pagalba. Pareigūnai GMP (greitoji medicinos pagalba) darbuotojams nurodė, kad pareiškėjas yra simuliantas ir apgavikas, simuliuoja skausmą ir nori gauti metadono dozę. Tai išgirdę GMP darbuotojai, pareiškėjo neišklausė ir tik suleido nuskausminamųjų. Skausmas laikinai sumažėjo, tačiau praėjus vaistų veikimui, skausmas pradėjo stiprėti ir tapo nebepakeliamas. Pareiškėjas vėl pradėjo kviesti pareigūnus. Pareiškėjui pasidarė silpna, pradėjo temti akyse, apėmė mirties baimė. Tokios būsenos pareiškėjas išbuvo iki 18 val., kol buvo parodytas gydytojai terapeutei, kuri nurodė iškviesti GMP. Pareiškėjas nedelsiant buvo nuvežtas į Kauno klinikas ir ten operuotas. Pasirodo, jau prieš parą buvo trūkusi (duomenys neskelbtini) opa ir į pilvaplėvę išsiliejęs žarnos turinys. Kaip paaiškino operaciją atlikęs gydytojas, kiekvieną minutę pareiškėjas galėjo numirti, tik atsitiktinumo dėka išgyveno. Nors į Kauno kalėjimą buvo patalpintas kaip įtariamasis, tai yra asmuo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, kuriam teismas paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau valstybė laikinai apribojusi pareiškėjo laisvę, turėjo užtikrinti, kad laikymo įkalinimo įstaigoje metodai ir būdai nesukeltų pareiškėjui daugiau skausmo ir kančių, nei yra suderinama su praktiniais įkalinimo reikalavimais ir, kad pareiškėjo gyvybė ir sveikata būtų atitinkamai garantuojama. Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prie Lietuvą). Šiuo atveju Kauno kalėjimo pareigūnų elgesio su pareiškėju metodai ir būdai buvo nežmoniški ir kankinantys bei padarė didelę žalą pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai. Dėl Kauno kalėjimo veiksmų ir neveikimo pareiškėjas patyrė didelę neturtinę žalą. Pirmiausia kalėjimo pareigūnas pažemino ir susargdino pareiškėją priversdamas suvalgyti nekokybišką maistą – pašvinkusią silkę, nes atsisakius valgyti, pareigūnas pagrasino, kad pareiškėjas „turės problemų“. Dėl netinkamo kalėjimo maisto pareiškėjui trūko (duomenys neskelbtini) opa ir jis daugiau nei parą kentė nepakeliamus skausmus. Visą tą laiką pareigūnai iš pareiškėjo tyčiojosi ir žemino, vadindami narkomanu, apgaviku, simuliantu, melagiu, tame tarpe jis buvo žeminamas ir pašalinių asmenų, o būtent greitosios pagalbos darbuotojų akivaizdoje. Tyčia pateikdami melagingą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, kalėjimo pareigūnai sutrukdė GMP darbuotojams suteikti pareiškėjui veiksmingesnę medicininę pagalbą, dėl ko jis vos nemirė. Jis ilgą laiką išgyveno mirties baimę, kuri paveikė pareiškėjo psichiką. Dabar dažnai išgyvena panikos atakas, pareiškėjui atrodo, jog jis mirs ir niekas nesuteiks jam pagalbos. Pavėluotai suteikta medicininė pagalba neigiamai paveikė ir pareiškėjo fizinę sveikatą. Plyšus opai, išsiliejo turinys, kuris paveikė kitus vidaus organus. Pareiškėjas tapo labai jautrus valgiui, negali pilnavertiškai maitintis, turi rinktis jam priimtiną maistą, kas kalėjimo sąlygomis yra neįmanoma, todėl po valgio dažnai jaučia skausmus pilvo srityje. Visa tai laiko jam padaryta neturtine žala. Kauno kalėjimo pareigūnai ne tik pažeidė Kardomojo kalinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, bet ir elementarų žmogiškumą – nesuteikė laiku pagalbos sergančiam ir nuo skausmo kenčiančiam žmogui.

2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog 2022 m. vasario 7 d. pareiškėjui esant Kauno tardymo izoliatoriuje (po reorganizacijos Lietuvos Kauno kalėjimas) jis buvo priverstas suvalgyti netinkamą maistą t. y. silkę, kuri pareiškėjo teigimu buvo pašvinkusi, dėl netinkamo maisto pareiškėjas teigia, jog trūko (duomenys neskelbtini) opa, nesuteikiant veiksmingesnės medicininės pagalbos. Pareiškėjas teigia, jog dėl aukščiau nurodytų aplinkybių jis išgyveno mirties baimę, dažnai išgyvena panikos atakas, tapo labai jautrus valgiui, negali pilnavertiškai maitintis. Dėl patirtų išgyvenimu teigia patyręs 39 000 EUR neturtinę žalą. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) (aktuali teisės akto redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.) 173 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog „Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai“. Maitinimas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno kalėjime organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ bei Valgiaraščiais suimtiesiems ir nuteistiesiems, patvirtintais Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (galiojusi teisės akto redakcija iki 2024 m. liepos 12 d.). Patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusio iki 2023 m. sausio 1 d.) fiziologines mitybos normas. LKT Turto valdymo skyriaus pateiktoje 2024 m. rugpjūčio 19 d. pažymoje Nr. LV-46227 „Dėl informacijos pateikimo“, nurodoma „<...> pareiškėjas J. Z. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. vasario 9 d. nesikreipė į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo administraciją su prašymais ar skundais dėl netinkamo maisto kokybė <...>“. Pažymi, jog kreipimosi į Kauno kalėjimo administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Kauno kalėjimo administracija, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas prievolės valgyti, jo subjektyvia nuomone netinkamo maisto, neturėjo, galėjo atsisakyti tariamai tiekiamo netinkamos kokybės maisto (kaip ir pats skunde nurodo, jog atsisakė, tačiau neva įbaugintas pareigūnų nutarė suvalgyti). Pareiškėjo skundo argumentai dėl skundžiamo dalyko iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į visą tai kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Pareiškėjas teigia, jog jam neva nebuvo laiku suteikta medikų pagalba dėl ko pareiškėjui trūko (duomenys neskelbtini) opa. Atsakovė nurodo, BVK XIV skyrius reglamentavo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinis, buitinis aprūpinimas ir sveikatos priežiūrą, atsakovė cituoja šio skyriaus 174 straipsnį. Ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno kalėjime asmens sveikatos priežiūra buvo atliekama vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-36 „Dėl kokybės vadybos procedūrų aprašų tvirtinimo“ patvirtinta Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašu (toliau – Asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo aprašas). Asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo aprašo 28 punkte nurodoma, jog „esant būtinybei, šeimos vidaus ligų gydytojo kompetencijai nepriskirtais atvejais pacientui, kuris kreipiasi į G, yra suteikiama būtinoji medicinos pagalba ir vadovaujantis KVS PA 9 „Gydytojų specialistų konsultacijų teikimo tvarkos aprašas“, pacientas siunčiamas pas gydytoją, turintį licenciją verstis atitinkama medicinos praktika į LAVL arba į viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą“, 29 punkte nurodoma, jog „Atsiradus būtinybei stacionariam paciento ištyrimui/gydymui, G siunčia P į LAVL ar viešąją ASPĮ, vadovaudamasi KVS PA 8 „Pacientų srautų valdymo aprašas“. Atsakovė nurodo, jog vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, t. y. Z. J. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos išrašais, pareiškėjas 2022 m. vasario 7 d. konsultavosi su gydytoju radiologu, gydymas ir vaistai nebuvo skirti, Procedūrų registravimo žurnale 2022 m. vasario 7 d. nurodytas pareiškėjo nusiskundimas – pilvo skausmas, skirtas preparatas – „Nošpa“ 2 kartus. Asmens sveikatos istorijos išraše pareiškėjas konsultuotas šeimos gydytojo 2022 m. vasario 8 d., tyrimų / konsultacijų plane nurodyta, jog iškviesta GMP, tai patvirtina ir 2024 m. balandžio 22 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir asmens sveikatos priežiūros specialisto paaiškinimas apie žalą paciento sveikatai Nr.1S-2639. Atsakovė nurodo, jog pareiškėjo argumentai, jog pareigūnai ignoravo jo prašymus iškviesti medikus laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti, pareiškėjas nenurodo, kokie konkrečiai pareigūnai ignoravo. Atsakovė neturi duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno kalėjimo administraciją su skundais dėl pareigūnų netinkamo veikimo (neveikimo) ir / ar prašymų suteikti medicininę pagalbą netenkinimo. Iš aukščiau išdėstyto, akivaizdu, jog pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba. Atsakovės atstovė pažymi, jog pacientų sveikatai žalos nustatymo komisija (toliau – PŽK) nagrinėja skundus dėl padarytos žalos sveikatai. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) teisės aktų nustatyta tvarka vykdo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, tai yra nagrinėja skundus, dėl įstaigos veiklos atitikimo teisės aktams. Kauno kalėjimas neturi duomenų, jog VASPVT būti priimtas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu. Turimais duomenimis 2024 m. kovo 26 d. pareiškėjas kreipėsi į PŽK dėl patirtos žalos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. 2024 m. birželio 7 d. LKT gautas (1G-4637) PŽK 2024 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. Ž2-1170 „Dėl J. Z. prašymo“ sprendime nurodoma, jog „<...> Komisija neįžvelgė žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, todėl pareiškėjo prašoma atlyginti žala neatitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų <...>“. Atsakovės nuomone, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkino medicinos darbuotojų jam suteiktos paslaugos, savaime nereiškia, kad Kauno kalėjimas atliko neteisėtus veiksmus, jog pareiškėjui būtų užkirsta teisė pasinaudoti gydytojo paslaugomis. Kaip matyti iš paties pareiškėjo skundo, tokia galimybė pareiškėjui buvo sudaryta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Kauno kalėjimo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Atsakovė pažymi, kad LKT Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus vyresniojo psichologo 2024 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. RV-18-3641 „Dėl informacijos pateikimo“, nurodoma, jog „<...> Remiantis su nuteistuoju bendravusių psichologų įrašais, nei viena iš aukščiau nurodytų temų (patirtų pažeminimų dėl privertimo valgyti nekokybišką maistą, vadinimo narkomanu, apgaviku ir kt. ar mirties baimės išgyvenimų, paveikusių psichiką bei iššaukusių panikos atakas) į įstaigos psichologus nuteistasis kreipęsis nebuvo“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui J. Z. (J. Z.) 39 000 neturtinės žalos atlyginimo.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

6. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad 2022 m. vasario 7 d. jam buvo patiekta sutižusi silkė, kuri dvokė, jis norėjo atsisakyti valgyti, bet nenorėdamas konfliktuoti su pareigūnu, silkę suvalgė. Po dviejų valandų jam prasidėjo stiprūs pilvo skausmai. Pareiškėjui nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba. Pareiškėjas kitą dieną nedelsiant buvo nuvežtas į Kauno klinikas ir ten operuotas. Pasirodo, jau prieš parą buvo trūkusi (duomenys neskelbtini) opa ir į pilvaplėvę išsiliejęs žarnos turinys.

7. Dėl netinkamos kokybės maisto, teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo priverstas suvalgyti, jo manymu, netinkamos kokybės silkę, vertintini kritiškai. Pareiškėjas nebuvo verčiamas ir galėjo silkės nevalgyti, jeigu manė, kad ji yra sugedusi. Kaip nurodo atsakovė, pareiškėjo buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje (po reorganizacijos – Kauno kalėjimas) metu, matinis Kauno kalėjime organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ bei Valgiaraščiais suimtiesiems ir nuteistiesiems, patvirtintais Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (galiojusi teisės akto redakcija iki 2024 m. liepos 12 d.). Tiekiamo maisto valgiaraščiai yra subalansuoti, atitinka kaloringumą, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršija nustatytas rekomendacijas. Be to, teismui yra pateikti duomenis, kad pareiškėjas į Kauno kalėjimo administraciją dėl netinkamos kokybės maisto laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. vasario 9 d. nesikreipė. 2024 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. LV-46227 nurodyta, jog „Informuojame, kad pareiškėjas J. Z., laikotarpiu nuo 2022-02-07 iki 2022-02-09 nesikreipė į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo (buv. Kauno tardymo izoliatorius) administraciją su prašymais ar skundais dėl netinkamo maisto kokybės, t. y. vakarienės metu gautos silkės“.

8. Dėl medicininės pagalbos suteikimo, teismo vertinimu, medicinos pagalba pareiškėjui buvo suteikta tinkamai.

Ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno kalėjime asmens sveikatos priežiūra buvo atliekama vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo aprašu. Minėto aprašo 28 punkte nurodyta, kad esant būtinybei, šeimos/vidaus ligų gydytojo kompetencijai nepriskirtais atvejais pacientui, kuris kreipiasi į G, yra suteikiama būtinoji medicinos pagalba ir vadovaujantis KVS PA 9 ,,Gydytojų specialistų konsultacijų teikimo tvarkos aprašas“, pacientas siunčiamas pas gydytoją, turintį licenciją verstis atitinkama medicinos praktika į LAVL arba į viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą. 29 punkte nurodyta, kad atsiradus būtinybei stacionariniam paciento ištyrimui/gydymui, G siunčia P į LAVL ar viešąją ASPĮ, vadovaudamasis KVS PA 8 ,,Pacientų srautų valdymo aprašas“.

Procedūrų registravimo žurnale nurodyta, kad 2022 m. vasario 7 d. – 2022 m. vasario 8 d. pareiškėjas skundėsi pilvo skausmais, skirta „Nošpa“, 2 kartus. Iš medicininių įrašų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 8 d. buvo konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje šeimos gydytojos, skirti vaistai (Sol. Drotaverini 80 mg Sol Ketanov), iškviesta GMP. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų medicinos išraše nurodyta, kad pareiškėjas gydytas nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. vasario 9 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini) opa, ūminė su perforacija (asmuo pristatytas iš įkalinimo įstaigos, operuotas).

Taip pat iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad opalige pareiškėjas sirgo nuo 2008 metų (Lietuvos kalėjimų tarnyba, Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, data – 2023 m. vasario 15 d.; Anamnezė: Kreipėsi dėl dietinio maitinimo. 2022 m. 02 mėn. operuotas dėl (duomenys neskelbtini) opos perforacijos ir peritonino. Opaligė nuo 2008 m. Vargina rėmuo, nuolat po valgio, skausmai duobutėje).

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl patirtos žalos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Kaip nurodyta 2024 m. birželio 6 d. sprendime Nr. Ž4-112, pareiškėjas 2022 m. vasario 8 d. kreipėsi į gydymo įstaigą (Laisvės atėmimo vietų ligoninė) dėl pilvo skausmų. Pareiškėjo teigimu, 2022 m. vasario 7 d. jam laiku nebuvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (ignoravo jo nusiskundimus ir nekvietė medikų). Prašė atlyginti 32 000 EUR neturtinę žalą. Komisija neįžvelgė žalos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, todėl nurodė, kad pareiškėjo prašoma atlyginti žala neatitinka Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kokie pareigūnai ignoravo jo prašymus iškviesti medikus, taip pat nėra konkretizuota, kokie pareigūnai tyčiojosi iš pareiškėjo, nurodydami, kad jis melagis, simuliantas ir pan. Šie pareiškėjo argumentai labiau vertintini kaip pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno kalėjimo administraciją su skundais dėl netinkamų pareigūnų veiksmų.

9. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos teismai ne kartą yra pažymėję, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

10. Teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas gydomas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo pakaitiniame gydyme metadonu nuo 2017 m. kovo 14 d. Pareiškėjas nuolat lankosi pas psichologus, psichiatrus dėl su jo priklausomybe narkotinėms medžiagoms susijusiu gydymu. LKT Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „<...> laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2024 m. liepos 31 d. nuteistasis pagal poreikį ne kartą dalyvavo psichologų konsultacijose, taip pat 2024 m. baigė intervencinę priemonę. Visgi, peržiūrėjus visų nurodytu laikotarpiu įstaigoje dirbusių psichologų įrašus „Nuteistųjų ir suimtųjų individualių priėmimų pas specialistą apskaitos žurnaluose“, teigtina, jog konsultacijų metu aptarinėtos kitos temos. Remiantis su nuteistuoju bendravusių psichologų įrašais, nei viena iš aukščiau nurodytų temų (patirtų pažeminimų dėl privertimo valgyti nekokybišką maistą, vadinimo narkomanu, apgaviku ir kt. ar mirties baimės išgyvenimų, paveikusių psichiką bei iššaukusių panikos atakas) į įstaigos psichologus nuteistasis kreipęsis nebuvo“.

Taigi, nors pareiškėjas ir nurodo, kad dėl patirtų išgyvenimų nuolat patiria panikos atakas pareiškėjui atrodo, jog jis mirs ir niekas nesuteiks jam pagalbos, negali pilnavertiškai maitintis, tačiau iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad dėl minėtų nusiskundimų pareiškėjas su psichologais nebendravo, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

11. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas byloje neįrodė, kad dėl netinkamo maisto, tai yra suvalgytos silkės, jam trūko opa, pareiškėjui medicininės paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir laiku, minėta, kad iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas opa sirgo nuo 2008 metų, pas psichiatrus lankosi nuolat dėl to, kad gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl Kauno kalėjime pareiškėjo patirto neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

12. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Kauno kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei, sveikatos būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Pareiškėjo J. Z. (J. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.