Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2024-02-21 · Civilinė byla Nr. eCIK-85/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2024-02-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. KasacijaNutartis · 2024-03-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-10-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-21
Bylos Nr.
eCIK-85/2024
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00064-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Egidija Tamošiūnienė, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
UAB „Diaverum klinikos“
DOK-351
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00064-2022-3
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2024 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 24 d. paduotu ieškovės UAB „Diaverum klinikos“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

Ieškovė UAB „Diaverum klinikos“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė:

„Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą dėl ieškinio pagrindo toje dalyje, kuria pripažinta, kad atsakovai uždaroji akcinė bendrovė „Nefrida“, K. V., V. V., M. D. ir A. K. atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diaverum klinikos“ atžvilgiu, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nepripažinti, kad atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Nefrida“, K. V., V. V., M. D. ir A. K. veiksmai yra nesąžiningos konkurencijos veiksmai, sudarantys pagrindą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Diaverum klinikos“ reikalauti jai padarytos žalos atlyginimo.“

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė praleido senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti ir nėra svarbių priežasčių šį terminą atnaujinti (sprendimo 92 punktas). Teismas nekonstatavo komercinės paslapties atskleidimo ir pasinaudojimo šia informacija. Teismas konstatavo, kad ieškovė byloje neįrodė, jog ji disponavo slapta, vertinga ir komercinį pranašumą teikiančia informacija apie pacientus, jų poreikius, savo veiklos modelį bei klinikos struktūrą, kuri (informacija) atitinkamoje rinkoje veikiantiems asmenims nėra visuotinai žinoma ar lengvai prieinama. (sprendimo 111 punktas). Teismas nenustatė aktyvaus, nuoseklaus ir sistemingo ieškovės darbuotojų perviliojimo dirbti į atsakovės įmonę, o dėl dalies darbuotojų išėjimo ieškovės veikla visiškai nesutriko (sprendimo 130-135 punktai).

Ieškovė UAB „Diaverum klinikos“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą dėl ieškinio pagrindo.

Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde siūloma Lietuvos Aukščiausiajam Teismui formuluoti tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: „Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta sąvoka „ūkinės veiklos sąžininga praktika ir geri papročiai“ turi būti aiškinama kaip reiškianti ūkinės veiklos praktiką ir verslo standartus, atitinkančius esminius rinkos ekonomikos dėsnius atitinkamoje rinkoje jai veikiant efektyvios konkurencijos sąlygomis.“ (skundo 26 p.). Lietuvos apeliacinis teismas rėmėsi vien tik vertinamojo pobūdžio kriterijais ir neatliko jokio konkurencine ir(ar) ekonomine logika pagrįsto ginčo situacijos tyrimo. Tai lėmė, kad neišgryninus ir neapibrėžus efektyvios konkurencijos standarto, teismas objektyviai negalėjo nustatyti, koks elgesys atitinkamoje rinkoje atitinka ar neatitinka įprastus rinkos dėsnius (kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje, yra „nesąžiningas“) (skundo 27 p.). Kasaciniame skunde teigiama, kad atsakovai, turėdami tikslą perimti ieškovės darbuotojus (hemodializės paslaugų teikimui būtinus sveikatos priežiūros specialistus) ir klientus (pacientus, turinčius poreikį hemodializės procedūroms), įsteigė dvi konkuruojančias hemodializės paslaugas teikiančias klinikas konkrečiai tuose pačiuose miestuose, kuriuose jau veikė ieškovės klinikos, į jas perviliojo daugumą ieškovės buvusių darbuotojų ir klientų, tuo sukeldami ieškovės Tauragės klinikos uždarymą ir ženklų Klaipėdos klinikos darbo apimčių sumažėjimą, taip iškraipydami konkurenciją atitinkamose geografinėse rinkose ir iš savo neteisėtų veiksmų gaudami naudos ieškovės sąskaita – pelną (skundo 29 p.).

2. Nesąžiningos konkurencijos veiksmų rezultatas faktine prasme yra toks, kad ieškovės klinika Tauragėje nutraukė veiklą ir buvo priversta užsidaryti, o klinika Klaipėdoje neteko didelės dalies darbuotojų ir klientų, apyvartos ir pelno bei patyrė sąnaudas stabilizuojant veiklą (skundo 66 p.). Šios nesąžiningos konkurencijos operacijos rezultatas konkurencine prasme yra tas, kad hemodializės paslaugų rinka Tauragėje iš oligopolinės tapo monopoline, nes šiame mieste atitinkamą veiklą vykdo vienintelis subjektas – atsakovė UAB „Nefrida“. Tai lėmė, kad ji neteisėtomis priemonėmis įgijo galimybę vienašališkai veikti atitinkamoje rinkoje nesibaiminant žalingo kitų įmonių konkurencinio atsako. Šio konkurencinio rezultato – neteisėtos monopolijos atsiradimo – prieštaravimas konkurencijos teisei yra šokiruojančiai akivaizdus (skundo 67 p.). Atsakovų organizuotos ieškovės verslo perėmimo operacijos rezultatas Klaipėdos rinkoje yra toks, jog hemodializės paslaugų rinkoje Klaipėdoje atsirado naujas žaidėjas, kuris turimą rinkos galią pasiekė ir naudoja neteisėtomis priemonėmis, inter alia sutaupęs lėšų darbuotojų paieškai ir parengimui, tinkamos įmonės struktūros paieškai, klientų (pacientų) paieškai, sąžiningo konkuravimo sąnaudoms ir kt. Tai lėmė aplinkybę, jog kiti vieši ir privatūs hemodializės paslaugas toje pačioje rinkoje teikiantys subjektai yra priversti veikti nesąžiningos konkurencijos (skundo 68 p.).

3. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamame sprendime rėmėsi vien vertinamojo pobūdžio kriterijais (bloga patalpų būklė Tauragėje, mažas patalpų plotas Klaipėdoje, visuotinis medikų nepasitenkinimas darbo sąlygomis, trukdantys dirbti auditai ir pan.) ir nenurodė nė vieno kokybinio, pamatuojamo kriterijaus, nepateikė nė vieno argumento, kokios konkrečiai atitinkamos rinkos savybės ir ekonominiai dėsniai galėjo lemti tokį rezultatą (skundo 70 p.).

4. Kalbant apie ieškinio senaties terminų skaičiavimo pradžią, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog ieškiniui dėl žalos atlyginimo už valstybių narių ir Sąjungos konkurencijos teisės normų pažeidimus taikomas senaties terminas negali būti pradedamas skaičiuoti, kol nėra nutrauktas pažeidimas (skundo 82 p.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodinėjamus neteisėtus veiksmus, konkrečiai – darbuotojų ir klientų perviliojimą, jis laikė, kad toks pažeidimas yra baigiamas tam tikro veiksmo atlikimo metu ir yra vienkartinis. Teismas neatsižvelgė, jog šie veiksmai yra tik priemonė gauti tęstinę neteisėtą naudą (skundo 91 p.). Nesąžiningos konkurencijos veiksmai vis dar tęsiasi, todėl ieškinio senaties terminas ne tik nebuvo suėjęs ieškinio padavimo metu, bet dar jis nėra suėjęs šiuo metu (skundo 100 p.).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, nepateikta įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį. Ginčas yra dėl 1 981 128 Eur nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tai turtinis ginčas ir nėra įstatyme išlygų ar tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų, kad kasaciniai skundai dėl sprendimų dėl ieškinio pagrindo būtų neapmokestinami žyminiu mokesčiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita RudėnaitėEgidija TamošiūnienėJūratė Varanauskaitė