- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e1-320-1124/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28582-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- A. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas trejus metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, ir turto konfiskavimas;
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. sausio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis – draudimu 4 metus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, ir turto konfiskavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda, paliekant galioti taip pat ir ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemone;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – 106 MGL (5 300 Eur) dydžio bauda; paliktos galioti ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. S. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis 2022 m. liepos 30 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas M. B. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo A. Z. (A. Z.), kur, apgadinęs automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai 2022 m. liepos 30 d., 18.39 val., ties (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,69 promilių etilo alkoholio koncentracija.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
3. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
4. Kaltinamojo A. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad tikslių įvykio aplinkybių neprisimena, bet įtarime nurodytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, t. y. 2022 m. liepos 30 d. jis, būdamas blaivus, vairavo pažįstamo M. B. automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu automobilyje buvo pažįstamas D. A.. Lentvaryje, Klevų al., vairuodamas minėtą automobilį, netyčia atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) . Išlipęs, apžiūrėjo abiejų automobilių apgadinimus, ant „Seat“ automobilio matėsi nežymus įlenkimas, o nuo „VW Passat“ automobilio nukrito priekinis bamperis, kurį įsidėjo į automobilį. Pildant eismo įvykio deklaraciją, kilo nesutarimų su minėto automobilio vairuotoju, dėl ko jis išgirdęs, kad vairuotojas kviečia policiją, išsigando ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. D. A. per tą laikotarpį nuėjo į netoliese esančią parduotuvę, nupirko brendžio butelį ir atnešė į automobilį. Nuvažiavę į aikštelę prie Lentvario kilimų fabriko, jie kartu su D. A. automobilyje gėrė brendį, išgėrė beveik visą. Po kurio laiko privažiavę policijos pareigūnai paprašė pasitikrinti neblaivumą, jam buvo nustatytas sunkus neblaivumas. Po to automobilį uždarė į aikštelę, o jį sulaikė. Jis nevairavo automobilio apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholį vartojo po sukelto eismo įvykio, nes labai susinervino, nors žino, kad negalima po eismo įvykio vartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, dėl įvykio gailisi. Pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes išsigando, kadangi yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones dėl vairavimo esant neblaiviam. Tai ne pirmas kartas, kai vairuoja automobilį apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas tam teisės bei žinodamas, kad jam yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Pasižada ateityje daugiau naujų nusikalstamų veikų nedaryti.
4.2. Liudytojas A. Z. (A. Z.), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 16.10 val., vairuojant automobilį „Seat Alhambra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į jo vairuojamą automobilio galą atsitrenkė iš galo važiavęs mėlynos spalvos automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jam stebint per galinio vaizdo veidrodėlį, minėtas automobilis staigiai pasuko į šoną, užšoko ant kelio bortelio ir atsitrenkė į stulpelį, o jis, siekdamas išvengti antro smūgio, nes minėtas automobilis nesustojo ir judėjo toliau, staigiai paspaudė greičio pedalą ir pavažiavo tolyn bei taip išvengė antro susidūrimo, po to sustojo. Sustojo ir minėtas automobilis, jo vairuotojas, išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie savo automobilio galo apžiūrėti apgadinimų – pamatė įlenktą bagažinės dangtį bei apgadintą galinį bamperį, parktroniką. Automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis buvo nuplėštas. Už automobilio „VW Passat“ vairo sėdėjo nepažįstamas, apie 50 metų amžiaus, vyras. Iš minėto automobilio keleivio vietos išlipo nepažįstamas, apie 30 metų amžiaus, vyras, jis atsiprašė dėl įvykio, paaiškino, kad „atsisakė“ stabdžiai, bei kažkur pasišalino. Kaltės vairuotojas neneigė. Pradėjus pildyti įvykio deklaraciją paaiškėjo, kad automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo A. S., kuris neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, o minėtas automobilis – be galiojančio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Bamperį A. S. įsidėjo į automobilį. Automobilyje be minėtų vyrų buvo ir nepažįstama moteris, kurios neatpažintų. A. S. elgėsi adekvačiai, vaikščiodamas nesvirduliavo, kalbėjo rišliai, aiškiai ir suprantamai, alkoholio kvapo nejuto (nors arti prie jo nebuvo), įtarimo, jog jis gali būti neblaivus, nekilo. Nepaisant to, jis vis tiek dar kelis kartus paklausė A. S., ar jis yra išgėręs alkoholio, t. y. ar jis yra neblaivus, galiausiai A. S. į jo klausimą atsakė: „taip“. Tuomet jis pasakė, kad kvies policijos pareigūnus, ir, paskambinęs „112“, pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Tuomet A. S. pasakė, jog šalinasi iš įvykio vietos, sėdo už automobilio vairo ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Po maždaug valandos laiko į vietą atvyko policijos pareigūnai, jis jiems papasakojo, kas nutiko. Policijos pareigūnai išvyko ieškoti pasišalinusio automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nei jis, nei vaikai eismo įvykio metu nenukentėjo. Į draudimą dėl eismo įvykio jau kreipėsi, pretenzijų neturi.
4.3. Liudytojas D. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad A. S. pažįsta seniai, tarpusavio santykiai yra geri. Gyvena tuo pačiu adresu, tik kitame namo gale. Tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti 2022 m. vasarą. Prisimena, kad paprašė A. S. pavežti jį į parduotuvę. Su A. S. ir kažkokia jam nepažįstama moterimi, kurios nei vardo, nei pavardės nežino, automobiliu „VW Passat“ vyko į Lentvario miestą. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ne viską prisimena. Jis sėdėjo galimai automobilio priekyje, šalia vairuotojo A. S.. Važiuojant Klevų al., Lentvaryje, A. S. nežymiai atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį (jo valstybinio numerio markės, modelio ir spalvos neprisimena). Kol A. S. aiškinosi su automobilio, į kurį atsitrenkė, vairuotoju, jis vienas nuėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Vytauto g., ten nusipirko 0,7 litro talpos brendžio butelį ir grįžo atgal į eismo įvykio vietą. Pamatė, kad A. S., sėdėdamas už automobilio „VW Passat“ vairo, buvo nuvažiavęs toliau, jis jam šūktelėjo, kad ir jis sėstų į automobilį. Kaip suprato, jis šalinosi iš eismo įvykio vietos, dėl kokių priežasčių tą darė, nežino ir nesiaiškino. Ką kalbėjo su automobilio, į kurį atsitrenkė A. S., vairuotoju neprisimena. Atsisėdus pas A. S. į automobilį ir jam pavažiavus kelis šimtus metrų nuo įvykio vietos, sustojo aikštelėje, ten su A. S. sėdėdami automobilyje pradėjo gerti 0,7 litro talpos butelį brendžio. Kiek išgėrė, neprisimena, taip pat neprisimena, ar kartu buvusi nepažįstama moteris vartojo alkoholį. Po kurio laiko privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrinę A. S. blaivumą nustatė, kad jis neblaivus. Prieš tai A. S. negėrė alkoholio, bent jau jis jo vartojančio alkoholį nematė ir kartu negėrė. A. S. automobilį vairavo ir sukėlė eismo įvykį blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas ir jis neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio, kalbėjo rišliai ir aiškiai, nesvirduliavo.
4.4. Liudytojas M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad A. S. ir D. A. pažįsta seniai, tarpusavio santykiai yra geri. 2022 m. gegužės mėn., tikslios dienos neprisimena, nupirko ir VĮ „Regitra“ registravo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti 2022 m. birželio mėn., į svečius „BMW“ automobiliu atvyko A. S. su D. A., jie išgėrė alkoholio. A. S. pamatė kieme automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis jam labai patiko, jis siūlė pasikeisti „BMW“ automobilį į „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), arba jam parduoti automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Visko gerai neprisimena, kadangi buvo neblaivus ir tai vyko seniai. Neprisimena, kokiomis sąlygomis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su automobilio registracijos dokumentais atsidūrė pas A. S., o automobilis „BMW“ liko pas jį. Neprisimena, kad A. S. būtų mokėjęs pinigus už automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pildė, bet, ar joje pasirašė, neprisimena (dėl neblaivumo), namuose automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties nerado. Mano, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam, A. S. tik naudojosi šiuo automobiliu, todėl automobilis turi būti grąžintas jam. Apie įvykį, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas, nieko paaiškinti negali, kadangi nieko nežino. A. S. jokių pretenzijų dėl automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturi.
4.5. Liudytojas Stasys Vitkauskas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad tikslių įvykio aplinkybių jau neprisimena, nes įvykis vyko seniai. 2022 m. liepos 30 d., jam dirbant iš anksto pagal nustatytą grafiką kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju R. Čirvinsku, antroje dienos pusėje, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio Lentvaryje, Klevų al.. Nuvykus į vietą buvo rastas automobilis „Seat Alhambra“ (valstybinių numerių neprisimena) ir minėto automobilio vairuotojas (jo anketinių duomenų neprisimena), kuris paaiškino, kad, važiuojant Klevų al., į jo vairuojamo automobilio galą atsitrenkė ta pačia kryptimi iš paskos važiuojantis mėlynos spalvos automobilis „VW Passat“, kurio vairuotojas, nesutikęs dėl kaltės, pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu niekas nenukentėjo. Surinkus eismo įvykio medžiagą, buvo nuspręsta apvažiuoti Lentvario miesto teritoriją, siekiant rasti iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilio „VW Passat“ vairuotoją. Patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad mėlynos spalvos automobilis „VW Passat“ važiuoja Klevų al.. Kiek pamena, atvykus į Klevų al., buvo rastas stovintis mėlynos spalvos automobilis „VW Passat“ (valstybinio numerio neprisimena), apgadintu priekiu, už minėto automobilio vairo, kaip buvo nustatyta, sėdėjo Lentvario miesto gyventojas A. S.. A. S., kiek pamena, nepripažino, kad vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio. Automobilyje lyg matė alkoholinių gėrimų. Taip pat nustatyta, kad kartu su A. S. buvo vyras, taip pat Lentvario miesto gyventojas, kurio anketinių duomenų neprisimena, moters kartu su jais nebuvo. Patikrinus alkotesteriu A. S. blaivumą, abu kartus buvo nustatytas neblaivumas. Jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pradėta administracinio nusižengimo teisena.
4.6. Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilių stovėjimo aikštelėje, prie pastato (duomenys neskelbtini), stovintis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos. Automobilio priekis sudaužytas, priekinis bamperis yra automobilio salone. Variklio dangtis, priekiniai žibintai, priekiniai posūkiai, priekiniai sparnai, grotelės – sudaužyti. Visi automobilio šonai sulankstyti. Automobilio viduje jokių vertingų daiktų nėra.
4.7. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – liudytojo A. Z. atsiųsti du vaizdo įrašai, įkelti prie 2022 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinio pranešimo. Atidarius pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu – 1660206068849560.MP4, nustatyta, kad filmuojama dienos metu, spalvotai ir su garsu. Įrašo trukmė – 00:20 min.. Peržiūrėjus minėtą įrašą nustatyta, kad jame nufilmuotas pokalbis – A. Z. su sėdinčiu mėlynos spalvos „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio vietoje vyriškiu, kaip tyrimo metu buvo nustatyta – A. S.. Jis sakydamas, kad tuoj paims mašiną ir uždarydamas priekines vairuotojo dureles, dar pasako, kad važiuoja į namus, po to, užvedęs minėto automobilio variklį (su sėdinčia ant galinės sėdynės keleive – moterimi), įjungęs automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbulinę pavarą, pradeda važiuoti tolyn, kur matyti apgadintas minėto automobilio priekis. Tuo įrašas baigiasi.
4.8. Atidarius antrąjį vaizdo įrašą, pavadinimu – 1660206053300346.MP4, nustatyta, kad filmuojama dienos metu, spalvotai ir su garsu. Įrašo trukmė – 00:18 min. Peržiūrėjus minėtą įrašą nustatyta, kad jame nufilmuotas vyriškis, kaip tyrimo metu buvo nustatyta – D. A., vienoje rankoje laikantis sulčių „Cido“ pakelį, kitoje rankoje – saldainių guminukų pakuotę ir butelį alkoholinio gėrimo. Jis atsisukęs ir priėjęs arčiau A. Z. paprašė leisti užpildyti deklaraciją, į tai A. Z. atsakė, kad draudimo jis neturi, ir policija jau iškviesta. D. A. sakydamas, kad jis tuomet bėga, pasišalino.
4.9. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektai – Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, kuriais skambino A. Z.. Pirmojo skambučio įrašo pradžios data ir laikas – 2022 m. liepos 30 d., 16:23, ID 92040324930. Garso įrašo trukmė – 01:50 min.. Perklausius garso įrašą nustatyta, kad A. Z. praneša, jog (duomenys neskelbtini),, prie ežero, eismo įvykio metu į jo vairuojamą automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iš galo įvažiavo automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo apgadintas jo automobilis, į vietą prašo atvykti policijos pareigūnus, kadangi minėto automobilio vairuotojas galimai neblaivus ir be draudimo. Medikų pagalba nereikalinga, nukentėjusių nėra.
4.10. Antrojo skambučio įrašo pradžios data ir laikas – 2022 m. liepos 30 d., 16:31, ID 92040324930. Garso įrašo trukmė – 00:51 min.. Perklausius garso įrašą nustatyta, kad A. Z. pranešė, jog (dėl eismo įvykio Lentvaryje) pažeidėjas su mėlynos spalvos „VW Passat“ pasišalino iš įvykio vietos ir nuvažiavo link kilimų fabriko.
4.11. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Skambučio pradžios data ir laikas yra 2022 m. liepos 30 d., 18:31, ID 92040361394. Garso įrašo trukmė – 04:54 min.. Perklausius garso įrašą nustatyta, kad, paskambinęs Bendruoju pagalbos centro telefonu, neprisistatęs pranešėjas informavo, jog, važiuodamas su draugu, stabdo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sudaužytu priekiu, nes vairuotojas atrodo neblaivus, tačiau jis nestoja ir važiuoja toliau, pravažiavo Lentvaryje parduotuvę „Norfa“, dabar važiuoja link parduotuvės „Maxima“, link Grigiškių, Klevų al.. Sujungus su policija, pranešėjas informavo, kad važiuoja Vytauto g., pravažiavo parduotuvę „Maxima“, automobilio vairuotojas turbūt neblaivus, automobilio priekis sudaužytas, žiedinėje sankryžoje vos neįvažiavo į vidurį, nusuko į Klevų al., sustojo, išlipusiam žmogui kažką perdavė. Pareigūnas informavo, jog radijo ryšiu informacija perduota policijos pareigūnų ekipažui Lentvaryje, kurie jau važiuoja. Pranešėjas informavo, jog automobilis „VW Passat“ jau pajudėjo Klevų al. ir važiuoja link Tiškevičiaus dvaro, kur sustojo prie sulčių spaudyklos, mato vykstantį policijos pareigūnų automobilį.
4.12. Policijos registruojamų įvykių registro apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini), duomenimis, pranešėjas A. Z. (A. Z.), 16:23 val. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, jog susidūrė pranešėjo automobilis „Seat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , ir automobilis „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); automobilio „VW“ vairuotojas gali būti neblaivus ir neturi draudimo. GMP nereikia. Laukia.
4.13. Policijos registruojamų įvykių registro apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini), duomenimis, neprisistatęs pranešėjas, 18.31 val. paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, jog važiuoja paskui automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai manevruoja. Automobilio priekinė dalis daužta. Važiuoja link Grigiškių. Sujungta su AVPK.
4.14. 2022 m. liepos 30 d. 18:45 val. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, A. S. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0115, pirmuoju tikrinimu 18.39 val. nustatytas 3,69 promilių neblaivumas; antruoju tikrinimu – 19.01 val. nustatytas 3,71 promilių neblaivumas. A. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad A. S. eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Alkoholį A. S. nurodė vartojęs prieš 1 val., tačiau akte dėl nustatytų tikrinimo rezultatų nepasirašė.
4.15. Priverstiniu transporto priemonės nuvežimo akto duomenimis, automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę.
4.16. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra M. B..
4.17. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio VW Passat kaina Lietuvoje – 1 090 Eur (su PVM), kaina be PVM – 861,10 Eur
Motyvuojamoji dalis
5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama A. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. A. S. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, t. y. 3,69 promilių, neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 57 parų arešto bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 38 parų arešto), taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkeriems) metams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – automobilio „VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 090 Eur.
7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu sutinka.
9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
10. Kaltinamasis tris kartus teistas (iš jų du kartus už automobilio vairavimą esant neblaiviam), teistumas neišnykęs, per penkių metų laikotarpį administracine tvarka baustas daugiau nei trisdešimt kartų (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą.
11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – 57 parų (t. y. didesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis) arešto bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinta 1/3. Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti, nes kaltinamajam skirtos švelnesnės rūšies bausmės, nesusijusios su jo izoliavimu nuo visuomenės, nepasiekė bausmės tikslų, kaltinamasis ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas – vairuoja transporto priemones, būdamas neblaivus.
12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2022 m. liepos 30 d. 18.39 val. iki 2022 m. liepos 30 d. 20.49 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
13. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
14. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
15. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
16. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę (žr. taip pat ankstesnius šio baudžiamojo įsakymo punktus), jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas penkeriems metams.
17. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
18. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
20. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso M. B. – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis butų panaudotas nusikaltimui daryti.
22. Minėta, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš jo savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 090 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek proporcingumo principą.
23. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 57 paras arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – 38 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. S. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. liepos 30 d. 18.39 val. iki 2022 m. liepos 30 d. 20.49 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. S. 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2022 m. liepos 30 d..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš A. S. išieškoti, automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 090 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų), valstybės naudai.
A. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, A. S. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, esantį Kaune, Technikos g. 34, atlikti arešto bausmę arba Kauno tardymo izoliatorių raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą.