Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. L. (buvusi pavardė – I.) prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010 pagal pareiškėjos J. I. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja padavė teismui pakartotinį pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nutarė bylą nutraukti (ABTĮ 101 straipsnio 2 punktas).

III.

Pareiškėja J. L. (buvusi pavardė – I.) 2015 m. sausio 21 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą (b. l. 83–85), kuriame prašo atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu (kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) ir 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

Dėl ABTĮ 156 straipsnyje įtvirtintų terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pareiškėja paaiškina, jog buvo sudėtinga rasti advokatą, tik 2014 m. lapkričio 11 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate, perdavė jai turimą medžiagą, padarė administracinės bylos Nr. I-717-189/2010 ir administracinė bylos Nr. I-4779-14/2006 dokumentų kopijas, advokatė teikė užklausimą į Jasiuliškių socialinės globos namus (atsakymas gautas 2014 m. lapkričio 28 d.), buvo peržiūrėtos visos su įstatymo nustatyto termino atnaujinimu pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams reikšminga LVAT praktika, administracinių teismų praktikos apibendrinimai, kuriais remiantis suformuluoti prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010 faktiniai ir teisiniai argumentai. Todėl pareiškėja prašo ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo trijų mėnesių terminą skaičiuoti nuo 2014 m. lapkričio 28 d., kuomet buvo gauti šiam prašymui pateikti būtini naujai paaiškėjusias aplinkybes įrodantys dokumentai iš trečiųjų asmenų. Be to, pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad ABTĮ 156 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas naikinamasis penkerių metų terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nepažeistas.

Prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010 pareiškėja motyvuoja šiais pagrindiniais argumentais: 1) administracinių bylų Nr. I-717-189/2010 ir Nr. I-4779-14/2006 teisiniai pagrindai yra skirtingi, nors šių bylų dalykas ir proceso šalys tos pačios (t. y. administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010 paduotame pareiškime prašant atnaujinti terminą prašymui ir susijusiems dokumentams V. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu pateikti vienas iš pagrindų yra tai, kad pretendentė buvo kurčnebylė nuo vaikystės, papildomame prašyme patikslintos aplinkybės, nurodant ir dokumentais pagrindžiant V. S. (S.) sunkią psichikos ligą ir pareiškėjos sveikatos problemas, tuo tarpu administracinėje byloje Nr. I-4779-14/2006 paduotame pareiškime pagrindu atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja nepažinojo močiutės, su ja nebendravo, todėl tik 2005 m. gegužės 18 d. iš archyvo pažymos sužinojo apie V. S. (S.) tėvo turėtą žemės sklypą), taigi, administracinė byla Nr. I-717-189/2010, pareiškėjos manymu, buvo nutraukta nepagrįstai, o turėjo būti išnagrinėta iš esmės; 2) buvusios žemės savininkės V. S. ligos buvo tokio pobūdžio, kad dėl jų ji pati apskritai negalėjo išreikšti savo valios ir jos ribojo fizines galias tokiu laipsniu, jog pati negalėjo nei surašyti prašymo atkurti nuosavybės teises, nei pateikti betarpiškai ar išsiųsti paštu, taip pat pati negalėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu; minėtos faktinės aplinkybės, anot pareiškėjos, paaiškėjo jau po administracinės bylos Nr. I-717-189/2010 išnagrinėjimo, t. y. 2014 m. lapkričio 28 d., jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu; pareiškėjos nuomone, teismas administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010 netinkamai aiškino byloje taikytiną Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies materialinę teisės normą dėl įstatymo nustatyto termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis ir su tuo susijusių pasekmių, toks netinkamas aiškinimas turėjo esminės įtakos administracinės bylos Nr. I-717-189/2010 visapusiškam ir objektyviam išnagrinėjimui; pagal LVAT praktiką, suformuotą administracinėse bylose Nr. AS403-219/2006 ir Nr. A556-680/2008, analogiški atvejai, kai liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo dokumento surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, buvo pripažinti svarbia termino praleidimo priežastimi ir praleistas terminas prašymui ir dokumentams pateikti atnaujintas, taip pat yra daug bylų, kuriose LVAT nuosekliai taikė ir aiškino objektyvių aplinkybių, susijusių su konkrečia individualiai įvertinta asmens liga, pripažinimo svarbia priežastimi terminui atnaujinti; tokiu būdu, teismas administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010 neužtikrino vienodos administracinių tesimų praktikos su analogiškomis pagal faktines aplinkybes LVAT bylomis taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Remiantis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Minėtoje įstatymo normoje vartojama sąvoka „užbaigta“ reiškia, kad administracinė byla baigta įsiteisėjusiu teismo baigiamuoju aktu nepriklausomai nuo to, ar šalių ginčas išspręstas iš esmės, ar ne. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, jog įsiteisėjusi teismo nutartis dėl bylos nutraukimo, kaip ir teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės, įgyja res judicata galią, t. y. abiem atvejais atsiranda tokie pat procesiniai teisiniai padariniai (ABTĮ 102 str. 3 d., 96 str. 4 d.), todėl nutraukta byla, nors ir nėra išnagrinėta iš esmės, prilyginama užbaigtai bylai, ir procesas joje gali būti atnaujintas (žr. LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-97/2012).

Kita vertus, pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas, įvertinus jo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinio pobūdžio procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais, todėl bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis įstatyme nustatytos tvarkos – t. y. per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Remiantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama. Taigi, bent vieno iš nustatytų pagrindų konstatavimo (pvz., prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus) pakanka tam, kad būtų atisakyta atnaujinti procesą.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį (ABTĮ 156 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo reiškiamo proceso atnaujinimo pagrindo bei prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio subjekto. Pavyzdžiui, jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodomas padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), atsižvelgiant į tai, kad materialinės teisės normos yra taikomos teismui priimant sprendimą, todėl neteisingo teisės normų taikymo byloje fakto paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr. LVAT 2009 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P822-166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012, 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-156/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P492-189/2013, 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-114/2014, 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-43-822/2015 ir kt.). Jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo momentas taip pat paprastai siejamas su baigiamojo teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimu, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jo atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (žr. LVAT 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009, 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P552-47/2013, 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-124/2013, 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-192/2013, 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-211/2013, 2014 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-30/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010 grindžiamas dviem ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais: 10 punktu (t. y. kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) ir 12 punktu (t. y. kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą). Atsižvelgus į pirmiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja apie šiuos proceso atnaujinimo pagrindus galėjo (turėjo) sužinoti įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarčiai, kuria prašoma atnaujinti administracinė byla Nr. I-717-189/2010 pagal pareiškėjos pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo buvo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu, t. y. 2010 m. gegužės 20 dieną. Pažymėtina, kad pareiškėja po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010 paskelbimo šios nutarties apeliacine tvarka neskundė, vadinasi, šios nutarties paskelbimo (bei įsiteisėjimo) metu pareiškėja iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių bei teisinių aplinkybių vertinimu, teismo pateikta ginčo teisine kvalifikacija (bylos nutraukimu konstatavus, kad pareiškėja padavė teismui pakartotinį pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) bei neįžvelgė pirmosios instancijos teismo nutarties prieštaravimo formuojamai administracinių teismų praktikai.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą gautas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. sausio 21 d. (b. l. 83–85), o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartis, kuria buvo užbaigta administracinė byla Nr. I-717-189/2010, kaip minėta, įsiteisėjo 2010 m. gegužės 20 d., konstatuotina, kad pareiškėja prašymą atnaujinti procesą padavė akivaizdžiai praleidusi ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš paminėtos įstatymo normos matyti, jog tam, kad prašymas atnaujinti praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą apskritai būtų svarstomas, numatyta būtina sąlyga – t. y. prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutarties įsiteisėjimo (2010 m. gegužės 20 d.) praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl pareiškėjos prašyme nurodytos termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimą įtakojusios aplinkybės nėra svarstomos kaip šiuo atveju teisiškai nereikšmingos, nes yra nustatyta, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010 yra paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus.

Pažymėtina, jog konstatavus, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo praleidusi ABTĮ 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus, nagrinėjamu atveju taip pat neturi jokios teisinės reikšmės aplinkybė, kad pareiškėjos prašymas buvo paduotas teismui dar nesuėjus ABTĮ 156 straipsnio 3 dalyje nustatytam naikinamajam penkerių metų terminui. Pastarasis terminas būtų reikšmingas ir turėtų būti vertinamas tuo atveju, jeigu konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bendrųjų terminų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja savo prašyme atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010 nepagrįstai klaidina teismą, teigdama, jog tik 2014 m. lapkričio 28 dieną, t. y. jau po administracinės bylos Nr. I-717-189/2010 išnagrinėjimo, iš Jasiuliškių socialinės globos namų, kuriuose nuo 1992 m. gegužės 12 d. gyveno ir mirė pareiškėjos močiutė V. S. (buvusi žemės savininkė), rašto pareiškėjai neva paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, kad V. S. ligos buvo tokio pobūdžio, kad dėl jų ji pati apskritai negalėjo išreikšti savo valios ir jos ribojo fizines galias tokiu laipsniu, jog pati negalėjo nei surašyti prašymo atkurti nuosavybės teises, nei pateikti betarpiškai ar išsiųsti paštu, taip pat pati negalėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Tačiau šį pareiškėjos teiginį paneigia administracinės bylos dokumentai, iš kurių matyti, kad pareiškėja, kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti bei šį pareiškimą patikslindama (b. l. 3–4, 56–57), jau žinojo apie jos senelės psichikos ligą ir kurčnebylystę, apie tai pati nurodė teismui savo pareiškimuose. Be to, kartu su pareiškėjos patikslintu pareiškimu 2010 m. balandžio 26 d. į bylą pateiktame 2010 m. balandžio 19 d. Ukmergės Pirminės sveikatos priežiūros centro išraše (b. l. 59) nurodyta, kad V. S. buvo II grupės invalidė, sirgo paranoidine šizofrenija bei buvo kurčnebylė, kalbėjo nesuprantamai, emocijos neadekvačios, abejinga savo likimui, aplinka nesidominti, didžiąją laiko dalį praleidžianti lovoje, daug kartų gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai jau administracinės bylos Nr. I-717-189/2010 nagrinėjimo metu buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie jos močiutės ligų pobūdį bei jų įtaką ligonės elgesiui. Todėl šių aplinkybių dėl V. S. ligos nėra pagrindo pripažinti naujai paaiškėjusiomis bei jos nagrinėjamu atveju nekeičia pirmiau šioje nutartyje teisėjų kolegijos padarytos išvados, kad pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo praleidusi ABTĮ 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus.

Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas ir negali būti atnaujintas, vadovaujantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalies nuostata, vien šio pagrindo pakanka atsisakyti atnaujinti procesą. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja iš esmės pareiškėjos prašyme nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų (aplinkybių).

Remiantis išdėstytu, pareiškėjos prašymas netenkinamas, atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010 atsisakytina (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. L. (buvusi pavardė – I.) prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-717-189/2010 pagal pareiškėjos J. I. pareiškimą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Nutartis neskundžiama.