Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, atstovei Renatai Kleponienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J. dėl 2017 m. sausio 13 d. sprendimo (rašto) Nr. 2D-447(16.2) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutinka, kad skundo tyrimas atliktas aplaidžiai. Nurodo, jog prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygos yra statinio projekto, kuris teikiamas savivaldybei su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, sudedamoji dalis. Pažymi, kad pareiškėjo nurodomos prisijungimo sąlygos buvo išduotos prieš rengiant projektą, pagal kurį vėliau buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, todėl patikrinti, ar prie statinio projekto, pagal kurį išduotas 2007 m. gegužės 14 d. leidimas Nr. GN-07-346, buvo pridėtos visos prisijungimo sąlygos, galima tik atliekant statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą Įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks teisėtumo patikrinimas pagal Taisyklių 46.9 punktą gali būti atliktas tik jei nuo statybos pradžios nepraėjo daugiau kaip vieneri metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas ne seniau kaip prieš trejus metus, išskyrus atvejus, kai dėl jo išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nurodo, kad ginčo statyba buvo pradėta daugiau kaip prieš vienerius metus, statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas beveik prieš dešimt metų, dėl šio leidimo išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos neatlieka tyrimo, todėl teisinio pagrindo atlikti šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą Inspekcija neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Inspekcija) 2017 m. sausio 13 d. sprendimo (rašto) Nr. 2D-447(16.2) teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagrindiniai ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – Priežiūros įstatymas) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas P. M. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 21 d. padavė pareiškimą, prašydamas sustabdyti, jo teigimu, nelegalias statybas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti sklypo savininkę R. J. (buvusi pavardė G.) įteisinti statomo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esminius projekto pakeitimus ir gauti namo statybai reikalingus dokumentus. Pareiškime taip pat nurodė, jog R. J. nesikreipė į jį dėl leidimo pasijungti prie inžinerinių tinklų ir savavališkai naudojasi jo sukurta infrastruktūra, technines sąlygas Nr. 003/2007 „Dėl leidimo prisijungti prie vandentiekio, buitinių nuotėkų ir elektros energijos tinklų“ jis nepasirašė, todėl galimai neteisėtai 2007 m. gegužės 14 d. išduotas statybos leidimas Nr. GN 07-346. Ginčijamu Inspekcijos 2017 m. sausio 13 d. sprendimu (raštu) Nr. 2D-447(16.2) „Dėl skundo“ pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 46.1 ir 46.9 punktų pagrindu.

Vertinant pareiškėjo Inspekcijai 2016 m. gruodžio 21 d. paduoto pareiškimo turinį matyti, jog pareiškėjas siekia apginti savo subjektines teises ir galimai pažeistus interesus. Šiuo požiūriu laikytina, jog pareiškėjas Inspekcijai padavė skundą Taisyklių 5 punkto požiūriu. Pagal Taisyklių 54.5 punktą į skundą atsakoma pateikiant dėl jo priimtą administracinį sprendimą, prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas apima asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui (Taisyklių 5 punktas). Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo paduotą skundą atsakė į jį ginčijamu 2017 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 2D-447 (16.2) „Dėl skundo“, kuriuo pareiškėjo skundo nenagrinėjo. Skundo nenagrinėjimas reiškia, kad asmens prašymas nėra sprendžiamas iš esmės, t. y. atsakovė, palikdama pareiškėjo skundą nenagrinėtą, nenustato faktinių ir teisinių aplinkybių, išskyrus aplinkybes, sudarančias pagrindą prašymo nenagrinėti. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė pagrįstai nustatė minėtas aplinkybes ir tinkamai pateikė pareiškėjui ginčijamą atsakymą. Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas nėra statybos leidimo, atliktų statybos darbų, techninių sąlygų teisėtumo nustatymas.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjo skundo nenagrinėjimas grindžiamas dviem pagrindais, įtvirtintais Taisyklių 46.1 ir 46.9 punktuose. Taisyklių 46.1 punkte įtvirtinta, jog skundai ir pranešimai nenagrinėjami, jeigu teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, taip pat kai teismas ar Inspekcija jau yra priėmę sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą; Taisyklių 46.9 punkte įtvirtinta, jog skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieneri metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas seniau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl jo išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata analogiška Taisyklių 46.9 punkto nuostatai.

Pareiškėjui argumentuojant, jog Inspekcija neįsigilino į skundo turinį ir pateiktus priedus, aplaidžiai atliko tyrimą, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog Inspekcija pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribas apibrėžė kaip skundą dėl galimai neteisėtai išduoto 2007 m. gegužės 14 d. statybos leidimo Nr. GN 07-346 ir galimai savavališkos statybos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj. Pareiškėjui keliant ginčą dėl prisijungimo sąlygų, kurias skunde jis įvardina techninėmis sąlygomis, Nr. 003/2007 autentiškumo ir teisėtumo, pažymėtina, jog vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu skundai ar pranešimai dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalyje, iki statybą leidžiančių dokumentų išdavimo priimtų administracinių sprendimų nenagrinėjami, jeigu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, išskyrus atvejus, kai dėl administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Iš šios nuostatos matyti, jog esant išduotam statybos leidimui, dėl kurio teisėtumo pareiškėjas reiškė skundą, įvertinus tai, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsniu prisijungimo sąlygos yra išduodamos statinio projekto rengimo metu, Inspekcijos atliekamas patikrinimas galėjo apsiriboti tik statybą leidžiančio dokumento teisėtumo tyrimu Priežiūros įstatymo 10 straipsnio nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir Taisyklių 46.9 punkte įtvirtinti terminai, kuriems suėjus statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimas neatliekamas, o būtent - nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui keliant ginčą dėl 2007 m. gegužės 14 d. išduoto statybos leidimo, nuo jo išdavimo jau yra praėję 10 metų. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog ginčo gyvenamojo namo nebaigtos statybos metai nurodyti 2008 metai. Ši aplinkybė atitinka ir antrąją alternatyvią sąlygą neatlikti statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo, nes nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai.

Pareiškėjui argumentuojant, jog iš viešojo registro duomenų matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens pastatyto gyvenamojo namo parametrai neatitinka statybos leidime nurodytų parametrų, todėl statyba galimai neteisėta, pažymėtina, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu Inspekcijos pareigūnas iki statybos patikrinimo pasinaudodamas jam suteikta prieiga prie Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės, gauna ir išnagrinėja šio registro išrašą apie žemės sklypą, kuriame numatoma atlikti statybos patikrinimą, ir apie kitus nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog Inspekcija, prieš atlikdama statybos patikrinimą, atlieka pirminius veiksmus – išanalizuoja Nekilnojamojo turto registro duomenis. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas gyvenamojo namo baigtumas 64 procentai. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, jog jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog kadastro duomenys nustatyti 2008 metų vasario 2 d., o tai reiškia, jog suėjęs minėtas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nurodytas vienerių metų terminas, per kurį galima ginčyti statybos užbaigimo akto ar deklaracijos, kurių pagrindu statyba registruota viešajame registre, teisėtumą. Pagrįsti atsakovės atstovės argumentai, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui registruojant gyvenamojo namo 100 procentų baigtumą, t. y. atliekant statybos užbaigimo veiksmus, bus atliekamos atitinkamos procedūros, pilna apimtimi tikrinamas faktinės padėties atitikimas statybos leidimui ir projektui, o nustačius nukrypimų nuo projekto, konstatavus, jog statybos leidimas išduotas neteisėtai ar pan., imamasi atitinkamų veiksmų pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ir kitų teisės aktų reikalavimus. Ginčo atveju viešajame registre esant registruotam gyvenamojo namo 64 procentų baigtumui, nėra teisinio pagrindo konstatuoti galimai neteisėtą statybą ir atlikti jos patikrinimą.

Pareiškėjui keliant ginčą dėl trečiojo suinteresuoto asmens, jo teigimu, neteisėto prisijungimo prie inžinerinių tinklų ginčijant prisijungimo sąlygų, kurias pareiškėjas įvardina techninėmis sąlygomis, Nr. 003/2007 autentiškumą, savo parašo tikrumą ir dėstant kitus motyvus, iš pateiktų dokumentų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2016 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-714-730/2016 pareiškėjas įpareigotas 2016 m. lapkričio 1 d. įvykdyti žemės sklypo 2006 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą prievolę – įrengti pirkimo–pardavimo sutarties 5.4. punkte nurodytus inžinerinių tinklų objektus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, leisti R. J. (G.) prie jų prisijungti ir jais naudotis. Ginčydamas prisijungimo sąlygas pareiškėjas iš esmės siekia paneigti teismo sprendimu padarytas išvadas, tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams, tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškėjui argumentuojant galimu viešojo intereso pažeidimu, nurodytina, kad ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra subjektas, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai. Pažymėtina ir tai, jog Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog priimant sprendimą dėl viešojo intereso gynimo, turi būti nepažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principai. Inspekcija pagrįstai vertino, jog ginčo atveju nėra pagrindo ginti viešąjį interesą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2017 m. sausio 13 d. sprendimo (rašto) Nr. 2D-447(16.2) pagrįstai nustatė Taisyklių 46.1 ir 46.9 punktuose įtvirtintus skundo nenagrinėjimo pagrindus ir nenagrinėjo pareiškėjo 2016 m. gruodžio 21 d. paduoto skundo. Ginčijamame sprendime išsamiai išdėstyti skundo nenagrinėjimo motyvai, nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo subjektyvus situacijos suvokimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o tyrimas atliktas aplaidžiai ir skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Konstatavus, jog pareiškėjo skundas nagrinėjimo procedūra atlikta tinkamai, aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 21 d. paduotą skundą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėjas prašo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pareiškėjo skundas nepatenkintas, todėl jis neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

Išlaidų atlyginimo prašo trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Inspekcijai padavė skundą dėl galimai neteisėtai R. J. išduoto statybos leidimo ir galimai neteisėtų statybų bei prisijungimo sąlygų. Teismui konstatavus, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, iš esmės yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens R. J. teisės ir interesai, todėl ji turi teisę į išlaidų atlyginimą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovavo advokatas Robertas Skėrys, kuriam už teisines paslaugas R. J. sumokėjo 300,00 Eur 2017 m. kovo 17 d. mokėjimo pavedimu. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), kurių 7 punktu rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Prašyme priteisti išlaidų atlyginimą nurodyta, jog jas sudaro atsiliepimo parengimas, dokumentų teismui paruošimas. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo parengimas nustatytas koeficientas 2,5. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio ir yra ženkliai mažesnė, todėl prašymas tenkintinas ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistinas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo P. M. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. sausio 13 d. sprendimo (rašto) Nr. 2D-447(16.2) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens R. J. prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo,

priteisti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trys šimtai eurai) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą iš P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.