- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 2A-309-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01077-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- G. M.
- Ieškovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- G. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolitos Cirulienės, Aušros Baubienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1197-877/2014 pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir atsakovo G. M. priešieškinį ieškovei E. M., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo G. M., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. M. ieškiniu prašė: nutraukti su atsakovu G. M. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę; priteisti ieškovei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nepilnamečio sūnaus T. O. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. M.; priteisti iš G. M. sūnaus išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; priteisti 3000 Lt išlaikymo įsiskolinimą; padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovui priteisti 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 36/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 667/1334 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); priteisti automobilį Renault Safrane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei E. M. priteisti 60 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų bei priteisti iš G. M. 72 257,33 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę sabtuokoje įgyto turto dalį. Ieškovė taip pat prašė pripažinti asmenine jos nuosavybe automobilį Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas G. M. byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; sutiko, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su E. M.; prašė iš jo nepilnamečio sūnaus T. O. M. išlaikymui priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant E. M.; nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką; po santuokos palikti prigimtinę (duomenys neskelbtini) pavardę; padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei: 30 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų; 18 vnt. obligacijų, įsigytų 2006-04-24 obligacijų pasirašymo sutartimi; automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o automobilį VOLVO S80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) prašė pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. Atsakovas prašė jam priteisti: 667/1334 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); automobilį Renault Safrane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 30 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų bei priteisti iš atsakovo ieškovei 19 406 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, išmokant ją per 36 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to prašė jo asmenine nuosavybe pripažinti 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 36/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti atsakovą asmeniškai atsiskaityti su G. M. pagal 2012-04-13 tarp G. M. ir G. M. sudarytą paskolos sutartį.
Ieškovė su atsakovo priešieškiniu dalyje dėl automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo jos asmenine nuosavybe sutiko, o kitus reikalavimus prašė atmesti bei tenkinti jos patikslintą ieškinį. Ieškovė nesutiko, kad gyvenamasis namas būtų pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe, nes jis įgytas santuokos metu ne už asmenines atsakovo lėšas. Prieštaravo dėl obligacijų priskyrimo tarp šalių dalintinam turtui, nes jos dar 2009 m. buvo išpirktos, taip pat nesutiko dėl UAB „Eurotakas“ akcijų padalijimo, nes ieškovė akcininke yra tik formaliai, tikrasis visų akcijų savininkas yra E. D..
Šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bei bendravimo tvarkos nustatymo išspręsti 2014 m. birželio 25 d. daliniu ir papildomu sprendimais (3 t. b.l. 4-13, 18-19). Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovės asmenine nuosavybe ir padalinęs santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisė: automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 60 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų ir 56 343 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, įpareigojant šią kompensaciją sumokėti ne vėliau kaip per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė šį santuokoje įgytą turtą: 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 667/1334 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); automobilį Renault Safrane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
1. Teismas sprendė, kad 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo su priklausiniais, esanti (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismo vertinimu, atsakovo 1998-04-20 Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracija nepatvirtina, kad jis iki santuokos su ieškove sudarymo 1997-10-17 buvo sutaupęs 16 000 Lt, nes deklaracijoje atlikti taisymai. Nors iš 1999-03-17 Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijos kopijos matyti, kad 1998 m. pradžioje atsakovo turėtos piniginės lėšos sudarė 16000 Lt, be to, Ž. B. 1998-07-03 jam suteikė 3000 Lt paskolą, tačiau 39/100 dalys gyvenamojo namo su priklausiniais 1998-07-03 sutartimi buvo įsigytos už 31200 Lt, todėl teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis visą 31200 Lt sumą už nekilnojamąjį turtą sumokėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis sumomis, jo sukauptomis iki santuokos su ieškove sudarymo. Teismas nesivadovavo M. S. D. 2013-04-14 rašytiniu liudijimu, nes jis nėra duotas notaro akivaizdoje, neprisiekus. Iš šalių, trečiojo asmens G. M. paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad šis nekilnojamasis turtas dar buvo ir pagerintas šalims gyvenant santuokoje iš santuokinių lėšų, sutuoktiniams dovanotų lėšų, sutuoktinių ir jų artimųjų darbu. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų - banko sąskaitų išrašų matyti, kad dideles pinigų sumas - iš viso 126000 Lt ieškovei yra pervedusi jos motina A. D.. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. rugsėjo 5 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra įrašo, kad ginčo turtas būtų įrašytas kaip atsakovo G. M. asmeninė nuosavybė. Šis turtas įgytas šalims gyvenant santuokoje kaip šeimos gyvenamoji patalpa. Be to teismas nurodė, kad net ir nustačius, jog turto įsigijimui atsakovas panaudojo dalį iki santuokos sukauptų lėšų, nėra pagrindo teigti, kad buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn.
2. Teismas atmetė ieškovės prašymą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio interesai, taip pat teisė į gyvenamąją vietą, bus pažeista dalijant turtą lygiomis dalimis, kadangi šalių sūnaus gyvenamoji vieta daliniu sprendimu yra nustatyta su ieškove, nustatytas jam reikalingo išlaikymo dydis, kurio ½ dalis - 500 Lt priteista iš atsakovo.
3. Teismas sprendime nustatė, kad viso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto vertė – 114 686 Lt. Atsakovo 10000 Lt prievolė pagal 2012-04-13 paskolos sutartį G. M. pripažintina jo asmenine prievole ir į dalintino turto balansą neįtraukta. Teismas priteisė ieškovei UAB „Eurotakas“ 60 vnt. paprastų vardinių akcijų, o atsakovui kompensaciją įvertinęs tai, kad akcijos yra registruotos ieškovės vardu, atsakovas UAB „Eurotakas“ veikloje nedalyvavo, o nutraukus santuoką šalims vystyti bendrą verslą būtų sudėtinga dėl konfliktiškų jų santykių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui natūra yra priteisiamas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė 101000 Lt, automobilis Renault Safrane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1686 Lt vertės; automobilis Chrysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 6000 Lt vertės arba iš viso 108686 Lt vertės turto natūra, o ieškovei priteisiamas bevertis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 6000 Lt vertės UAB „Eurotakas“ akcijos, sprendė, jog atsakovui turto natūra atitenka daugiau 102 686 Lt, todėl iš atsakovo priteisė 56 343 Lt kompensaciją. Teismas atmetė atsakovo prašymą kompensacijos mokėjimą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, nes šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, jos turtinė padėtis nėra geresnė už atsakovo, tuo tarpu atsakovas yra dirbantis ir kompensacijai išmokėti gali pasinaudoti kredito įstaigų teikiamomis paslaugomis, o atsakovė savo nuosavo gyvenamojo būsto neturi, todėl jai yra svarbu greičiau gauti priteistą kompensaciją, kad patenkintų savo poreikius gyvenamajam būstui įsigyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: automobilį VOLVO S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti E. M. asmenine nuosavybe; 39/100 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti G. M. asmenine nuosavybe; padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 30 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 667/1334 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0189-0100, esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilį RENAULT SAFRANE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 30 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų; priteisti iš atsakovo 12 343 Lt dydžio kompensaciją ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, išdėstant jos išmokėjimą per 24 mėnesių laikotarpį bei įpareigoti atsakovą asmeniškai atsiskaityti pagal 2012 m. balandžio 13 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp G. M. ir G. M. dėl 10 000 Lt dydžio paskolos suteikimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantas nesutinka, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir šią aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, atsakovo ir ieškovės turto ir pajamų deklaracijos, M. S. D rašytinis liudijimas, G. M. paaiškinimai. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad M. S. D rašytinis liudijimas neatitinka CPK 192 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų. Pažymi, kad M. D. šioje byloje nebuvo šaukiamas liudytoju, todėl jo rašytiniam liudijimui negali būti taikomi Civilinio proceso kodekso 192 straipsnio 8 dalyje nustatyti reikalavimai, o šis liudijimas turi būti vertinimas kaip rašytinis įrodymas. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo padaryta išvada, kad 1998-04-20 Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje yra atlikti taisymai (įrašo „16000 Lt“ dalis perbraukta brūkšniu), nes minėtas brūkšnys yra ne skaičiaus taisymas, o deklaraciją pildžiusio asmens rašymo stilius. Be to, aplinkybę, kad atsakovas iki santuokos turėjo sukaupęs 16 000 Lt patvirtina ir 1999-03-17 Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracija. Pažymima, kad likusią sumą namo įsigijimui padovanojo atsakovo tėvai ir tai patvirtino G. M.. Pateiktos deklaracijos patvirtina, kad ieškovė (1998 m., 1999 m.) turėjo mažas pinigines sumas, todėl negalėjo prisidėti prie nekilnojamojo turto įsigijimo (1998 m.). Akcentuojama, kad atsakovo įsigytas nekilnojamasis turtas niekada nebuvo kapitališkai remontuojamas, nebuvo atliekama jo rekonstrukcija ar pertvarkymas, o pats atsakovas atliko minimo turto tik einamąjį remontą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nekilnojamojo turto registre negalėjo būti įrašo, kad 39/100 dalys gyvenamojo namo įsigyto 1998 m. yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo datos, t. y. iki 2001 m. liepos 1 d. nei notarai, rengdami ir tvirtindami nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandorius, nei viešojo registro įstaigos, tokios sąvokos, kaip asmeninė nuosavybės teisė, nenaudojo.
2. Pažymima, kad atsakovas tik teisme sužinojo, kad ieškovės motina jai pervedė 126000 Lt ir dalį šių pinigų ieškovė pervedė UAB „Eurotakas“. Atsižvelgiant į tai, atsakovas teigia, kad minėta pinigų suma buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui, todėl šios piniginės lėšos turi būti įtrauktos į turto padalijimą. Kadangi atsakovas apie tai sužinojo tik teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą iš esmės ir neturėjo galimybes prašyti teismo išreikalauti įrodymus apie tai, kaip minimos piniginės lėšos buvo panaudotos per visą laikotarpį per kurį ieškovei jos motina A. D. pervedė pinigus, todėl šie duomenys turėtų būti išreikalauti apeliacinės instancijos teismo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nesutinka, kad ieškovei būtų priteistos visos 60 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų, nes, pasak apelianto, jos yra labai lengvai natūra padalijamas turtas, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, šio turto vertė jokios įtakos turto padalijimo natūra būdui neturi, nepilnamečio vaiko interesai taip pat niekaip neįtakoja turto padalijimo natūra būdo pasirinkimo, nei vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar turtinė padėtis taip pat neturi jokios reikšmės, todėl akcijos turi būti padalintos natūra. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, nes būdami bendrovės akcininkai jie neturės bendrauti tiesiogiai.
Šalies argumentai
4. Apelianto teigimu, teismas nenurodė motyvų, kodėl atsakovo 10 000 Lt prievolė pagal 2012-04-13 paskolos sutartį G. M. pripažintina jo asmenine prievole ir į dalintino turto balansą neįtraukta.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovė sutinka su priteista kompensacija ir jos išdėstymu per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos. Pažymi, kad pats atsakovas priešieškiniu prašė jam priteisti turtą natūra, o ieškovei – kompensaciją. Ieškovės teigimu, teismas teisingai priteisė jai visas 60 paprastųjų vardinių UAB „Eurotakas“ akcijų, nes jos yra registruotos ieškovės vardu, atsakovas UAB „Eurotakas” veikloje nedalyvavo, be to, nutraukus santuoką šalims vystyti bendrą verslą būtu sudėtinga dėl konfliktiškų jų tarpusavio santykių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl turto teisinių režimo nustatymo ir įrodymų vertinimo
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę ir nepagrįstai nepripažino 39/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 36/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 39/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) jo asmenine nuosavybe. Apeliantas tvirtino, kad šis turtas įgytas už jo asmenines lėšas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir tai jis įrodė apeliaciniame skunde nurodytais rašytiniais įrodymais - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, atsakovo ir ieškovės turto ir pajamų deklaracijomis, M. S. D. rašytiniu liudijimu, taip pat G. M. paaiškinimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
Šalių santuoka buvo įregistruota 1997-10-18 Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Apelianto prašomas pripažinti jo asmenine nuosavybe turtas įgytas 1998-07-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir įformintas atsakovo vardu (I t. b.l. 17-18). Įgyjant nekilnojamąjį turtą galiojo SŠK, kurio 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Civilinio kodekso 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl atsakovas turėjo procesinę pareigą paneigti nurodytą prezumpciją.
Apeliantas, siekdamas paneigti preziumpciją, rėmėsi asmeninių lėšų panaudojimo turtui įsigyti faktu, teisinės registracijos duomenimis. Dėl pastarųjų duomenų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, todėl, sprendžiant dėl ginčo turto teisinio režimo, viešo registro duomenų tikrumas (patikimumas) turi būti patikrinamas pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino M. S. D. rašytinio liudijimo, kaip rašytinio įrodymo, o ne kaip liudytojo parodymų. CPK 192 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. Apeliantas nenurodė, kodėl M. S. D. nekvietė liudyti teisme, o pateiktas jo liudijimas raštu neatitinka įrodinėjimo priemonei – liudytojų parodymams keliamų įstatymo reikalavimų. Dėl apelianto argumentų šį liudijimą laikyti rašytiniu įrodymu pažymima, jog CPK 197 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rašytiniai įrodymai yra dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytinei įrodinėjimo priemonei nekeliami specialūs formos reikalavimai, išskyrus tai, kad įrodymai turi būti išdėstyti raštu. Reikalavimai rašto surašymui – teksto dalims, jų išdėstymui, turiniui ir kt.– detaliai nereglamentuoti. Jei proceso normose tam tikri reikalavimai nenurodyti, tai jie palikti spręsti teismo nuožiūra. Teismas, spręsdamas tokius klausimus, turi vadovautis CPK 3 straipsnio 7 dalimi ir spręsti pagal protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Laisva forma surašomi dokumentai, kad jie būtų pripažįstami tinkama įrodinėjimo priemone, turi atitikti bendruosius reikalavimus įrodinėjimo priemonėms. Jose turi būti nurodyta informacija, jos surinkimo laikas, vieta, būdas ir kitos atskiru atveju svarbios aplinkybės bei nurodyti informaciją surinkę asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011). Nagrinėjamu atveju 2013-04-14 liudijime (2 t., b.l. 88) M. D. nurodė jam žinomą informaciją, kad pinigus už butą sumokėjo atsakovas, tačiau dėl to byloje nėra ginčo, o rašte nurodytos informacijos, kad sumokėtus pinigus atsakovas turėjo susitaupęs asmeniškai iki vedybų, nenurodė net pats apeliantas. Rašte taip pat nėra nurodyta iš kur, kada ir kokiu būdu šiam asmeniui tapo žinoma tokia informacija, todėl šią informaciją pripažinti tinkama nėra pagrindo.
Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Taigi, nagrinėjamu atveju, taikant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, apeliantas turėjo įrodyti ne tik už kokias lėšas turtas buvo įgytas, bet ir kokia buvo jo valia įsigyjant turtą. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra nurodęs, kad teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008). Dėl turto registracijos viešame registre atsakovo vardu vertinimo jau buvo pasisakyta pirmiau, papildomai nurodant, kad SŠK 21 straipsnio 3 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, nebuvo nustatyta turto detali registracija ir jos reikšmė turto statusui. 1998-07-03 pirkimo-pardavimo sutartyje apeliantas taip pat aiškiai neišreiškė valios jį įgyti asmeninėn nuosavybėn, nes tokia jo valia sutartyje nenurodyta. Apeliantas tokią valią buvus sutarties sudarymo metu grindžia tik savo paaiškinimais, tačiau ieškovė nurodo priešingai ir teigia, kad santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, be to šis turtas turėjo šeimos gyvenamosios patalpos statusą (CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kitų rašytinių įrodymų dėl apelianto valios į bylą nebuvo pateikta. Be to, nagrinėjamu atveju apelianto valia nėra teisiškai reikšminga, nes byloje nėra nustatyta, kad turtą jis įgijo už asmenines lėšas.
Apeliantas apeliaciniame skunde plačiai pasisakė dėl teismo argumentų, susijusių su ginčo turto pagerinimu ieškovės lėšomis. Tačiau šalys nereiškė reikalavimo pripažinti turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis). Byloje apeliantas siekė nuginčyti preziumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.88 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl apelianto nurodomi argumentai dėl jo asmeninio turto pagerinimo ieškovės lėšomis ir darbu susiję su reikalavimu, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir neturi įtakos galutiniam teisiniam rezultatui šioje byloje, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl teismo sprendimo motyvavimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Apeliantas sprendimo nemotyvavimo argumentu skundžia sprendimą dalyje dėl jo priešieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą asmeniškai atsiskaityti su trečiuoju asmeniu G. M. pagal su ja 2012-04-13 pasirašytą paskolos sutartį (1 t., b.l. 69), t.y. šiuo reikalavimu prašė nustatyti, kad prievolė pagal šią sutartį yra jo asmeninė prievolė. Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat prašo įpareigoti jį atsiskaityti pagal šią paskolos sutartį su šia kreditore - trečiuoju asmeniu jo motina G. M.. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad šią prievolę pripažįsta atsakovo asmenine prievole, todėl ji neįtraukiama į dalintino turto balansą. Dėl šio reikalavimo apeliantas priešieškinyje bei apeliaciniame skunde nenurodė, kad ieškovė taip pat turi prievolę grąžinti skolą, todėl neišsami teismo motyvacija neduoda pagrindo kitokiai išvadai, kaip, kad ši prievolė yra apelianto asmeninė prievolė. Tačiau nurodydamas argumentus dėl šio priešieškinio reikalavimo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šios išvados nepasisakė, todėl konstatuojamas procesinės teisės pažeidimas (CPK 270 str.), kurio padarinius gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neperduodama nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl akcijų padalinimo
Apeliantas nurodo, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalinamas natūra, jeigu galima taip padalinti. Akcijos yra dalus turtas, todėl UAB “Eurotakas” 60 vnt. paprastųjų vardinių akcijų turėjo būti padalintos tarp šalių lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad šis turtas yra dalus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šios akcijos buvo registruotos ieškovės vardu ir atsakovas UAB “Eurotakas” veikloje niekada nedalyvavo, o kadangi šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tai padalinus akcijas vystyti bendrą verslą būtų sudėtinga, todėl remdamasis protingumo principu jas priteisė ieškovei, o atsakovui priteisė kompensaciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės akcininkai yra du: ieškovė, kuri yra ir bendrovės direktorė, ir E. D., kuris yra ieškovės artimas giminaitis, turintis 40 akcijų. Apeliantas nurodo, kad dėl jam skirtinų 30 vnt. akcijų valdymas nebūtų apsunkintas. Tačiau šalių tarpusavio santykiai konfliktiški ir to neneigia apeliantas. Jis taip pat nurodė, kad paskyrus jam akcijas jis neįtakos bendrovės valdymą. Bendrovės veikla yra nepelninga, todėl apelianto interesas gauti akcijas natūra yra neaiškus ir jas paskyrus jam gali būti neišvengta įtampos tarp šalių. Be to atsakovui paskyrus nekilnojamąjį turtą natūra, patenkinus jo reikalavimą, ir dar natūra priteisus ½ dalį santuokoje įgytų akcijų, priteistinos kompensacijos ieškovei dydis dar labiau padidėtų, o atsakovas net ir mažesnio dydžio kompensaciją prašė išdėstyti (CK 1.5 straipsnis, 3.127 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą akcijų padalinimo būdą.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus konstatuoja, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, o konstatuotas procesinės teisės pažeidimas nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslinant dėl atsakovo asmeninės prievolės pagal su trečiuoju asmeniu G. M. 2012-04-13 pasirašytą paskolos sutartį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliantui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis). Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė ginčijamos sumos, o pirmosios instancijos teismas, atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą, klausimą išsprendė rezoliucija, jos nepatikslinęs ir nenurodęs žyminio mokesčio sumos, kurios sumokėjimą atidėjo, nors dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą (CPK 100 straipsnis). Šiuo atveju teisėjų kolegija nustato, kad ginčijamą sumą sudaro 19 404,54 Eur (67 000 Lt (3000 Lt - akcijų dalyje ir 64 000 Lt – asmeninės nuosavybės į gyvenamojo namo dalį su priklausiniais pripažinimo dalyje), todėl už apeliacinį skundą mokėtinas 582 Eur žyminis mokestis, kuris priteisimas iš apelianto valstybei (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, papildant jo rezoliucinę dalį taip: pripažinti, kad prievolė pagal 2012 m. balandžio 13 d. tarp G. M. ir G. M. sudarytą paskolos sutartį yra atsakovo G. M. asmeninė prievolė.
Priteisti iš apelianto G. M. valstybei 582 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmonės kodas 5660.