Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3080-1223/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-07-29
Bylos Nr.
e1-3080-1223/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23050-2025-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Melnikovas
Kaltinamasis
S. R.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-3080-1223/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23050-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. R. (S. R.), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. 2025 m. liepos 1 d., apie 14.38 val., Vilniuje, Minsko pl., vairavo automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po ko policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius – atsisakė tikrintis blaivumą, taip, esant nustatytiems akivaizdiems neblaivumo požymiams, vengė neblaivumo patikrinimo. Taip S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, S. R. žinodamas ir būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis piktybiškai vengė atlikti 2025 m. vasario 12 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-203-182/2025, kuriuo jis pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus, nes 2025 m. liepos 1 d., apie 14.38 val., Vilniuje, Minsko pl., vairavo automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir, esant akivaizdiems neblaivumo požymiams, vengė neblaivumo patikrinimo. Taip S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Įtariamasis S. R. apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. liepos 1 d. po pietų darbe kartu su trimis bendradarbiais vartojo 0,7 l talpos degtinės butelį. Po to pagalvojo, kad ramiai nuvažiuos iki netoliese esančių namų. Vairavo žmonos automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Minsko pl. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Atsisakė tikrintis blaivumą dėl išgąsčio, nežinojo, kaip elgtis, nes prieš šešis mėnesius buvo nubaustas už vairavimą esant neblaiviam ir jam už tai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Dėl savo elgesio labai gailisi.

Liudytojas R. O. apklausiamas parodė, kad 2025 m. liepos 1 d., apie 14.36 val., važiavo namo nuo (duomenys neskelbtini) žiedo. Įvažiuodamas į Minsko pl. privažiavo automobilį „Renault Master“, kurio vairuotojas keistai manevravo: važiavo tarp pirmos ir antros eismo juostos, užvažiavo ant antros eismo juostos borto, taip pat vos nesusidūrė su jo (liudytojo) automobiliu. Dėl šio vairuotojo keliamo pavojaus nutarė paskambinti policijai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas krovininis automobilis „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis Minsko pl., greitėjimo juostoje, koordinatės: (duomenys neskelbtini), priekine dalimi nukreiptas į (duomenys neskelbtini), kurio salono keleivio pusėje ant kilimėlio rastas nepilnas 0,5 l talpos alkoholio butelis „Bajorų“ 37 proc. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025-07-01 14_38_35)“, kuriame girdima, kaip pranešėjas nurodo apie jam iš paskos pavojingai manevruojantį, vos eismo įvykį nesukėlusį, galimai neblaivų automobilio „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris važiuoja Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) g., per (duomenys neskelbtini) žiedą link parduotuvės „IKEA“, po ko, pravažiavęs parduotuvę važiuoja link Minsko pl. Pokalbio metu girdima, kaip policijos pareigūnas pranešėjui nurodo, kad mato automobilį ir jį stabdo.

Iš tarnybinio pranešimo dėl procesinių veiksmų atlikimo matyti, kad 2025 m. liepos 1 d., apie 14.43 val., policijos tyrėja E. M. dirbdama kartu su policijos tyrėja K. Č. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., nuo (duomenys neskelbtini) g. link parduotuvės „IKEA“ pavojingai manevruojantį vairuotoją, kuriam iš paskos važiuoja pranešėjas. Vykstant nurodytu adresu, Vilniuje, Minsko pl. kryptimi link (duomenys neskelbtini), pastebėjo pranešėjo nurodytą automobilį „Renault Master“, važiuojantį tarp pirmos ir antros eismo juostos, vingiuojantį per važiuojamąją kelio dalį, kurį ir sustabdė Vilniuje, Minsko pl., koordinatės: (duomenys neskelbtini). Tyrėja K. Č. priėjo prie sustabdyto vairuotojo automobilio, jam, kaip vėliau paaiškėjo S. R., prisistatė ir nurodė jo sustabdymo priežastį. S. R. pasimetė, rankomis pradėjo imtis už burnos ir galvos, muistėsi. Tyrėjai K. Č. paklausus, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, S. R. tyliai sau šnabždėjo ir pasakė: „Ar galima nepūsti, kažkaip apeit šį reikalą“. Prie automobilio priėjusi tyrėja E. M. pastebėjo, kad S. R. buvo akivaizdžiai neblaivus: jo veidas buvo išraudęs, jis nerišliai kalbėjo, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pradėjus tikrinimą, tyrėja K. Č. paprašė S. R. pūsti į alkoholio matuoklį, tačiau jis atsisakė tai daryti, nes, pasak jo, įpūs, po ko tyrėjai įspėjus jį dėl vengimo tikrintis blaivumą – vėl atsisakė. S. R. išaiškinta teisė vykti į gydymo įstaigą atlikti kraujo tyrimą, tačiau jis atsisakė ir tai padaryti. Tyrėja E. M. dar kelis kartus S. R. paprašė tikrintis blaivumą, tačiau jis vėl atsisakė, tikindamas, jog vis vien įpūs. Patikrinus per POLIS II naršyklę paaiškėjo, kad S. R. yra uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Pristatytas į komisariatą S. R. nurodė, kad vartojo degtinę su draugais ir atsisakė tikrintis blaivumą, nes žinojo, kad jam bus nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas policijos pareigūnės kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20250701-144311UTC+0300”. Įrašo trukmė 30.01 min. Vaizdo įrašas yra spalvotas. Įraše matyti, kaip policijos pareigūnės sustabdo automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieina prie jo vairuotojo, įpareigoja užgesinti variklį, pasiteirauja, ar šiandien vartoto alkoholį ir prieš kiek laiko, tačiau atsakymas dėl šalia pravažiuojančių transporto priemonių neužfiksuotas. Policijos pareigūnė vairuotojui praneša, kad reikės pasitikrinti blaivumą, duoda alkotesterį pūtimui, tačiau vairuotojas atsisako. Policijos pareigūnė iš karto įspėja vairuotoją, kad jo atsisakymas bus prilygintas sunkiam neblaivumo laipsniui ir jam dėl to reikės važiuoti tirti kraują, tačiau vairuotojas vėl atsisako tikrintis blaivumą. Vairuotojas nurodo: „Nenoriu... Vis tiek ir taip, ir taip pripūsiu daugiau“. Policijos pareigūnė dar du kartus pasiteirauja vairuotojo, ar jis atsisako tikrintis blaivumo, paaiškina jam, kad tokiu atveju iš karto bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, bus baudžiamoji byla. Į tai vairuotojas nurodo, kad supranta ir atsisako tikrintis, nes įpūs daugiau. Po to įraše matoma, kaip atliekama vairuotojo automobilio apžiūra, jame randamas nepilnas alkoholinio gėrimo butelis „Bajorų“. Policijos pareigūnai nustato, kad vairuotojas yra S. R.. Viena iš policijos pareigūnių patikrinusi jo duomenis apie teistumą pasako: „Jis sausio pirmą už tą patį“. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. R. 2025 m. liepos 1 d. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Bendra S. R. būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs. Nurodyta, kad S. R. vengė neblaivumo patikrinimo, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. S. R. pasirašytinai sutiko su tikrinimo rezultatais.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-203-182/2025 S. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. vasario 12 d.

Motyvuojamoji dalis

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo S. R. kaltė vengus neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tuo pačiu vengus atlikti 2025 m. vasario 12 d. įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis S. R. apklausiamas parodė, kad gėrė degtinę su draugais, po ko vairavo automobilį, o sustabdytas policijos pareigūnų atsisakė tikrintis blaivumą; žinojo, kad teismas jam buvo uždraudęs naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Be S. R. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodo liudytojo R. O. parodymai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas ir jo apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad R. O. pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį ir apie tai pranešė policijai; tarnybinis pranešimas dėl procesinių veiksmų atlikimo, kūno kameros vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, pagrindžiantys, kad sustabdyto automobilio vairuotojas buvo S. R., kuris kelis kartus atsisakė tikrintis blaivumą; neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyti S. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas, pagrindžiantis, kad 2025 m. vasario 12 d. įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu S. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus; ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie tarpusavyje sutampa, atskirose detalėse vieni kitus papildo. S. R. suvokė, kad vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, – tai akivaizdu iš jo nurodyto stipriojo alkoholinio gėrimo vartojimo ir atsisakymo tikrintis, siekiant išvengti neblaivumo nustatymo, aplinkybių, taip pat suvokė, kad tuo pačiu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, ir norėjo taip veikti, nes, kaip pats parodė, apie tai žinojo, tačiau išgėręs alkoholio vis tiek vairavo automobilį, nes norėjo važiuoti namo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo S. R. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 243 straipsnį ir 281¹ straipsnio 1 dalį. Vis dėlto, kaltinime nurodyti ne visi S. R. nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. praleista nerišli kalba. Tai laikytina aiškiu rašymo apsirikimu, todėl S. R. pareikštas kaltinimas atitinkamai tikslintinas.

Kaltinamasis S. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmių, kurias jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantami, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, sutinka su bausmių rūšimi ir dydžiu.

BK 243 straipsnyje sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas; BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę S. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. S. R. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, kurių pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas važiuoti namo, nepaisant vartoto alkoholio, nusikalstamomis veikomis žala nepadaryta. S. R. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdantis (duomenys neskelbtini), praeityje vieną kartą teistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam už tai paskirtą baudą sumokėjo, teistumas neišnykęs, per pastaruosius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą, susijusį su transportu, jam už tai paskirtą baudą sumokėjo. Tai S. R. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, rodo jo atsainų požiūrį į kelių transporto eismo saugumo reikalavimus ir tai, kad iš ankstesnio teistumo teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. S. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu S. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. R. už abiejų nusikalstamų veikų padarymą parinkus piniginę bausmes rūšį – baudą, kurių dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.

Nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutapti, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. R. paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

S. R. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio pagrindu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (1 dalis); teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (2 dalis). Nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, S. R. padarė tuo metu, kai Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu jam jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus. Atsižvelgdamas į tai, taip pat nurodytas padarytą nusikalstamą veiką ir S. R. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač į pakartotinį transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam praėjus neilgam laikui po analogiško nusikaltimo padarymo, teismas sutinka su prokuroro pareiškime siūlomu S. R. nustatyti didesniu už vidurkį uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminu (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 ir 2 dalys).

BK 72 straipsnio pagrindu turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (1 dalis); konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (2 dalis); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (3 dalis). Nusikalstamą veiką S. R. padarė naudodamasis automobiliu, kaip nusikalstamos veikos priemone. Iš 2025 m. birželio 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad automobilį įgijo S. R. sutuoktinė D. R.. Transporto priemonė įgyta po santuokos sudarymo. Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, nesudaryta. Taigi transporto priemonė yra S. R. ir D. R. bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, siekiant atimti iš S. R. galimybę dar kartą automobilį panaudoti nusikalstamais tikslais ir daryti jam atitinkamą prevencinį poveikį, S. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas. Atskirai paminėtina, kad sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-628/2018, 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. R. (S. R.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jam skirti 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudą.

S. R. (S. R.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 180 MGL dydžio (9 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir S. R. (S. R.) skirti 180 MGL dydžio (9 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, S. R. (S. R.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 120 MGL dydžio (6 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti S. R. (S. R.) laikiname sulaikyme nuo 2025 m. liepos 1 d. 14.40 val. iki 2025 m. liepos 2 d. 12.34 val. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 114 MGL dydžio (5 700 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, S. R. (S. R.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones šešerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, S. R. (S. R.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo konfiskuoti automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

S. R. (S. R.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

S. R. (S. R.) paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną jo nuosavybės teisės į automobilį „Renault Master“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą, palikti galioti iki teismo baudžiamoji įsakymo dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo.

Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Išaiškinti S. R. (S. R.), kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-3080-1223/2025), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo banke, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Priverstinio įvykdymo atveju išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vitalijus Melnikovas