Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos žiniomis, į notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinės mirties, priėmimo Z. M. nesikreipė dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo. Z. M. manė, kad nekilnojamas turtas įsigytas jo vardu. Po sutuoktinės mirties jis vienas nekilnojamąjį turtą valdė, naudojosi ir rūpinosi turtu, todėl jokių abejonių dėl jam priklausančių nuosavybės teisių į turtą jis neturėjo. Po G. M. mirties Z. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno vieną mėnesį, vėliau (duomenys neskelbtini) butas buvo išnuomotas, o jis persikėlė gyventi pas pareiškėją adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, teismui pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Z. M. aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą. Z. M. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, nes jis po savo sutuoktinės mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Z. M. turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinio turtą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Mirties momentu G. M. buvo susituokusi su Z. M., gimusiu (duomenys neskelbtini). Santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra pareiškėja T. M. Byloje nėra duomenų, kad G. M. po mirties būtų palikusi testamentą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad po G. M. mirties notarų biure pagal jos paskutinę gyvenamąją vietą būtų buvusi pradėta paveldėjimo byla, kas nors būtų notarui pateikęs pareiškimą dėl jos palikimo priėmimo. Z. M. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad Z. M. po mirties būtų palikęs testamentą. Testamentų registro duomenys liudija, kad palikėjo Z. M. palikimą priėmė pareiškėja T. M. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad G. M. mirties dieną Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotos jos daiktinės teisės į kokį nors nekilnojamąjį turtą. Jos mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruota tik jos sutuoktinio Z. M. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1856 pagrindu, taip pat nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-6075 pagrindu, nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6 pagrindu (toliau ir Nekilnojamas turtas).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Byloje nustatyta, kad po G. M. mirties Z. M., būdamas įstatyminiu jos įpėdiniu – palikėją pergyvenusiu sutuoktiniu (CK 5.13 straipsnis), į notarą su pareiškimu dėl jos palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjos teigimu, nepaisant to, Z. M. savo sutuoktinės G. M. palikimą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis turi juridinę reikšmę pareiškėjai.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad pareiškėja, būdama įstatymine Z. M. įpėdine (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), siekia įforminti nuosavybės teisę į jo palikimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis), pripažintina, kad prašomas nustatyti faktas, kad Z. M. priėmė savo sutuoktinės G. M. palikimą po jos mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjai turi juridinę reikšmę (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad Nekilnojamasis turtas, kuris G. M. mirties momentu Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas Z. M. vardu, Z. M. buvo įgytas jam esant santuokoje su G. M. nuo (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. CK įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai patvirtina, kad Nekilnojamasis turtas, nepaisant jų registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, buvo bendroji jungtinė G. M. ir Z. M. nuosavybė G. M. mirties momentu.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po G. M. mirties Nekilnojamuoju turtu toliau rūpinosi, jį kaip savo prižiūrėjo Z. M. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina tai, kad tiek iki G. M. mirties, tiek mėnesį po G. M. mirties Z. M. toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o vėliau, iš jo išsikėlęs, disponavo visu šiuo butu, o ne jo dalimi, jį (duomenys neskelbtini) rašytine patalpų nuomos sutartimi išnuomodamas trečiajam asmeniui. Įvertinęs tai, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Z. M. priėmė jo sutuoktinės G. M. palikimą po jos mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė jos sutuoktinis Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoti pareiškėjai T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.