Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187² str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 14 d., apie 10.20 val., Kaune, Kęstučio g. 29, teismo posėdyje, L. S. davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-388-540/2015, apie tai, kad ne A. K., o asmuo vardu M. 2014-10-10 apie 3.40 val., Kaune, Kovo 11-osios ir V. Krėvės pr. sankryžoje, vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sankryžoje, kurioje eismas vyksta ratu, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio bortelį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nurodydamas, kad melagingus parodymus teisme davė, nes bijojo keisti policijoje duotus melagingus parodymus ir būti patrauktas už tai administracinėn atsakomybėn, taip pat iš dalies dėl to, kad jo draugas išvengtų administracinės atsakomybės.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad 2015 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu (b. l. 2-5) A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. spalio 10 d., apie 3.40 val., Kovo 11-osios ir V. Krėvės pr. sankryžoje, Kaune vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1.39 promilių girtumas). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 132 punktų reikalavimus. Iš minėto nutarimo matyti, kad teismas liudytojo L. S. parodymus, jog 2014 m. spalio 10 d. automobilį vairavo asmuo vardu M., o ne A. K., vertino kritiškai, kaip siekį padėti išvengti A. K. administracinės atsakomybės ir nelaikė jų patikimais įrodymais, nes L. S. paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir jie yra aiškiai prieštaraujantys kitų surinktų įrodymų visumai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato administracinę atsakomybę už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Už šį pažeidimą įstatymas numato baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.

Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 str., darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-388-540/2015 nutarimo, A. K. ir L. S. yra draugai. Liudytojas L. S., teismo posėdžio metu būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą (b. l. 24), paaiškino, kad A. K. ir jis buvo išgėrę alkoholio, tai vairuoti paprašė vaikino vardu M.. Įvykus eismo įvykiui, M. iššoko iš automobilio ir pabėgo. Nurodė M. požymius, kaip jis buvo apsirengęs. Tuo tarpu, liudytojai D. G. ir A. R. parodė, kad apklausiant A. K. ir L. S., jie nenurodė automobilį vairavusio asmens duomenų, neapibūdino jo išvaizdos. Be to, A. K. ir L. S. asmenį, vairavusį automobilį, apibūdino skirtingai. A. K. nurodė, jog M. buvo apsirengęs juoda striuke bei džinsais. Vairuotojas buvo panašaus ūgio kaip ir L. S.. Tuo tarpu L. S. nurodė, jog M. buvo apsirengęs juoda striuke bei juodomis, panašiomis į kostiumines, išeigines kelnėmis. Vairuotojas buvo žemesnis už L. S.. Liudytojo S. M. parodymai nuosekliai patvirtino, kad įvykio naktį prie automobilio buvo tik du vaikinai ir jokių kitų asmenų nei nueinančių, nei nubėgančių nuo įvykio vietos nematė, o žemesnis vaikinas stūmė automobilį iš vairuotojo pusės. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad S. M. pateikus atpažinti L. S. ir A. K. nuotraukas, jis juos atpažino, kaip asmenis, 2014 m. spalio 10 d. naktį stūmusius apgadintą automobilį. A. K. ir S. M. anksčiau nebuvo pažįstami. Nebuvo nustatyta S. M. suinteresuotumo bylos baigtimi bei jokių aplinkybių, kurios įtakotų S. M. neteisingų parodymų davimą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytus įrodymus, daroma išvada, jog L. S., apklausiamas liudytoju, viešo teismo posėdžio metu administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje A. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., ir būdamas pasirašytinai įspėtas apie administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tyčia ir suvokdamas savo veiksmus, pateikė neteisingus duomenis, nurodydamas, kad ne A. K., o vaikinas vardu M. 2014 m. spalio 10 d., apie 3.40 val., Kaune, Kovo 11-osios ir V. Krėvės per sankryžoje vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl konstatuotina, kad A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., todėl yra baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. K. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė pirmą kartą, jam skirtina minimali bauda, numatyta ATPK 187² str. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 187² str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., ir skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą..

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.